Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, L. Ž. advokato Pauliaus Vinklerio (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. vasario 22 d. nutarties, kuria patenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas – L. Ž. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Plungės rajono apylinkės teismo 2017-07-25 nutartimi L. Ž., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. vasario 22 d. nutartimi patenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir L. Ž. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas.Skundu pareiškėjas prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodo, kad L. Ž. būklė vienareikšmiškai gerėja, vadinasi pagrindai, dėl kurių L. Ž. buvo skirtos priverčiamosios medicinos priemonės, išnyko. Nurodo, kad L. Ž. gydymas pasiekė rezultatą, išnyko jo pavojingumas, psichopatologija nublanko, elgesio neįtakoja, todėl šešių mėnesių gydymas L. Ž. yra pakankamas ir priverstinis jo gydymas neatitiktų proporcingumo principo bei suvaržytų L. Ž. teisės labiau nei tai būtina. Teigia, kad L. Ž. yra apskundęs Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį, o tai yra pagrindas tvirtinti, kad jis adekvačiai vertina įvykius ir suvokia, kad dėl šiurkščių procesinių pažeidimų yra rimto pagrindo tikėtis, kad minėta nutartis gali būti panaikinta. Pareiškėjas mano, kad būtų adekvatu L. Ž. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, jis galėtų būti stebimas, pavyzdžiui UAB Plungės sveikatos centre. Teismo posėdyje prokurorė prašė L. Ž. advokato Pauliaus Vinklerio skundą atmesti.

Skundas atmetamas.Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. vasario 22 d. nutartimi pagrįstai tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas, kuriuo L. Ž. pratęstas stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymas.Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros 2018 m. vasario 1 d. išvadoje Nr. 64 nurodoma, kad psichikos liga L. Ž. serga daug metų, dar vaikystėje stebėti elgesio sutrikimai, uždarumas, dirglumas, bėgimas iš pamokų, lėkščių daužymas namuose. Vaikystėje gydytas Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninėje, išsirašęs iš ligoninės vaistų nevartojo, gyveno savo pasaulyje atsiskyręs nuo realaus pasaulio. Apie 28 m. amžiaus pradėjo vartoti įvairias psichoaktyvias medžiagas, dėl alkoholio kilmės delyro ir abstinencijos būsenos kelis kartus gydytas Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje. Daug kartų gydytas VFšĮ Telšių ligoninės psichiatrijos skyriuje. 2011 m. diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas depresijos tipas, priklausomybės nuo alkoholio sindromas. Dėl tos pačios ligos pakartotinai gydytas 2013 m. 2014 m. diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. 2015m., 2016 m., gydytas pakartotinai Telšių ligoninėse psichiatrijos skyriuje, dgn.: F25.1. Laikotarpyje 2016-04-29 – 2016-05-27 gydytas Telšių ligoninėse psichiatrijos skyriuje, dgn.: paranoidinė šizofrenija, priklausomybės sindromas nuo kelių psichoaktyvių medžiagų F19.2. Pakartotinai dėl paranoidinės šizofrenijos paūmėjimo gydytas 2016 m. 10 mėn. Po Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarties, kuria pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė, t.y. atvykus į skyrių klinikoje, stebėta paranoidinė simptomatika su įtampa, įtarumu, emociniu neadekvatumu, ryškia mąstymo patologija pagal formą (nenuoseklus, paralogiškas, vietomis padrikas) ir turinį (santykio kliedesiai). Stebėjimo laikotarpyje L. Ž. psichinė būsena buvo gerėjanti, aktyvi psichopatologija nublanko, elgesio neįtakoja. Išlieka emocinis neadekvatumas, ambivalencija, nenuoseklus ir paralogiškas mąstymas, kritikos būklei nebuvimas. Komisijos metu laike, vietoje, savyje orientuotas, situacijoje – apytiksliai. Emocijos gyvos, šiltos, stokoja adekvatumo – su šypsena pasakoja, kaip leidosi narkotikus į veną, dėl ko buvo išsivystęs sepsis, nesuvokia buvusios grėsmės. Mąstymas nenuoseklus, vietomis - paralogiškas. Kliedesių šiuo metu aktyviai neišsako, suvokimo sutrikimus neigia, jo asmenybė primityvi, interesai buitiniai, ateities planai stokoja aiškumo, kaitaliojasi kalbos bėgyje, jis visiškai nekritiškas savo priklausomybei nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, ligą pripažįsta tik iš dalies, socialiniai ryšiai pakankami, tačiau motina šiuo metu gyvena užsienyje. Komisija įvertinusi visa tai, rekomendavo L. Ž. tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Priverčiamąja medicinos priemone užtikrinama pavojingą veiką padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti gyvybiškai svarbūs interesai. Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų.Iš komisijos išvados matyti, jog nežiūrint pozityvių aplinkybių, joje nėra konstatuota, kad L. Ž.socialinis pavojingumas būtų sumažėjęs. Priešingai, komisijos išvadoje teigiama, kad L. Ž.visiškai nekritiškas alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimui, ligą pripažįsta tik iš dalies. Šioje išvadoje konstatuota ir tai, kad nors nuo 2017 m. spalio mėnesio L. Ž. būklė gerėja, tačiau vis dar nepakankamai stabili, išlieka emocinis neadekvatumas, ambivalencija, nenuoseklus ir paralogiškas

mąstymas. Pirmos instancijos teismo išvadą, jog L. Ž. stebėjimo ir gydymo laikotarpis yra per trumpas, kad būtų galima jo pavojingumą visuomenei laikyti sumažėjusiu, o jo psichinę būklę iš esmės pasikeitusia, patvirtina byloje esantys duomenys. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuo pat vaikystės L. Ž. buvo uždaras, dirglus, vengė žmonių, nepasitikėjo savimi. Apie 28 m. amžiaus pradėjo vartoti įvairias psichoaktyvias medžiagas, ne kartą gydytas nuo šizoafektinio sutrikimo (depresijos, mišrus tipai), paranoidinės šizofrenijos bei jos paūmėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad jo psichinės būsenos pagerėjimas šiuo metu tėra tik laikinas ir nereiškia pasveikimo. Kita vertus, teismas mano, kad L. Ž. būklės pagerėjimas yra neabejotinai sąlygotas ir tos aplinkybės, jog jam gydantis stacionare, jis neturi galimybių vartoti psichoaktyvias medžiagas, tačiau nežiūrint to, vis tiek išlieka nekritiškas alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimui, kas atitinkamai neleidžia konstatuoti ir jo socialinio pavojingumo sumažėjimo. Pažymėtina, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Nors komisija nustatė L. Ž. būklės gerėjimą, tačiau konstatavo, kad šis būklės gėrėjimas nėra pakankamai stabilus. Kaip jau buvo minėta, L. Ž. palaiko ryšius su motina telefonu, kuri šiuo metu gyvena užsienyje, tačiau teismas nemano, kad jo motina sugebėtų užtikrinti reikiamą priežiūrą ir gydymą, o tikėtis, kad pats L. Ž. savarankiškai savimi pasirūpins, pagrindo nėra. Pareiškėjo nurodyti skundo argumentai, kad L. Ž. ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, galėtų būti stebimas UAB Plungės sveikatos centre, nepaneigia L. Ž. stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo tikslingumo ir reikalingumo. Pareiškėjo teiginiai, dėl pateikto apeliacinio skundo, nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos nutarties, kuria pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė, teisėtumu bei pagrįstumu.

Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad L. Ž. turi būti toliau tęsiamas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, nes priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, L. Ž. advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. vasario 22 d. nutarties, kuria patenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl L. Ž. pratęstos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas, panaikinimo atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. vasario 22 d. nutartį nepakeistą

Ši nutartis neskundžiama.