- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-21
- Bylos Nr.
- 1S-20-1020/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- T. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. Š. (toliau – T. Š. arba nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimo netaikyti nuteistajam T. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (toliau – nutarimas),
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2017 m. lapkričio 16 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu T. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir BK 242 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, teismas už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes subendrino iš dalies ir, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, T. Š. paskyrė galutinę - 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, minėta bausmė subendrinta su 2017 m. balandžio 11 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė T. Š. nustatyta - 2 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2017 m. rugsėjo 14 d., bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 12 d. T. Š. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2018 m. liepos 12 d. Neatliktos bausmės dalis svarstymo dėl galimo lygtinio paleidimo dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 20 d. – 1 metai 3 mėnesiai ir 26 dienos.
2. Komisijai nutarus netaikyti nuteistajam T. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis šį sprendimą apskundė apylinkės teismui. 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi teismas atmetė nuteistojo skundą ir paliko galioti komisijos nutarimą. Teismas pabrėžė, jog T. Š. yra 8 kartus teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus (plėšimas, sveikatos sutrikdymai), nusikalstamas veikas jis daro nuolat nuo 16 metų amžiaus ir nedaro atitinkamų išvadų, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra pakankamai aukšta. Teismas pažymi, kad nuteistajam anksčiau jau du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vieno iš kurių metu jis padarė nusikalstamą veiką; dalis nusikalstamų veikų padaryta apsvaigus nuo alkoholio; buvo vengiama atlikti bausmę. Nutartyje nurodyta ir tai, kad T. Š. sunkiai atpažįsta pagrindines problemas, susijusias tiek su nusikalstamu elgesiu, tiek su alkoholio vartojimu. Kalbėdamas apie savo nusikaltimus asmeninę atsakomybę nuteistasis perkelia alkoholiui bei kitiems žmonėms (draugams, sugyventinei, uošviui). Dėl minėtų priežasčių teismas sutiko su komisijos išvada, kad nuteistojo lygtinis paleidimas šiuo metu dar neužtikrintų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimo.
3. Minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį T. Š. apskundė apygardos teismui, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Anot nuteistojo, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepakankamai įsigilino į bylos medžiagą. Pasak T. Š., dėl praeityje padarytų nusikalstamų veikų jis savo kaltę yra pripažinęs, o tai paneigia komisijos teiginius, kad jis nėra linkęs taisytis. Jo noras anksčiau išeiti į laisvę yra nulemtas objektyvių aplinkybių, kurių įkalinimo įstaiga nepastebi, kadangi, kaip teigia nuteistasis, jis nenori tik formaliai lankyti įvairių programų (anoniminių alkoholikų), nes tai yra tik apsimetinėjimas, siekiant sumažinti pakartotinio nusikalstamumo rizikos balą. T. Š. teigia, jog laisvėje jo laukia mergina, su kuria jis planuoja kurti šeimą. Nuteistasis nurodo, kad dabar jis yra orientuotas į šeimos kūrimą, atsiribojo nuo savo draugų. T. Š. teigia, kad laisvėje jau turi darbo vietą, taip pat laisvėje neatsisakytų lankyti anoniminių alkoholikų programos, nes ten susirinkę žmonės nėra veidmainiai ir iš tiesų siekia išspręsti alkoholio vartojimo problemą. Nuteistojo nuomone, teismas remiasi nesvarbiais motyvais, nes pažymi, kad asmuo buvo teistas 8 kartus, taip pat, kad už pirmą nusikalstamą veiką jis buvo teistas būdamas 16 metų. T. Š. nurodo, jog padarė išvadas dėl nusikalstamų veikų, sugebės resocializuotis ir būti visaverčiu visuomenės nariu, laikysis įstatymuose įtvirtintų nuostatų. Nuteistasis nori įrodyti, kad pasikeitė ir nebekartos praeities klaidų. Jis suprato, kad didžiausia vertybė yra šeima.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. Š. skundas atmestinas.
4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šios lygtinio paleidimo sąlygos, bent jau šioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.
5. Aukštesnysis teismas pabrėžia, jog T. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, jam pradėjus atlikti jau minėtais teismo sprendimais paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra sprendžiamas pirmąjį kartą. Pažymėtina, jog pirminio nuteistojo vertinimo metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 87 balais, iš kurių didžiąją dalį, t. y. net 52, pakartotinio T. Š. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudarė dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti. Iš T. Š. charakterizuojančios medžiagos – socialinio tyrimo išvados ir kitų pastarojo asmens byloje esančių duomenų – matyti, kad jo mąstymas stokoja lankstumo, kartojamos tos pačios klaidos, nusikaltimuose pasireiškia smurtinis elgesys. Bausmės atlikimo metu nuteistasis neskatintas, o už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus baustas 2 kartus. Dalį nusikalstamų veikų jis padarė būdamas neblaivus, ir šiais atvejais fiksuotas jo smurtinis elgesys. Nuteistasis žalingą alkoholio poveikį neigia bei tvirtina, jog pats gali su tuo susitvarkyti. Korekcinėse programose vykdomose laisvės atėmimo įstaigoje T. Š. nedalyvavo ir teigia ateityje nedalyvausiantis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis sunkiai atpažįsta pagrindines problemas, susijusias tiek su nusikalstamumu, tiek su alkoholio vartojimu. Praeityje asmuo galimai turėjo nusikalstamą elgesį palaikančias nuostatas (nusikalstamo elgesio racionalizavimas, probacijos pažeidimai) – asmeninę atsakomybę už nusikalstamų veikų padarymą jis perkelia alkoholiui bei kitiems žmonėms (draugams, sugyventinei, uošviui).
