Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-425-594/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-17
Bylos Nr.
AN2-425-594/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo Nr. AN2-425-594/2018
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01260-2018-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 21.11.10.
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. K. (toliau – N. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2018 m. liepos 5 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas, N. K. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės E. V. 2018 m. liepos 5 d. nutarimu N. K. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji 2018 m. birželio 23 d., 20.32 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,52 promilės, šiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

1.1. Už šio nusižengimo padarymą N. K. buvo paskirta 320 (trijų šimtų dvidešimties) eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių.

2. Nesutikdama su priimtu nutarimu, N. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2018 m. liepos 5 d. nutarimą paliko nepakeistą, N. K. skundo netenkino.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu N. K. prašo pritaikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti jai paskirtą specialiosios teisės atėmimo terminą.

3.1. Apeliantės teigimu, jai inkriminuotą administracinį nusižengimą ji įvykdė pervertinusi savo organizmo galimybes, manė, jog dėl nedidelio jos pavartoto alkoholio kiekio, ji vairuoti gali. Su jai nustatytu neblaivumo laipsniu nesutiko tik todėl, kad, jos žiniomis, pučiant į alkotesterį antrąjį kartą, dažniausiai nustatomas mažesnis girtumo laipsnis, dėl ko, analizuojamu atveju ji prašė pareigūnų leisti jai dar kartą pasitikrinti alkotesteriu, tačiau jie nesutiko, nors, apeliantės įsitikinimu, tai padaryti jie turėjo pasiūlyti patys. Pakartotinai tikrintis savo blaivumo N. K., jos teigimu, buvo nuvykusi ir į (duomenys neskelbtini) klinikas, tačiau to padaryti per 1 valandą nesuspėjo, kadangi administracinio nusižengimo protokolą pareigūnai pildė 50 minučių, ji laukė atvykstančio vairuotojo, be to, reikėjo nuvežti namo mamą, kuriai 84 metai, nes dėl įvykio jai pasidarė blogai, o (duomenys neskelbtini) klinikų pirmos pagalbos skyriuje buvo daug žmonių. (duomenys neskelbtini) klinikose jai buvo nustatytas 0,29 promilių neblaivumo laipsnis, kas suponuoja išvadą, kad pirmojo patikrinimo metu ji galėjo nedaug viršyti 0,4 promilių ribą.

3.2. Apeliaciniu skundu pažymima, kad N. K. dirba UAB „K.“ jau 30 metų, yra atsakinga už ūkį. Jos profesinės pareigos reikalauja būti mobiliai, į darbą kartais tenka vykti bet kuriuo paros metu, dėl ko, bijodama prarasti darbą, ji bijo prisipažinti dėl šio įvykio. Be to, apeliantė yra vieniša, prižiūri savo 84 metų mamą, kuri sunkiai vaikšto ir be pagalbos išeiti iš namų negali, ją dažnai tenka vežioti pas gydytojus. Jų šeimos kapinės yra netoli (duomenys neskelbtini), kolektyvinis sodas – (duomenys neskelbtini), kur nuvykti ne nuosavu transportu yra sudėtinga.

3.3. Pasak N. K., po savo sesers mirties ji prižiūri jos 19 metų sūnų, kuris šiemet įstojo į (duomenys neskelbtini) kolegiją. Be to, teisę vairuoti transporto priemones ji turi jau 30 metų ir visą tą laiką automobilį vairavo drausmingai, analogiško pažeidimo padariusi nebuvo. Jos padarytas nusižengimas jokių realių padarinių nesukėlė, buvo tik formalus, neleistina neblaivumo riba viršyta labai nedaug, jokių galiojančių nuobaudų ji neturi.

Atsiliepimas

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius pateikė atsiliepimą į N. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Institucijos įsitikinimu, apeliantės padarytas nusižengimas yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, priskiriamas prie šiurkščių. N. K. buvo paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl mažinti jį teisinio pagrindo nėra.

4.2. Nesutikdama su apeliacinio skundo motyvais Institucija pažymi, kad kraujas iš N. K. buvo paimtas 22.20 val. Jame nustatyta 0.29 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tuo tarpu pareigūnai jos girtumą nustatė 20.32 val. Pagal teismų praktiką, svarbus tas girtumo laipsnis, kuris buvo nustatytas vairavimo metu, todėl atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime testavimo techninėmis priemonėmis duomenų šiuo atveju nepaneigia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. N. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2018 m. liepos 5 d. nutarimu, paliktu galioti ir skundžiama Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, N. K. buvo pripažinta kalta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Ginčo dėl šio administracinio nusižengimo iš esmės nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti N. K. kalte padarius jai inkriminuotą nusižengimą, teisinio pagrindo neturi. Ir vis tik, apeliaciniu skundu keliant klausimą dėl N. K. nustatyto neblaivumo laipsnio, šioje nutartyje pasisakytina ir šiuo klausimu.

7. Pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės) 3 punktą (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.), policijos, <...> pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, <...>. Šiomis taisyklėmis neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (Taisyklių 2 punktas).

7.1. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad 2018 m. birželio 23 d. 20.32 val., patikrinus N. K. blaivumą prietaisu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0402, matuoklis parodė 0,52 promiles (administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 5). Iš alkotesterio, kuriuo policijos pareigūnai tikrino apeliantės neblaivumą, patikros sertifikato Nr. 0804116 (administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 6) matyti, kad aptariamo prietaiso patikra buvo atlikta 2018 m. kovo 22 d., patikros sertifikatas galioja iki 2018 m. rugsėjo 22 d., kas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad blaivumo nustatymo testas N. K. nagrinėjamu atveju buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Be to, kaip matyti iš asmens blaivumo testo kvito, jame nurodytas alkoholio matuoklio prietaiso numeris ARFM-0402, sutampa su patikros sertifikate nurodytu numeriu, patvirtinančiu, kad numeriu ARFM-0402 pažymėtas alkoholio matuoklis yra tas pats alkotesteris „Alcotest 6810“, kuriuo ir buvo tikrinamas N. K. blaivumas. Tokiu būdu, abejonių alkotesterio „Alcotest 6810“ naudojimu tikrinant apeliantės neblaivumą, apeliacinės instancijos teismui taip pat nekyla.

7.2. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad policijos pareigūnai, tikrindami N. K. blaivumą alkotesteriu ir nustatę 0,52 promilių neblaivumo laipsnį, privalėjo jai pasiūlyti pasitikrinti savo blaivumą tuo pačiu alkotesteriu antrąjį kartą, tačiau sutikti su tokiais apeliantės argumentais nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tokia policijos pareiga minėtose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse“ nenumatyta, todėl šie apeliantės argumentai atmestini kaip deklaratyvūs, pagrindo abejoti policijos pareigūnų jai nustatytu neblaivumo laipsniu jie nesudaro. Juo labiau, jog remiantis pareigūnų paaiškinimais, N. K. neigė vartojusi alkoholį, šią aplinkybę – kad gėrė alkoholinio alaus, pripažino tik po jos blaivumo patikrinimo policijos pareigūnų turėtu alkotesteriu, todėl teigti, jog alkotesteris galėjo iškreipti N. K. neblaivumo duomenis dėl to, jog jos blaivumas buvo tikrinamas nepraėjus atitinkamam laiko tarpui (15 minučių) po alkoholio pavartojimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

7.3. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siekdama įrodyti savo blaivumą, N. K. pasinaudojo jai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 29 punkte suteikiama teise – kreipėsi į medicinos įstaigą išsitirti neblaivumą ir pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018 m. birželio 25 d. specialisto išvadą Nr. T-A 6237/2018(01), kurios duomenimis, N. K. kraujyje, paimtame 2018 m. birželio 23 d., 22.20 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,29 promilės etilo alkoholio (b. l. 15), t. y. toks alkoholio kiekis, kuriam esant asmuo dar gali vairuoti transporto priemonę. Vertinant šiuos duomenis apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo argumentų kontekste, visų pirma pažymėtina, kad N. K. kraujas tyrimui buvo paimtas praėjus beveik dviem valandoms nuo jos patikrinimo alkotesteriu. Tuo tarpu vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Paprastai suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15 – 0,2 proc. promilės per valandą, taigi nagrinėjamu atveju praėjus beveik dviem valandoms, iš N. K. organizmo galėjo pasišalinti dalis alkoholio, ką būtent ir atskleidė N. K. kraujo tyrimo rezultatai.

7.4. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Šiame kontekste pažymėtina, kad policijos pareigūnams sustabdžius apeliantę ir alkotesteriu nustačius jos neblaivumą, nekyla abejonių tuo, kad ji patyrė stresą, dėl ko paprastai kraujo apytaka pagreitėja, žmogus nervinasi, kvėpuoja greičiau, prakaituoja, todėl jis išsiblaivo greičiau. Įvertinus laiko tarpą, skiriantį patikrinimą alkotesteriu įvykio vietoje ir medicinos įstaigoje, atliktą praėjus beveik dviem valandoms nuo N. K. patikrinimo policijos alkotesteriu, darytina abejonių nekelianti išvada, kad prietaisu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0402 nustatytas alkoholio kiekis N. K. iškvepiamame ore – 0,52 promilės, objektyviai atspindėjo pažeidėjos neblaivumo laipsnį automobilio vairavimo metu. N. K. manymas, kad jos išgerto alkoholio kiekis negalėjo sukelti tokio neblaivumo laipsnio, nesudaro pagrindo netikėti alkotesterio parodymais.

8. Tokiu būdu, nesant pagrindo abejoti nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytu N. K. neblaivumo laipsniu, apeliaciniu skundu keliant ir administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, prašant sutrumpinti jai paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo taikymo terminą, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

9. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

9.1. Analizuojant N. K. apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

9.2. Tuo tarpu remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo plotmėje analizuojant nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad pagal ANK 422 straipsnio 9 dalį, už N. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir turi būti skiriamas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių terminui. Analizuojamu atveju N. K. buvo paskirtas minimalus ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad N. K. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Vien tai, kad neteisėtais N. K. veiksmais nebuvo padaryta žala, t. y. nesukeltas eismo įvykis ir pan., jos įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumo nemenkina. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad tokius N. K. veiksmus sąlygojo tai, kad ji jautėsi gerai, nesijautė negalinti vairuoti transporto priemonės, tačiau šios aplinkybės parodo tik tai, kad būdama pakankamai brandi asmenybė apeliantė pervertino savo galimybes ir naiviai pasitikėdama savo pajutimu, žinodama, jog alkoholinius gėrimus ji vis tik vartojo (to neneigė ir apeliaciniu skundu), vairavo transporto priemonę, kas vertinamu atveju suponuoja pagrįstą išvadą, jog N. K. vis dar kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio, siekia sumažinti savo kaltę padarant jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, kas ją neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai.

10.1. Priešingos išvados skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia daryti ir tai, kad praeityje N. K. nebuvo bausta už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą. Bylos duomenimis, praeityje už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų padarymą N. K. vis tik buvo bausta ne kartą, be kita ko, padarydama ir šiurkščių teisės pažeidimų, susijusių su nustatyto greičio viršijimu (administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 12-15), todėl teigti, jog apeliantės, kaip Kelių eismo dalyvės, elgesys praeityje buvo pavyzdingas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

11. Atmetant N. K. apeliacinį skundą, kartu ir atsakant į jos argumentus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Vien tai, kad N. K. nebuvo bausta už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, nesuteikia pagrindo švelninti jai paskirtą administracinio poveikio priemonę. Ši aplinkybė buvo įvertinta skiriant jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui, todėl dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį tais pačiais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo.

11.1. Iš esmės analogiškas motyvais atmestini ir N. K. teiginiai, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina dėl jos darbo pobūdžio – darbe ji privalo būti mobili ir turėti galimybę į darbą atvykti bet kuriuo paros metu. Būtent tai, kad N. K. darbas yra glaudžiai siejamas su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo šeimos gerove, mamos sveikata, apeliantės turimos sodybos ar lankytinų kapinių lokacija, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apeliantės naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pati apeliantė, o to nepadariusi ji prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto nusižengimo, riziką.

11.2. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir N. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu (komentuojamo nusižengimo padarymo metu N. K. automobilyje buvo ir jos 84 metų mama, kurios sveikatos problemomis iš esmės grindžiamas apeliantės prašymas sutrumpinti jai paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą), tačiau nuo neteisėto elgesio jos nesustabdė, todėl manyti, jog šiuo atveju jos gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo apeliantės pakartotinio nusižengimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Neabejotina, kad N. K., būdama socialiai atsakinga už savo senyvo amžiaus mamą, kurios amžių ir sveikatos būklę kaip itin reikšmingas aplinkybes dėl administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo apeliantė nurodo ir savo apeliaciniame skunde, privalėjo skrupulingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.

12. Aptartų duomenų pagrindu daroma pagrįsta išvada, kad N. K. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantei paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu N. K. galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Visos apeliantės išdėstytos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant skundžiamus procesinius sprendimus ir paskiriant jai minimalų ANK 422 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl švelninti jai paskirtą administracinio poveikio priemonę, sutrumpinant jos taikymo terminą, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

13. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti tik N. K. paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui, todėl švelninti šią administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir N. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis