- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-07-15
- Bylos Nr.
- 1A-744-495-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-49-3-00013-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Audronė Kartanienė, Viktoras Dovidaitis
- Nuteistasis
- V. Š.
- Nukentėjusysis
- O. R. R.
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-744/2011
Teisėja Edita Zarembienė Teisminio proceso Nr. 1-49-3-00013-2010-4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
2011 m. liepos 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. (V. Š.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. 4 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui.
Nukentėjusiosios O. R. R. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš V. Š. nukentėjusiajai priteista 1000 Lt žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. nuteistas už tai, kad jis sukėlė žmogui fizinį skausmą bei nežymiai jį sužalojo, o būtent: 2010 m. balandžio 29 d., apie 18 val. 30 min., prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečios laiptinės, su metalinėmis lauko durimis vieną kartą sudavė O. R. R., suspausdamas ją tarp durų ir staktos, dėl ko nukentėjusiajai O. R. R. sukėlė fizinį skausmą bei padarė kraujosruvą kairėje krūtyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas skunde nurodo, jog apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį priėmė neišanalizavęs visų reikšmingų bylos aplinkybių, t.y. jo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, nepašalino esančių prieštaravimų. Teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi tik jį kaltinančiais įrodymais, tačiau neanalizavo ir nevertino jų visumos. Nukentėjusioji O. R. R. teisme davė prieštaringus parodymus apie įvykio aplinkybes, tačiau teismas prieštaravimų nepašalino, jų neanalizavo ir nevertino. Nors teismas nurodė, jog nukentėjusiosios parodymai visiškai sutampa su liudytojo N. G. parodymais, tačiau taip nėra. N. G. nurodė, kad po to, kai jis atėjo padėti O. R. R., jis (apeliantas) su dviračiu nulėkė į rūsį. Apelianto teigimu, to neįmanoma padaryti, kadangi yra statūs laiptai į rūsį ir labai maža aikštelė. Kad patekti į rūsį, reikia uždaryti laiptinės duris. Teismas visiškai nevertino ir neanalizavo to, kad liudytojas N. G. anksčiau nuomojo butą iš O. R. R., teisme jo duoti parodymai skyrėsi nuo O. R. R. duotų parodymų. Liudytojo N. G. duotų parodymų objektyvumu verčia abejoti ir tai, kad jis negalėjo nurodyti, kokios firmos taksi automobiliu važiavo, kokia buvo automobilio spalva, negalėjo nurodyti ir jo dviračio spalvos, kaip jis buvo apsirengęs. Gi liudytoja E. Š. įvykio metu buvo su vaikais netoli namo, prie suoliukų, ji nematė jokio taksi automobilio, tai įrodo, kad nebuvo ir liudytojo. Liudytoja E. Š. matė, kaip prieš posėdį O. R. R. padavė liudytojui N. G. lapelį. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal nukentėjusiosios parodymus turėtų būti didesnis trauminis paviršius, ir ne tik krūtyje, bet ir nugaroje. Ekspertas teisme parodė, jog nukentėjusiajai nugara nebuvo traumuota, tuo tarpu nukentėjusioji teisme davė parodymus, kad jai visą laiką, t.y. iki šiol, skauda nugarą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas skundžiamu nuosprendžiu jam paskyrė viešuosius darbus, tačiau jo sutikimo, kaip to reikalauja LR BK 46 str. nuostatos, teisme nebuvo klausiama.
O. R. R. pareiškė 2000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ji nurodė, kad patyrė dėl sužalojimo didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, depresiją, iki šiol jaučia krūties skausmą, sužalota krūtis yra padidėjusi. Tačiau iš posėdžio metu apklausto eksperto, parodymų matyti, kad dėl blogo miego nukentėjusioji į medikus kreipėsi ir anksčiau, jai buvo nustatyta neurozė, padidėjęs jautrumas, nerimas. Taigi, apelianto nuomone, dabartinius nukentėjusiosios nusiskundimus sieti su sužalojimu negalima, sužalojimo pasekmės nenustatytos. Apeliantas skunde nurodo, jog jis registruotas darbo biržoje, turi du mažamečius vaikus, pajamų neturi, todėl O. R. R. priteista neturtinė žala yra per didelė. Nors pagal teismų praktiką panašiose bylose dažniausiai priteisiama suma yra 1000 Lt, tačiau, apelianto įsitikinimu, teismas privalėjo įvertinti šios konkrečios bylos aplinkybes.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, nukentėjusioji bei jos atstovė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. apkaltinamasis nuosprendis priimtas V. Š. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kas esmingai įtakojo teismo išvadą dėl V. Š. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį, priimtą V. Š. atžvilgiu dėl nukentėjusiajai O. R. R. sukelto fizinio skausmo bei pastarajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, iš esmės grindė tik nukentėjusiosios O.R. R. bei liudytojo N. G. parodymais. Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi minėtų asmenų parodymus bei kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog tiek nukentėjusiosios O. R. R., tiek liudytojo N. G. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs bei nesutampantys tarpusavyje, todėl negali būti vertinami kaip patikimi, faktines aplinkybes atitinkantys ir V. Š. kaltę įrodantys.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas tiek Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK rašytame paaiškinime, tiek taikinamojo posėdžio metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme laikėsi nuoseklios pozicijos, jis neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė, jog į nukentėjusiąją durų nestūmė ir jos nesužalojo.
