Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistas:

1.Kauno apylinkės teismo2010 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį – 7 MGL, t. y. 910 litų dydžio bauda. Bauda sumokėta 2010 m. lapkričio 23 d.

2. Kauno apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M., 2025 m. lapkričio 18 d.12.45 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Citroen Xsara“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kai ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tikrasis šio automobilio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nes jam alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0029, nustatytas – 1,82 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2025 m. lapkričio 27 d. Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK VS vyriausios tyrėjos L. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. lapkričio 18 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40708-25 (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 ¹ str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu pranešimas apie įtarimą įteiktas M. M., pagal ANK 415 str. 5d., (duomenys neskelbtini) todėl spręstinas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo M. M. (Pridedami 2 vnt. valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) (b. l. 70 – 72).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis M. M. savo kaltę pripažino visiškai, jos neblaivumo laipsnis nustatytas alkotesteriu ,,Drager Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0029, kuriame nurodyta, kad antruoju tikrinimu kaltinamajam M. M. nustatytas – 1,82 promilės neblaivumas. Tai patvirtina 2025 m. lapkričio 18 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame kaltinamasis pasirašė, kad su nustatytu neblaivumu sutinka (b. l. 17). Kaltinamasis M. M. veikė tiesiogine tyčia – žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis: žinodamas, jog tą pačią dieną vartojo alkoholį ir nepaisant to, vis tiek vairavo automobilį. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis M. M., 2025 m. lapkričio 18 d.12.45 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Citroen Xsara“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kai ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tikrasis šio automobilio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nes jam alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0029, nustatytas – 1,82 promilės neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jai buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas ir tokiais veiksmais kaltinamasis M. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl laidavimo

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis M. M. pateikė prašymą perduoti jį A. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis, t. y., kad ji neteista, nebausta, augina 2024 m. gimusią dukrą, taip pat laiduotojos požiūrį į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir glaudų ryšį tarp jos ir kaltinamojo, teismas sprendžia, kad A. M. yra verta teismo pasitikėjimo ir savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui.

Esant M. M. prašymui perduoti jį A. M. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis M. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis praeityje teistas, tačiau bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruotas. VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė. Kaltinamasis M. M., šiuo metu nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje.

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padarius nusikalstamą veiką. Teismas kaltinamojo M. M. veiką vertina kaip atsitiktinę, sąlygotą susiklosčiusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, o ne kaip tendencingą neteisėto elgesio rezultatą. Tai leidžia manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismo vertinimu yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos M. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo ir laiduotojos gaunamas pajamas (kaltinamasis nedirbantis), laiduotoja vaiko priežiūros atostogose, teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienų metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Atleidus kaltinamąjį M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, taikymo.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis M. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi M. M. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teistas, tačiau teistumas išnykęs, nors ir bausta administracine tvarka, tačiau skirtina mažesnis nei vidurkis uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Savo veiksmais kaltinamasis M. M. sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei. Įvertinus visas šias aplinkybes bei tai, kad kaltinamasis teisę vairuoti yra praradęs nuo 2010 m. lapkričio 23 d. nustatytinas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminas, per kurį, M. M. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones, tačiau uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas ne nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės atėmimo paskyrimo, tai yra nuo 2025 m. lapkričio 24 d., bet nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi, kaip jau minėta ankščiau, kaltinamasis tokios teisės įvykio metu neturėjo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Kartu pažymėtina, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Kaltinamasis M. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodama automobilį ,,Citroen Xsara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Teismų praktikoje galimybė konfiskuoti turtą, kuris nėra kaltininko, siejama su specifiniu santykiu tarp trečiojo asmens ir nusikalstamos veikos. BK redakciją turto konfiskavimas iš trečiojo asmens siejamas ne vien su kaltininko padaryta nusikalstama veika, bet ir trečiojo asmens santykiu su kaltininku. BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada gali būti konfiskuojamas trečiojo asmens turtas, nepriklausomai nuo to, ar tas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Pakanka nustatyti trečiojo asmens numanymą, kad jo turtas bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nusikaltimas buvo įvykdytas vairuojant transporto priemonę – automobilį ,,Citroen Xsara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise pagal 2025 m. gruodžio 2 d. (b. l. 139) pirkimo-pardavimo sutartį priklauso M. M.. Kadangi automobilio savininkas yra pats kaltinamasis, kuriam nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, todėl nėra jokių abejonių, jog jis turėjo suprasti, kad vairuoja neblaivus. Atsižvelgiant į tai nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis ,,Citroen Xsara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto požymius, privalo būti konfiskuotas ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Kaltinamajam M. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis ,,Citroen Xsara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, kuris saugomas (duomenys neskelbtini) (b. l. 41) bei automobilio registracijos liudijimas, esantis baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. M. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą M. M. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti M. M. laiduotojos A. M. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti M. M., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, skirti kaltinamajam M. M. baudžiamojo poveikio priemones:

-1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

- konfiskuoti automobilį ,,Citroen Xsara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam M. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį ,,Citroen Xsara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, kuris saugomas (duomenys neskelbtini) bei automobilio registracijos liudijimą, esantį baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.