- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-30
- Bylos Nr.
- e2YT-7344-842/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03052-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. R., V. G., I. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. R., V. G. ir I. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos priėmė O. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą – ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį mėgėjų sodų žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinio dalį – ½ dalį sodo namelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjusios jį faktiškai valdyti nuo (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime pareiškėjos nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė O. H., su pareiškėja V. G. turėjęs bendrosios jungtinės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei mėgėjų sodų žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinį sodo namelį, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla dėl O. H. turto nebuvo pradėta, kadangi niekas iš paveldėjimo teisę turinčių įpėdinių nesikreipė dėl turto paveldėjimo pagal įstatymą. Nuo pat O. H. mirties butu, esančiu (duomenys neskelbtini), pareiškėja V. G. rūpinosi kaip nuosavu, o mėgėjų sodų žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniu sodo nameliu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), bendrai naudojosi pareiškėjos V. G., I. Ž., A. R. solidariai. Taip pareiškėjos faktiškai paveldėjo mirusiojo O. H. turto dalį pagal Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalį tokiomis dalimis, kokiomis būtų paveldėjusios pagal įstatymą. Pareiškėjos kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau joms buvo paaiškinta, kad yra praleistas terminas tokiam prašymui paduoti ir vienintelis kelias įforminti pareiškėjų paveldėjimo teises į butą ir sklypą su nameliu yra kreipimasis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodomas aplinkybes, kad pareiškėjos nuo (duomenys neskelbtini) O. H. turto dalimi naudojosi kaip savu, pagrindžia bankinių mokėjimų už komunalines paslaugas, buto mokėjimo knygelės originalas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonės „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo O. H. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį O. H. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjos priėmė palikimą, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, pareiškimas jai įteiktas tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
6. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai (CPK 133 straipsnio 3 dalis)
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
7. Kad įgytų palikimą įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesiui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys)
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad O. H., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir V. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. O. H., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje. Gyventojų registro duomenimis, palikėjas turėjo dvi dukras – A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
9. Po palikėjo mirties pagal į bylą pateiktus duomenis bei pareiškėjų paaiškinimus liko turto - ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalis mėgėjų sodų žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis sodo namelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
11. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos po sutuoktinio ir tėvo O. H. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė, pradėjusios jį valdyti kaip savo - V. G. liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi butu kaip savo, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius, visos pareiškėjos kartu prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius už žemės sklypą su sodo pastatu, ką patvirtina pareiškėjų pateikti buto ir sodo pastato komunalinių paslaugų mokėjimo kvitai.
12. Remiantis bylos duomenimis, po O. H. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta. Įregistruotų mirusiojo asmens O. H. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po O. H. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjos V. G. po sutuoktinio, o pareiškėjos I. Ž. ir A. R. po tėvo mirties, faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jos laikomos priėmusiomis palikimą (CK 5.51 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po O. H. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
14. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga). Sprendimu teismas palikimo nedalina – tik nustato faktą, kokie asmenys kokiu būdu priėmė palikimą. CK Penktosios knygos III skyriuje reglamentuota paveldėto turto dalys, tenkančios įpėdiniams paveldint pagal įstatymą. Įpėdinių savitarpio santykius, palikimo pasidalijimą reglamentuoja CK Penktosios knygos VII skyriaus nuostatos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjų V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio, o I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo O. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėjusios valdyti paveldėtą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjoms V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.