Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-10-12 · Civilinė byla Nr. 2A-715-252/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-12
Bylos Nr.
2A-715-252/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02270-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė
Atsakovas
D. K.
Ieškovas
A. K.
Trečiasis asmuo
T. K., R. K.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 715 - 252 - 2012

Dalia Pranckienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02270-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1; 99; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3161-739/2012 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui D. K., tretiesiems asmenims T. K., R. K., institucijai, teikiančiai išvadą, - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. K. prašė pripažinti atsakovą D. K. jos sūnaus C. K., gim. (duomenys neskelbtini) , tėvu, o C. K. – atsakovo sūnumi, priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui C. K. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki C. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas yra jos sūnaus C. K. tėvas, tačiau išlaikymo sūnui neteikia nuo pat jo gimimo. Sūnaus išlaikymui, jo poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia skirti ne mažiau 800 Lt: rūbams bei avalynei – 130 Lt, maistui – 350 Lt, sveikatos priežiūrai – 40 Lt, higienai – 40 Lt, ugdymui, lavinimui, žaislams – 45 Lt, būsto išlaikymui – 140 Lt, darželio mokesčiui – 35 Lt, laisvalaikiui – 20 Lt. Su atsakovu santuokos įregistravę nebuvo, kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. Jokio registruotino turto bei santaupų ji neturi, šiuo metu yra registruota darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą.

Atsakovas su ieškiniu dalyje dėl tėvystės nustatymo sutiko visiškai, dalyje dėl išlaikymo priteisimo sutiko iš dalies – sutiko teikti vaikui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dydžio išlaikymą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino D. K. C. K. tėvu, o C. K. D. K. vaiku. Priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą sūnui po 300 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2012-03-29) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo vaikui 2 500 Lt materialinio išlaikymo įsiskolinimą. Nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė A. K.. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė vaikas C. K.. Ieškovei kas mėnesį teikiama 315 Lt valstybės socialinė parama ir 52 Lt vaiko pinigai. Nuo 2012-07-01 ieškovės šeimai paskirta 630 Lt socialinė parama. Jai priklauso 1/8 dalis dviejų kambarių buto su rūsiu (duomenys neskelbtini). Bute gyvena jos brolis su šeima, kuris paremia ieškovę pinigais ir maistu. Pati ieškovė būstą nuomojasi, registruojamo kilnojamojo turto neturi, nedirba, nes negauna tokio darbo, kad dirbdama galėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas turi nuolatines apie 3 200 Lt dydžio kasmėnesines darbines pajamas. Kadangi jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, dar papildomai jam yra mokami dienpinigiai. Be to, atsakovas turi žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini). Jis yra vedęs, sutuoktinė nedirba, nes augina mažametį vaiką. Atsakovas turi dar du nepilnamečius išlaikytinius: D. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam 2010-12-31 Panevėžio apygardos teismo nutartimi iš atsakovo priteistas 250 Lt kas mėnesį mokamas išlaikymas, ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurią jis išlaiko kartu su sutuoktine R. K.. Atsakovas turi skolinių įsipareigojimų bankui, tačiau jiems padengti kas mėnesį moka nedidelę – apie 70 Lt dydžio įmoką. Įvertinęs byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, teismas konstatavo, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės. Tačiau taip pat atsižvelgė, jog jis turi pareigą teikti išlaikymą trims nepilnamečiams išlaikytiniams, be to, išlaiko mažametį vaiką auginančią sutuoktinę. Sprendė, kad atsakovas gali kas mėnesį sūnaus išlaikymui skirti 300 Lt sumą. Nustatydamas vaiko išlaikymo įsiskolinimo dydį teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė iš atsakovo vaiko išlaikymui yra gavusi 3 000 Lt vienkartinę pinigų sumą, taip pat yra gavusi nesistemingai mokamas nedideles išlaikymo sumas, be to, laikotarpiu, kai susidarė įsiskolinimas, tiek vaiko poreikiai dėl amžiaus, tiek ir atsakovo galimybės jį teikti dėl gaunamų pajamų dydžio, buvo mažesni.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo pakeisti ir priteisti sūnaus C. K. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki sūnaus pilnametystės, taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Nurodo, kad ieškovė niekaip neįrodinėjo, kokio dydžio išlaikymas reikalingas sūnui. Teismas, priteisdamas išlaikymą, vadovavosi tik tuo, kad ieškovė nedirba, nes neranda jai tinkamo darbo. Taip pat neįvertino, kad didžiąją dalį atsakovo pajamų sudaro komandiruotpinigiai, kurie yra panaudojami buvimo užsienio valstybėse metu. Teismas, priteisdamas po 300 Lt kas mėnesį mokamą dydžio išlaikymą C. K., pažeidė CK 3.198 str. Būtent iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas išlaiko dar du vaikus, o 2010-12-31 Panevėžio apygardos teismo nutartimi nustatytas 250 Lt mėnesinis išlaikymas kitam vaikui. Be to, teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, objektyviai įvertino visus įrodymus, todėl sprendimas yra pagrįstas, teisingas, nepažeidžiantis jokių įstatymų reikalavimų. Ieškinyje ir teisme ji aiškiai nurodė sūnaus poreikius ir jų patenkinimui būtinas pinigų sumas, pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą, pagrįstai ieškovės A. K. ieškinį tenkino iš dalies.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio

Pagal CK 3.192 str. 1, 2 d. nuostatas, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, teismų praktikoje taikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata ir sprendžiama, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Tačiau toks kriterijus gali būti taikomas atsižvelgus į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo tik būtiniausiems minimaliems jo poreikiams tenkinti. Būtent tokio dydžio (400 Lt) išlaikymo sūnui C. K. prašė ieškovė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, iš apelianto vaikui priteisė tik 300 Lt dydžio materialinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Taip pat pažymėtina, jog bylą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo ir motinos turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti bei vertinti ją atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą (pvz., tėvų sveikatą, jų elgesį siekiant uždirbti ir gauti pajamų vaikams išlaikyti, išlaikytinių skaičių ir kt.). Taigi, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, minėtos teisminės praktikos kontekste bei vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas arba naikinamas. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išanalizavo šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų nekartoja, juo labiau, kad šiuo aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde. Pažymėtina tik tai, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškino, kiek konkrečiai reikia išlaidų per mėnesį nepilnamečiui C. K. Teismas įvertino, kad atsakovas turi nuolatines vidutiniškai 3 200 Lt dydžio kasmėnesines darbines pajamas (b. l. 44). Ta aplinkybė, kad didesnę dalį mokamo darbo užmokesčio sudaro dienpinigiai, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, be sūnaus C. K., gim. (duomenys neskelbtini), turi dar du nepilnamečius išlaikytinius: D. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam 2010-12-31 Panevėžio apygardos teismo nutartimi iš atsakovo priteistas 250 Lt kas mėnesį mokamas išlaikymas, ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurią jis išlaiko kartu su sutuoktine R. K., t. y. atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą viso trims nepilnamečiams išlaikytiniams. Nepaisant to, kad kitam atsakovo vaikui D. K. yra priteista mažesnė – 250 Lt dydžio kas mėnesį mokamo išlaikymo suma, tačiau šiam vaikui išlaikymo dydis buvo nustatytas, kai atsakovo darbo užmokestis per mėnesį buvo tik 868,50 Lt (b. l. 56-59). Taigi, akivaizdu, jog šiuo metu atsakovo pajamos yra padidėjusios. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nesutinka su skundo argumentu, jog skundžiamu sprendimu pažeistas CK 3.198 str., pagal kurį išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo.

Pažymėtina, jog apeliantas apeliaciniame skunde neginčija materialinio išlaikymo sūnui reikalingumo, tačiau iš esmės lemiamą reikšmę teikia savo turtinės padėties vertinimui. Tuo tarpu CK 3.192 str. 2 d. reikalauja, kaip minėta, kad išlaikymo dydis būtų proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir užtikrintų būtinas sąlygas vaikui vystytis. Vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku iki vaiko pilnametystės, o pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Augant vaikui, keičiasi jo poreikiai, reikalingos didesnės piniginės lėšos išlaikymui, todėl atsakovo sutikimas mokėti išlaikymą sūnui kas mėnesį tik po 200 Lt šiuo metu yra aiškiai nepakankamas. Vien tai, kad atsakovo gaunamos pajamos, jo manymu, yra nepakankamos tam, kad būtų patenkinti nepilnamečio vaiko poreikiai, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nepriteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui tokio išlaikymo, kuris užtikrintų jo poreikius. Būtent tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CK 93 str. 1 ir 2 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės ieškinys iš esmės yra patenkintas, t. y. atsakovas D. K. pripažintas C. K. tėvu, iš atsakovo priteistas sūnui materialinis išlaikymas bei materialinio išlaikymo įsiskolinimas, todėl atmestinas skundo argumentas dėl netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog priteistas iš atsakovo į valstybės biudžetą 208 Lt žyminio mokesčio dydis paskaičiuotas netiksliai. Kaip matyti, ieškovė A. K. prašė pripažinti atsakovą D. K. jos sūnaus C. K. tėvu, o C. K. – atsakovo sūnumi. Už šį reikalavimą mokamas 100 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 83 str.). Teismas priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą sūnui po 300 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 2 500 Lt materialinio išlaikymo įsiskolinimą. Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 4 p., žyminis mokestis sudaro 183 Lt ((300x12 + 2500)x3 proc.). Todėl viso mokėtinas žyminis mokestis sudaro 283 Lt. Teismo vertinimu, šis skundžiamo sprendimo netikslumas dalyje dėl žyminio mokesčio paskaičiavimo nekeičia pagrįsto ir teisėto sprendimo esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Padidinti iš atsakovo D. K. priteistą 208 Lt. dydžio žyminį mokestį į valstybės biudžetą iki 283 litų dydžio.

Teisėjai Zina MickevičiūtėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė