- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- I-274-596/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03765-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- A. M., K. L., R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M., K. L. ir R. K. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. M., K. L. ir R. K. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydami solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), ir VSAT priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01: A. M. – 25 865 Lt, K. L. – 6 475,5 Lt, R. K. – 21 186 Lt.
Pareiškėjai paaiškino, jog VSAT dirba valstybės tarnautojais. Lietuvos Respublikos Seimui 2009-07-17 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) pakeitimus nuo 2009-08-01 sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai bei priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai. Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiškėjams nepagrįstai buvo sumažinta ir dėl to laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 neteisėtai neišmokėta valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis, t. y. A. M. – 25 865 Lt, K. L. – 6 475,5 Lt, R. K. – 21 186 Lt (b. l. 7–9).
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime VSAT su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad A. M. nuo 2009-08-01 iki šiol dirba VSAT Vidaus audito skyriaus vyriausiuoju specialistu (A pareigybės lygis, 12 kategorija), jam suteikta pirma kvalifikacinė klasė. K. L. nuo 2009-08-01 iki 2011-06-30 ėjo VSAT Vidaus audito skyriaus vyresniosios specialistės (A pareigybės lygis, 9 kategorija) pareigas, nuo 2011-07-01 iki šiol eina Vidaus audito skyriaus vyresniosios specialistės (A pareigybės lygis, 10 kategorija) pareigas, 2011-06-30 jai suteikta trečia kvalifikacinė klasė, o 2013-03-04 – antra kvalifikacinė klasė. R. K. nuo 2009-08-01 iki 2011-06-30 ėjo VSAT Personalo skyriaus vyriausiosios specialistės (A pareigybės lygis, 9 kategorija) pareigas, nuo 2011-07-01 iki šiol eina VSAT Personalo skyriaus vyriausiosios specialistės (A pareigybės lygis, 10 kategorija) pareigas, jai 2007-02-01 bei 2011-06-30 suteikta pirma kvalifikacinė klasė. Paaiškino, kad valstybės tarnautojų, teisėjų atlyginimus nustatančios įstatymo nuostatos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl įstatymų leidėjui yra nustatoma pareiga nustatyti šių asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Kol nėra nustatyto teisinio reglamentavimo dėl darbo užmokesčio nepriemokos kompensavimo, VSAT neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo. Vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojama praktika, pareiškėjų reikalavimams prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (b. l. 46–49).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VSAT vadas 2001-10-23 įsakymu Nr. 176TE „Dėl A. M. paskyrimo į pareigas“ nuo 2001-10-23 paskyrė pareiškėją A. M. į VSAT Vidaus audito ir kontrolės valdybos vyriausiojo specialisto (viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojo, A pareigybės lygio, 23 kategorijos) pareigas (b. l. 10).
VSAT vadas 2004-09-13 įsakymu Nr. TE-189 „Dėl perkėlimo“ nuo 2004-09-15 perkėlė pareiškėją A. M. iš VSAT Vidaus audito ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, A pareigybės lygio, 12 kategorijos) pareigų į VSAT Vidaus audito skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, A pareigybės lygio, 12 kategorijos) pareigas (b. l. 11).
VSAT vadas 2009-01-09 įsakymu Nr. TE-6 „Dėl kvalifikacinių klasių“ suteikė pareiškėjui A. M. pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 13).
VSAT vadas 2011-06-28 įsakymu Nr. TE-257 „Dėl perkėlimo“ nuo 2011-07-01 perkėlė pareiškėją A. M. iš VSAT Vidaus audito skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, A pareigybės lygio, 12 kategorijos) pareigų į VSAT Vidaus audito skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, A pareigybės lygio, 11 kategorijos) pareigas (b. l. 12).
VSAT vadas 2008-04-30 įsakymu Nr. TE-264 „Dėl K. L. paskyrimo“ nuo 2008-04-30 paskyrė pareiškėją K. L. į VSAT Vidaus audito skyriaus vyresniosios specialistės (karjeros valstybės tarnautojos, A pareigybės lygio, 9 kategorijos) pareigas (b. l. 14).
VSAT vadas 2011-06-30 įsakymu Nr. TE-278 „Dėl K. L. perkėlimo ir kvalifikacinės klasės suteikimo“ nuo 2011-07-01 perkėlė pareiškėją K. L. iš VSAT Vidaus audito skyriaus vyresniosios specialistės (karjeros valstybės tarnautojos, A pareigybės lygio, 9 kategorijos) pareigų į VSAT Vidaus audito skyriaus vyresniosios specialistės (karjeros valstybės tarnautojos, A pareigybės lygio, 10 kategorijos) pareigas, suteikiant trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 15).
VSAT vadas 2013-03-04 įsakymu Nr. TE-93 „Dėl kvalifikacinės klasės suteikimo“ suteikė pareiškėjai K. L. antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 16).
VSAT vadas 2007-02-01 įsakymu Nr. TE-71 „Dėl kvalifikacinių klasių“ suteikė pareiškėjai R. K. pirmą kvalifikacinę klasę bei paliko antrą kvalifikacinę klasę pareiškėjui A. M. (b. l. 19).
VSAT vadas 2008-12-12 įsakymu Nr. TE-685 „Dėl perkėlimo“ nuo 2008-12-15 perkėlė pareiškėją R. K. iš VSAT Štabo Personalo valdybos vyriausiosios specialistės (karjeros valstybės tarnautojos, A pareigybės lygio, 9 kategorijos) pareigų į VSAT Štabo Personalo valdybos Personalo valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės (karjeros valstybės tarnautojos, A pareigybės lygio, 9 kategorijos) pareigas (b. l. 17).
VSAT vadas 2011-06-30 įsakymu Nr. TE-277 „Dėl perkėlimo ir kvalifikacinių klasių suteikimo“ nuo 2011-07-01 perkėlė pareiškėją R. K. iš VSAT Štabo Personalo valdybos Personalo valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės (karjeros valstybės tarnautojos, A pareigybės lygio, 9 kategorijos) pareigų į VSAT Štabo Bendrųjų reikalų valdybos Personalo skyriaus vyresniosios specialistės (karjeros valstybės tarnautojos, A pareigybės lygio, 10 kategorijos) pareigas, suteikiant pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 18).
VSAT 2013-10-11 raštu Nr. (21)-14-4151 „Dėl VSAT finansinės padėties“ informavo teismą, jog nuo 2012 m. VSAT biudžetas yra deficitinis, todėl VSAT neturi jokių finansinių galimybių skirti lėšų kompensuoti valstybės tarnautojams nuo 2009-05-01 negautą darbo užmokestį (b. l. 69).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjams kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-03-10 įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTĮ 25 str. valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.
VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13. Kadangi 2009-05-01 įsigaliojo VTĮ 1 priedo pakeitimai (2009-04-23 įstatymas Nr. XI-227), buvo nustatyti tokie 15–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6; 16 kategorijos – 8,4; 17 kategorijos – 9,1; 18 kategorijos – 9,9; 19 kategorijos – 10,7; 20 kategorijos – 11,4. Nuo 2009-08-01 VTĮ 1 priedas buvo dar kartą pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 13 kategorijos – 6,2; 14 kategorijos – 6,86; 15 kategorijos – 7,41; 16 kategorijos – 8,1; 17 kategorijos – 8,69; 18 kategorijos – 9,35; 19 kategorijos – 10; 20 kategorijos – 10,54.
VTĮ 25 str. 3 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2009-08-01, buvo nustatyta, jog priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009-08-01 buvo pakeista VTĮ 25 str. 3 d., nustatant, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.
Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013-12-31, tačiau 2013-09-19 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01.
Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines klases.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. M. ginčijamu laikotarpiu ėjo VSAT Vidaus audito skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, A pareigybės lygio, 12 kategorijos) pareigas bei turėjo pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 11, 13), nuo 2011-07-01 buvo perkeltas į VSAT Vidaus audito skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, A pareigybės lygio, 11 kategorijos) pareigas (b. l. 12). Taigi pareiškėjui A. M. dėl pasikeitusių VTĮ nuostatų buvo sumažintas darbo užmokestis, sumažinus pareiginės algos koeficientų bei priedo už suteiktas kvalifikacines klases dydžius.
Pareiškėja K. L. ginčijamu laikotarpiu ėjo VSAT Vidaus audito skyriaus vyresniosios specialistės (karjeros valstybės tarnautojos, A pareigybės lygio, 9 kategorijos) pareigas (b. l. 14), nuo 2011-07-01 buvo perkelta į Vidaus audito skyriaus vyresniosios specialistės (karjeros valstybės tarnautojos, A pareigybės lygio, 10 kategorijos) pareigas, suteikiant trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 15), nuo 2013-03-04 jai suteikta antra kvalifikacinė klasę (b. l. 16). Taigi pareiškėjai K. L. dėl pasikeitusių VTĮ nuostatų buvo sumažintas darbo užmokestis, sumažinus priedų už suteiktas kvalifikacines klases dydžius.
Pareiškėja R. K. ginčijamu laikotarpiu ėjo VSAT Štabo Personalo valdybos Personalo valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės (karjeros valstybės tarnautojos, A pareigybės lygio, 9 kategorijos) pareigas (b. l. 17), 2007-02-01 įsakymu Nr. TE-71 „Dėl kvalifikacinių klasių“ jai suteikta pirma kvalifikacinė klasė (b. l. 19), nuo 2011-07-01 buvo perkelta į VSAT Štabo Bendrųjų reikalų valdybos Personalo skyriaus vyresniosios specialistės (karjeros valstybės tarnautojos, A pareigybės lygio, 10 kategorijos) pareigas, suteikiant pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 18). Taigi pareiškėjai K. L. dėl pasikeitusių VTĮ nuostatų buvo sumažintas darbo užmokestis, sumažinus priedų už suteiktas kvalifikacines klases dydžius.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjai prašo priteisti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas teisme gautas 2013-09-23 (Registracijos Nr. 5844), nagrinėjamu atveju bus vertinamas laikotarpis nuo 2009-08-01 iki 2013-09-23.
VSAT pareiškėjų reikalavimams priteisti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu, nustatytu Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 str. 2 d. (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Pareiškėjai, kurių prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-23, į teismą su skundu kreipėsi 2013-09-23. Kadangi pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi būti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiškėjai ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dieną galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį jiems išmokėtas teisingai, todėl atsižvelgiant į VSAT prašymą taikyti ieškinio senatį ir DK 27 str. 2 d. nuostatą, kad bendras ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat CK I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, konstatuotina, kad pareiškėjai skundą teismui pateikė praleidę ieškinio senaties terminą reikalavimams, kildinamiems iš laikotarpio nuo 2009-08-01 iki 2010-09-22. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų reikalavimai šiose dalyse (už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2010-09-22) atmetami.
Nagrinėjamu laikotarpiu (t. y. nuo 2010-09-23 iki 2013-09-23) pareiškėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad: VTĮ 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) VTĮ 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) VTĮ 25 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str.1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 6) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Šiame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.
Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuriame pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo išaiškinimą, priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems už darbą buvo apmokama iš valstybės ar savivaldybės lėšų. Minėtą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą pateikti iš pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.
Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.
Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytą pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo būtinas, ir šio įstatymo 2 straipsnyje aiškiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.
Apibendrinant sprendime išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti Grąžinimo įstatyme. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Grąžinimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktą išaiškinimą, nebūtų konstituciškai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, todėl Grąžinimo įstatyme esant nustatytam pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausią LVAT praktiką (LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjų prašomi priteisti neišmokėti darbo užmokesčio dalies dydžiai (b. l. 20, 21–22, 23, 24, 25, 27–28, 29, 30, 31, 32, 33–34, 35, 36, 37, 38–39, 40–41, 42–43) nesutampa su atsakovo pažymose nurodytais neišmokėtais darbo užmokesčio dalies dydžiais (b. l. 60–62, 63–65, 66–68), tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų reikalavimai priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį atmetami kaip nepagrįsti, nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui minėtos aplinkybės neturi reikšmės.
Pareiškėjai skundo reikalavimą kėlė Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos VSAT, ir VSAT atžvilgiu.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT, nagrinėdamas bylas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažino instituciją, kurioje valstybės tarnautojas (pareigūnas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę (LVAT 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005; LVAT 2006-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-406/2006; LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010; LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1940/2013; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1942/2013; LVAT 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1922/2013; LVAT 2013-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1984/2013; LVAT 2014-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013).
Nagrinėjamu atveju tinkamas atsakovas pareiškėjų reikalavimams priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį yra VSAT, tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjų reikalavimai priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį atmetami kaip nepagrįsti, nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui minėtos aplinkybės dėl netinkamo atsakovo neturi reikšmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjų A. M., K. L. ir R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.