Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo P. C. (P. C.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., nebausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), Šumsko mstl., Vilniaus r. sav., administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės sienos apsaugos tarnyba Vilniaus rinktinė Kenos užkardos pareigūnas 2017-04-23 P. C. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2017 m. balandžio 23 d., apie 19.55 val. Kenos užkardos veikimo teritorijoje, pasienio ruože, Vilniaus rajono Šiulgų kaimo prieigose, vairuodamas automobilį M. P. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno, vilkinčio uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, aiškiai išreikštam signalui mojant skrituliu su raudonu atšvaitu sustabdyti transporto priemonę, apsisuko ir padidinęs greitį nuvažiavo Šiulgų kaimo link. Surašant administracinio nusižengimo protokolą P. C. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 4 dalį.

P. C. posėdžio metu protokole užfiksuotų faktų ir pažeidimo nepripažino, paaiškino, kad už automobilio vairo sėdėjo I. S., o jis sėdėjo keleivio vietoje, nes buvo po operacijos. Jo automobilis su automatine pavarų dėže, jam buvo atlikta operacija, skaudėjo kelį, dėl to negalėjo vairuoti. Nedarbingumas jam buvo išduotas iki 17 d., 24 d. jis jau nebeturėjo nedarbingumo, tačiau vaikščioti negalėjo dar pora mėnesių. Jie važiavo prie „prūdo“, tačiau pamatė, kad kelias užtvertas ir, kad 200 metrų atstumu stovi gal 3 mašinos, tačiau kokios mašinos stovėjo, nematė. Jis nežino ar tai pasieniečių mašinos. Iš automobilių išlipusių asmenų nematė. Ant posūkio buvo krūmai, nebuvo atviras vaizdas, kad būtų galima pamatyti. Jie apsisuko ir nuvažiavo į kitą pusę, prie kanalo. Jis su I. S. stovėjo apsikabinę, kai maždaug po 10 min atvažiavo pareigūnas ir pasakė, kad jie pabėgo. Jie nematė jokių švyturėlių, apsisuko dėl to, kad kelias buvo užtvertas. Su drauge jis ten važinėja kiekvieną sekmadienį.

Institucijos atstovas S. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nusižengimo padarymo metu lauke buvo šviesu, todėl pareigūnai gerai matė už automobilio vairo sėdintį asmenį. Teigė, kad policijos pareigūnai atliko visus privalomus veiksmus prieš stabdant transporto priemonę, todėl protokolas surašytas teisingai. Pareigūnų automobilyje esantis vaizdo registratorius tuo metu neveikė. Vaizdo registratoriui keliami reikalavimai tik tada, kai jis veikia, o kadangi neveikė, todėl nebuvo įjungtas. Buvo naudojami žiūronai, žurnale yra atžymą apie jų išdavimą. Automobilis turi būti stabdomas (duomenys neskelbtini) str. 6 d. numatytu būdu. Automobilio stabdymo veiksmai priklauso nuo vietos, kurioje stabdomas automobilis. Jei automobilis stabdomas miške, tai stabdymo atstumas mažesnis, jei stabdymo vieta yra atvira, pavyzdžiui, žvyras, asfaltas, tai atstumas kitoks. Stabdymo veiksmai priklauso ir nuo sąlygų, nuo greičio. Šiuo atveju, automobilis buvo stabdomas 40-50 metrų atstumu. Stabdymo metu, kiek žino, buvo naudojamas šviesą atspindintis daiktas, pareigūnas vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę, automobilyje buvo įjungti švyturėliai, naudojami ir garso, ir šviesos signalai. Iš archyvo, sistemos pagalba, galima pamatyti, ar buvo įjungtas švyturėlis ir garso signalas būtent tą dieną ir tuo laiku.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo byla nutrauktina.

Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Įrodymų vertinimo taisyklės apibrėžtos (duomenys neskelbtini) str., kuriame nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

P. C. teigė, kad automobilį vairavo ne jis, o I. S., nurodė, kad jis sėdėjo keleivio vietoje, nes buvo po operacijos, jam skaudėjo kelį, dėl to negalėjo vairuoti. Analogiškus parodymus teismo posėdžio metu davė ir liudytoja I. S.. Tačiau pareigūnai K. S. ir T. K. nurodė, kad aiškiai matė, jog automobilį M. P. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo vyras, kurį atpažino sėdintį teismo posėdžių salėje. Pareigūnai nurodė, kad 2017-04-23, 19:55 val. lauke buvo šviesu ir jie aiškiai, 50 m atstumu, matė, jog automobilį vairavo vyras. Pareigūnas T. K. nurodė, kad automobilį M. P. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stebėjo pro žiūronus, ką patvirtino ir K. S.. Pareigūnų sveikatos būklė, tame tarpe ir rega, yra tikrinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijoje, todėl atitinka aukštus pareigūnui keliamus sveikatos reikalavimus. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, nurodytu 50 metrų atstumu, T. K. stebėdamas pro žiūronus, o K. S. išlipęs iš automobilio, neabejotinai galėjo matyti, kaip automobilį M. P. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo P. C..