6. Jau aptartos T. Š. charakteristikos kontekste tiek komisijos, tiek teismo sprendimai netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, yra visiškai suprantami ir pagrįsti. Teismas konstatuoja, jog nuteistasis dar nėra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu. Nuteistojo nuostatos, jo paties veiksmų vertinimo neobjektyvumas (savo veiksmų pateisinimas tam tikrais faktoriais arba atsakomybės perkėlimas kitiems asmenims) ir kylantys sunkumai tinkamai įvertinant susiklosčiusias socialines situacijas, leidžia daryti išvadą, kad jo lygtinis paleidimas būtų per ankstyvas. Apygardos teismo vertinimu, asmeniui, kuris yra 8 kartus teistas už nusikalstamų veikų padarymą (tarp jų ir už smurtinius nusikaltimus – plėšimus, atitinkamus sveikatos sutrikdymus) ir kurio atžvilgiu jau 2 kartus buvo taikytas bausmės atidėjimas, tačiau jis ir toliau veikė neteisėtai (iš bylos duomenų matyti, jog bausmės vykdymo atidėjimo metu T. Š. yra padaręs naują nusikalstamą veiką) bei kuris, vienu atveju jam leidus išvykti iš pataisos namų – atvirosios kolonijos pas gydytoją, laiku negrįžo į pataisos įstaigą – turi būti keliami išties aukšti reikalavimai, kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių.
7. Šiuo atveju tikėti tuo, kad būdamas laisvėje T. Š. veiks išimtinai teisėtu būdu neleidžia ir tai, kad nuteistasis atsisako dalyvauti pataisos namuose vykdomose reabilitacijos programose, susijusiose su alkoholio vartojimu sukeliamų problemų sprendimu. Apygardos teismo neįtikina nuteistojo teiginiai, kad pastarasis gali savo jėgomis išspręsti minėtą problemą – kaip matyti iš pastarąjį charakterizuojančios medžiagos, jis jam inkriminuotus nusikaltimus žmogaus sveikatai padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Turint omeny tokią situaciją, pastarojo kategoriškas nusistatymas nedalyvauti reabilitacijos programose ir jų naudos neigimas tik dar kartą patvirtina, kad T. Š. nesugeba racionaliai įvertinti savo ankstesnio nusikaltimo elgesio priežasčių (nors pats yra linkęs atsakomybę dėl veikų padarymo praeityje perkelti ir alkoholio vartojimui), o tai, siekiant pastarajam ateityje veikti teisėtu būdu, yra būtina. Įvertinus tai, kad nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas yra svarstomas pirmą kartą, bei tai, kad didžioji dalis jo nusikalstamo elgesio rizikos balų yra dinaminiai, t. y. asmeniui esant motyvuotam, jie gali būti sumažinti, darytina išvada, kad T. Š. šiuo metu objektyviai negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos.
8. Minėtų teismo išvadų nekeičia ir nuteistojo argumentai, kad paleistas į laisvę jis ketina kurti šeimą, gyventi su mergina. Pažymėtina, kad 2017 m. balandžio 11 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu T. Š. buvo pripažintas kaltu dėl smurtavimo prieš savo sugyventinę. Tai parodo, kad T. Š. iki jo sulaikymo turėjo gyvenimo draugę, su kuria potencialiai galėjo kurti šeimą bei vedė bendrą ūkį, tačiau tuo atveju visa tai neatgrasė pastarojo nuo fizinio smurto panaudojimo prieš šį asmenį, jam esant neblaiviam Taigi, įvertinus T. Š. neteisėtą veikimą esant neblaiviam, nelankomas reabilitacijos programas, net ir pastarojo noras kurti šeimą, nėra pakankamas patikėti, kad jis ateityje neveiks nusikalstamai. Dėl minėtų priežasčių teismas nėra įtikintas, jog šiuo metu BK 41 straipsnyje numatyti tikslai T. Š. atžvilgiu gali būti užtikrinti nuteistąjį paleidžiant lygtinai iš pataisos įstaigos.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo T. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.