Priešingai nukentėjusiosios O. R. R. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. 2010-04-30 11.50 val. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK pateiktame pareiškime bei paaiškinime nukentėjusioji O. R. R. nurodė, jog 2010-04-29 apie 18 val. 30 min. kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, (duomenys neskelbtini) namo, laiptinėje ją pastūmė, kaltino, kad ji kažką pasakė ant pastarojo žmonos. Ji to tikrai nedarė, nes jos nepažįsta, nežino net kaip ji atrodo (b.l. 7, 9).
Tą pačią dieną 13.20 val. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Ukmergės poskyryje tyrimą atlikusiam specialistui nukentėjusioji jau nurodė visiškai kitas įvykio aplinkybes. Pastaroji paaiškino, jog 2010-04-29 apie 18.30 val. prie savo namo laiptinės durų, (duomenys neskelbtini), einant pro duris, kaimynas stipriai pastūmė duris, tokiu būdu suspausdamas krūtinę ir nugarą tarp durų ir staktos. Medicinos pagalbos nesikreipė, šiuo metu skauda krūtinę ir nugarą, lyg pykina (b.t. 8).
Privataus kaltinimo skunde nukentėjusioji nurodė, jog 2010-04-29 apie 18.30 val. prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prie trečios laiptinės durų, ji sutiko V. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini). V. Š. pradėjo ją kaltinti neva ji jo žmonai pasakė kažkokius žodžius. Ji jam atsakė, jog su jo žmona visai nebendravo ir bandė eiti pro duris. V. Š. stipriai pastūmė duris, tokiu būdu suspausdamas krūtinę ir nugarą tarp durų ir staktos, ko pasėkoje jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 1).
Taikinamojo posėdžio metu O. R. R. nurodė, jog ji ėjo namo, buvo prie lauko durų, atlėkė V. Š. su dviračiu ir puolė ją, pasakė necenzūrinius žodžius. Ji ėjo pro duris, o šis jai su durimis trenkė ir sutrenkė krūtinę, jai pasidarė bloga (b.l. 22).
Iš nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų seka, jog 2010 m. balandžio 29 vakare ji ėjo iš parduotuvės. V. Š. atlėkė su dviračiu ir paklausė, ką ji pasakė ant jo žmonos. Ji priėjo prie metalinių namo durų ir krapštė atidarymą, nes durys su kodu. V. Š. prišoko su dviračiu prie jos, ją užpuolė, spaudė, neleido durų atidaryti, ji greitai darė duris, V. Š. jai iš visų jėgų dėjo su metalinėmis durimis, iš jėgų spaudė ir užgavo nugarą bei krūtį, po ko ji išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė V. Š.. Liudytojas išlėkė jai padėti, padėjo jai užlipti į viršų, bet jo laukė taksi. Durys atsidaro į lauko pusę. V. Š. stovėjo už durų su dviračiu. Ji lindo per duris šonu, o V. Š. dėjo su durimis į ją. Durų rėmai jai sutrenkė nugarą, o durys sutrenkė krūtį. Kai atbėgo jos pažįstamas, V. Š. su dviračiu nubėgo į rūsį. Rūsio durys yra prie namo durų ir, norint patekti į rūsį, reikia namo lauko duris pridaryti. Metalinės durys labai aštrios, jos krūtis ištinusi, daug didesnė už kitą, pamėlusi, atsirado guzas (b.l. 43-45).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas N. G. nurodė, jog jis 2010-04-29 atvažiavo su taksi prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur išleido bobutę. Taksi jie važiavo trise, jis bobutė ir dar vienas tik iš matymo jam pažįstamas vyras. Bobutė važiavo adresu (duomenys neskelbtini). Liudytojas nurodė, jog jis matė kaip dideliu greičiu dviračiu atvažiavo vyriškis, sustojo, nulipo nuo dviračio ir trenkė R. su durimis. Kai su durimis V. Š. spaudė R., jis dviratį laikė ranka. V. Š. iš karto nulėkė į rūsį. Jis padėjo R. užlipti, užnešė tašes, pastaroji skundėsi krūtinės, nugaros skausmais. Liudytojas viską gerai matė, R. jokių priemonių nenaudojo. R. nesiorientavo, buvo labai sutrenkta. Jis R. pažįsta, nes ji nuomojo jo butą. Liudytojas nepamena, kokios spalvos buvo V. Š. dviratis. Policijos dėl šio įvykio nekvietė, nes skubėjo į autobusų stotį, jo laukė taksi. Liudytojas nurodė ir tai, jog jis nematė, ar įvykio metu kieme buvo daugiau žmonių (b.l. 46-47, 48).