LR (duomenys neskelbtini) str. 6 d. numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia nepaklusimas uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinio miškų pareigūno, Lietuvos Respublikos muitinės (toliau šiame straipsnyje – muitinė) pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno ar Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Pažymėtina, jog, sprendžiant patraukimo už (duomenys neskelbtini) str. 4 d. nustatytą nusižengimą administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina nustatyti asmens kaltę. Viena iš aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų.

Teismo posėdžio metu tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas P. C., tiek liudytoja apklausta, kartu važiavusi, I. S., nurodė, kad jie važiavo prie „prūdo“, tačiau pamatė, kad kelias užtvertas ir, kad 200 metrų atstumu stovi gal 3 mašinos, dėl to, jiedu apsisuko ir nuvažiavo į kitą pusę prie kanalo. Abu nurodė, kad nematė kokios mašinos stovėjo, nežino ar tai buvo pasieniečių mašinos, taip pat nematė iš automobilių išlipusių asmenų. Teigė, kad jie nematė ne tik jokių pasienio pareigūnų švyturėlių, bet ir jokio automobilio, kuris būtų važiavęs paskui juos. (2017-06-12 teismo posėdžio garso įrašas, nuo 09:25:54 iki 09:31:05; nuo 09:55:55 iki 10:06:25). Teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai K. S. ir T. K. nurodė priešingai, teigdami, kad vykdydami tarnybą pamatė atvažiuojantį „Mitsubishi“ džipą, kurį nusprendė patikrinti, todėl T. K. stebint pro žiūronus, K. S. išlipo sustabdyti minėto automobilio, tačiau šis apsisuko ir nuvažiavo, dėl ko jie ėmė jį vytis. Abu pareigūnai patvirtino, kad automobilį persekiojo su švyturėliais ir garso signalais, teigė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo matyti švyturėlius. (2017-06-12 teismo posėdžio garso įrašas, nuo 09:31:46 iki 09:55:06; 2017-09-12 teismo posėdžio garso įrašas, nuo 13:51:38 iki 13:53:48, nuo 13:55:29 iki 14:08:26). Iš byloje pateiktų Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų (b. l. 38-40) matyti, kad sistemoje užfiksuota, jog šviesos sistemos (švyturėliai) persekiojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamą automobilį nebuvo įjungtos apskritai, kas paneigia pareigūnų parodymus, jog automobilį persekiojo su švyturėliais ir garso signalais, bei patvirtina P. C. ir I. S. nurodytas aplinkybes, kad nebuvo jokių švyturėlių. Esant tokių pareigūnų parodymų ir objektyviai užfiksuotų duomenų neatitikimui, pareigūnų parodymus apie automobilio stabdymo, jo vijimosi aplinkybes verčia teismą vertinti kritiškai.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareigūnai stabdydami P. C. vairuojamą automobilį nesilaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymo dėl sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo, kuriame nurodyta, kokius veiksmus turi atlikti patrulis stabdydamas transporto priemones. Minėtame įsakyme nurodyta, kad jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, patrulis privalo: įsidėmėti kuo daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinio numerio ženklą, markę, spalvą, ypatingus požymius), vairuotojo, keleivių požymius ir pranešti užkardos pamainos vyresniajam (užkardos budėtojui); persekioti transporto priemonę tarnybine transporto priemone įjungus mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, stengtis ją sustabdyti ir nuolat informuoti užkardos pamainos vyresnįjį (užkardos budėtoją) apie judėjimo kryptį; per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę. Pažymėtina, kad tarnybiniame automobilyje pareigūnai turėjo įjungti ne tik garso signalą, kurio administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo negirdėti, bet privalėjo įjungti ir mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlį (švyturėlius) bei per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę. Teismas konstatuoja, kad pareigūnai nepanaudodami švyturėlių bei per garsiakalbį nepakartoję reikalavimo sustabdyti transporto priemonės aiškiai neišreiškė reikalavimo sustabdyti P. C. vairuojamo automobilio, dėl ko pats P. C. galėjo nesuvokti, jog yra stabdomas pareigūnų. Aptarti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad pareigūnai stabdydami transporto priemonę nesilaikė teisės aktuose nustatytos transporto priemonių stabdymo tvarkos, t. y. stabdydami transporto priemonę M. P. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįjungė tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlių bei nepanaudojo garsiakalbio, būtent per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę.

Taip pat pažymėtina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakyme dėl sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo, nurodyta, jog pareigūnai persekiodami transporto priemonę privalo nuolat informuoti užkardos pamainos vyresnįjį (užkardos budėtoją) apie transporto priemonės judėjimo kryptį. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. C. nusižengimas užfiksuotas 19 val. 55 min, tačiau iš Kenos užkardos tarnybos priėmimo/perdavimo ir budėtojo darbo registro žurnalo matyti, kad budėtojui apie nusižengimą pranešta tik 20 val. 20 min. Nutarimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn turi būti pagrįstas neginčytinais įrodymais, o ne spėliojimais ir abejonėmis. Visos abejonės sprendžiamos pažeidėjo naudai, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso kodekso 591 str. 1 d. 1 p., 635 str. 1d. 2 p.,

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą P. C. (P. C.) atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 4 d. nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.