Liudytoja E. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji yra buvusi V. Š. žmona. 2010-04-29 dieną 13.55 val. R. stovėjo kieme ir pradėjo prie jos kabinėtis, klausė, ar apsiramins, vadino įžeidžiančiais žodžiais, grasino. Ji paskambino V. Š. ir pasakė, kad ją užsipuolė. V. Š. grįžo 18.10 – 18.15 val., ėjo R., ji tuo metu su vaikais buvo lauke prie smėlio dėžės. V. Š. buvo su dviračiu, jis nulipo nuo dviračio ir paliko jį netoli laiptinės. Ji pokalbio tarp V. Š. ir R. negirdėjo, tačiau matė kaip R. V. Š. gal tris kartus papurškė balionėliu, V. Š. nusisuko, o R. nuėjo. Po ko V. Š. priėjo prie jos ir vaikų. Laiptinės durys yra dvigubos, išorinės lauko durys tuo metu buvo pradarytos, buvęs vyras stovėjo iš lauko pusės prie durų. Išorinių lauko durų nieks nelietė, ji girdėjo tik kaip trinktelėjo antros durys. Liudytoja parodė, jog taksi nebuvo atvažiavęs, ji jokio vyro nematė, į laiptinę niekas nėjo. Be to liudytoja parodė tai, jog ji matė, kad liudytojas N. G. teisiamojo posėdžio metu turėjo rankose raštelį, kurį pastarajam perdavė R. (b.l. 47-48).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta A. T. patvirtino, jog V. Š. pusę metų nuomojosi jos butą , esantį (duomenys neskelbtini). Įvykio aplinkybių ji nežino, tačiau parodė, jog V. Š. buvo pavyzdingas nuomininkas, ji su juo konfliktų nėra turėjusi (b.l. 67-68).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog O. R. R. padaryta kraujosruva kairėje krūtyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu 2 parų laikotarpyje iki apžiūros. O. R. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje nurodyta, jog kairės krūties viršutiniame – vidiniame kvadrate 0,3 cm skersmens violetinė kraujosruva, kurios srityje čiuopiasi 2 cm skersmens sukietėjimas (b.l. 8).
Siekiant išsiaiškinti nukentėjusiosios sužalojimų pobūdį bei jų padarymo aplinkybes, teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas specialisto išvadą pateikęs specialistas R. L.. Specialistas patvirtino specialisto išvada nustatytus sužalojimus, tačiau paaiškino, jog darydamas tyrimą jis nenurodė, kad sužalojimas padarytas būtent durimis, nes jam kilo abejonių, kad sužalojimas galėjo būti padarytas durų kampu. Jeigu krūtinė buvo sumušta durų kampu, kraujosruva turėjo būti pailgesnė. Specialistui pateikus apžiūrėti durų nuotrauką, pastarasis parodė, jog matosi spynos liežuvėlis, kuris galėjo traumuoti krūtį. Kita vertus, specialistas nurodė ir tai, kad kol nėra nustatytos skausmų ir sukietėjimo priežastys, tai jis negali to sieti su trauma. Mažai tikėtina, kad tokia kraujosruva buvo padaryta durimis. Nukentėjusiosios nugaroje specialistas sužalojimų nenustatė. Nukentėjusioji lankėsi dėl šių sužalojimų 2010-04-30, chirurgas rašė, kad sumušimo žymių nematyti, buvo pas šeimos gydytoją, kuris nustatė mėlynę, buvo išrašyti lašiukai. Sužalojimas – mėlynė galėjo būti padaryta 2010-04-29.
Pažymėtina tai, jog nors specialisto išvada ir buvo nukentėjusiajai nustatyta kairės krūties viršutiniame – vidiniame kvadrate 0,3 cm skersmens violetinė kraujosruva, kurios srityje čiuopiasi 2 cm skersmens sukietėjimas, tačiau įvertinus aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, vienareikšmiškai ir be jokių abejonių konstatuoti, jog kraujosruvą kairėje krūtyje nukentėjusiajai padarė būtent apeliantas, nėra pagrindo. Kaip aukščiau jau buvo minėta, nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariate nukentėjusioji teigė, jog ji buvo pastumta laiptinėje, tačiau apie V. Š. jai padarytus sužalojimus net neužsiminė. Vėliau jau nukentėjusioji savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad apeliantas į ją stipriai pastūmė laiptinės duris, suspausdamas krūtinę ir nugarą tarp durų ir staktos. Nors nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo sutrenkta nugara ir kairė krūtis, tačiau specialistas, nustatinėjęs sveikatos sutrikdymo mastą, jokių nugaros sužalojimų nenustatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, pagrįstų abejonių kelia ir liudytojo N. G. parodymai. Pažymėtina tai, kad nei kreipiantis į policiją, nei privataus kaltinimo skunde nukentėjusioji nenurodė, jog incidentą tarp jos ir apelianto būtų matę kokie nors kiti žmonės, nenurodė ir to, kad jos ginti buvo atbėgęs jos pažįstamas, kuris jai padėjo užnešti krepšius į namus. Nors liudytojas N. G. ir nurodė, jog apeliantas nukentėjusiajai sudavė laiptinės durimis ir pastarąją prispaudė prie durų staktos, tačiau liudytojas nurodė ir tai, kad viską gerai matė, R. apelianto atžvilgiu jokių priemonių nenaudojo. Kita vertus iš pačios nukentėjusiosios, apelianto ir liudytojos E. Š. parodymų seka, jog nukentėjusioji turėjo dujų balionėlį ir juo purškė į apeliantą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nelogiški yra liudytojo N. G. parodymai, jog jis įvykį stebėjo sėdėdamas taksi automobilyje, nes iš paties liudytojo parodymų seka ir tai, kad jis taksi automobiliu skubėjo į autobusų stotį, prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sustojęs tik išleisti kartu taksi automobiliu į minėtą namą važiavusios moters. Be to, iš E. Š. bei apelianto parodymų seka, jog incidento metu jokių pašalinių asmenų prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės nebuvo, E. Š. nematė jokio taksi automobilio. Beje, teisėjų kolegijos nuomone, liudytojos E. Š. parodymus, kurie sutampa su apelianto parodymais, vertinti kritiškai vien dėl to, kad ji yra buvusi V. Š. žmona, nebuvo jokio pagrindo. Tuo tarpu liudytojo N. G. parodymais verčia abejoti net ir tokia aplinkybė, jog nukentėjusioji prieš teisiamąjį posėdį perdavė liudytojui lapelį, kuriame buvo nurodyta aptariamo įvykio data.
Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nepatvirtina ir byloje esanti specialisto išvada bei specialisto paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu. Taip, specialisto išvada buvo nukentėjusiajai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, kita vertus teisiamojo posėdžio metu pats specialistas nurodė, jog atliekant tyrimą jam kilo abejonių, kad sužalojimas galėjo būti padarytas durų kampu. Specialistas nurodė, jog mažai tikėtina, kad kraujosruva buvo padaryta durimis. Specialistui pateikus teisiamojo posėdžio metu apžiūrėti durų nuotrauką, pastarasis parodė, jog matosi spynos liežuvėlis, kuris galėjo traumuoti krūtį. Kita vertus, specialistas nurodė ir tai, kad kol nėra nustatytos skausmų ir sukietėjimo priežastys, tai jis negali to sieti su trauma. Nukentėjusiosios nugaroje specialistas sužalojimų nenustatė. Specialistas, duodamas teismui paaiškinimus nurodė ir tai, kad nukentėjusioji lankėsi dėl sužalojimų 2010-04-30, chirurgas rašė, kad sumušimo žymių nematyti, buvo pas šeimos gydytoją, kuris nustatė mėlynę, buvo išrašyti lašiukai. Taigi, vien tai, kad specialistas nurodė, jog sužalojimas – mėlynė galėjo būti padaryta 2010-04-29, dar nepatvirtina to, jog jis buvo padarytas apelianto nusikalstamais veiksmais.
Tokiu būdu, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.8. punkto nuostatas, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo išvadai, kad V. Š. 2010 m. balandžio 29 d., apie 18 val. 30 min., prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečios laiptinės, su metalinėmis lauko durimis vieną kartą sudavė O. R. R., suspausdamas ją tarp durų ir staktos, dėl ko nukentėjusiajai O. R. R. sukėlė fizinį skausmą bei padarė kraujosruvą kairėje krūtyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jis išteisintinas.
Vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., byloje pareikštas nukentėjusiosios O. R. R. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nuteistojo V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nuosprendį, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir jam paskirti 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui, ir priimti naują nuosprendį: V. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Nukentėjusiosios O. R. R. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.