Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Girgždutaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kelmės r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini)Klaipėdoje, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, procesinius dokumentus pageidavęs gauti elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent jis 2024 m. gegužės 29 d., apie 15.57 val., ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,12 promilių neblaivumo laipsnis.

Kaltinamasis J. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2024 m. gegužės 29 d., apie 15.00 val., būdamas bare išgėrė 2 stikliukus degtinės apie 100 g ir bokalą 0,5 l alaus. Nuo išgerto kiekio jautėsi gerai, todėl nutarė vairuoti automobilį. Jis važiavo automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam vairuojant minimą automobilį, jį J. K. gatvėje, Klaipėdoje, sustabdė pareigūnai. Jis iš baro važiavo į namus, netoli namų ir sustabdė. Pareigūnai patikrino neblaivumą alkotesteriu, pirmu tikrinimu nustatė 2,14 promilių neblaivumą. Jis iki antro tikrinimo apie 15 min. nieko negėrė. Patikrinus antrą kartą blaivumą alkotesteriu, buvo nustatytas 2,12 promilių neblaivumas. Jis su alkotesterio parodymais sutiko. Jis nežino, kodėl tiek daug parodė promilių, gal kad buvo nevalgęs, taip pat buvo karšta diena. Jis vairuoti automobilio negalėjo, nes yra praradęs teisę vairuoti. Ji nežino, kodėl vairavo, padarė klaidą. Jis labai gailisi ir pergyvena dėl šio įvykio. Iš automobilio buvo paimti „Citroen“ automobilio dokumentai. Šiuo automobiliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojasi pagal panaudos sutartį. Jis sutiktų, jog tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu skiriant jam bausmę – baudą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. P. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Liudytojas K. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 29 d., apie 15.50 val., patruliuojant tarnybiniu automobiliu gavo pranešimą, kad galimai neblaivus asmuo vairuoja automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vykstant patikrinti automobilio, šis buvo pastebėtas Liepų gatvėje, Klaipėdoje, bei buvo sustabdytas privažiavus iš jo galo. Nustatyta, kad automobilį vairavo J. P.. Automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini)., Klaipėda. Priėjus prie J. P., nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklausus, ar vartojo alkoholį, šis teigė jog nevartojo, bet toliau aiškinantis aplinkybes prisipažino, kad vartojo alkoholį, dėl to, kad mirė draugas. Patikrinus jo neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu, buvo nustatytas pirmu pūtimu 2,14 promilių neblaivumas. Po penkiolikos minučių, buvo atliktas pakartotinis neblaivumo patikrinimas, kuriuo metu buvo nustatytas 2,12 promilių neblaivumas. Tą 15 minučių J. P. nieko nevalgė ir negėrė. J. P. buvo surašytas ir įteiktas šaukimas atvykti į apklausą. J. P. dėl pažeidimo sutiko ir labai gailėjosi jog taip pasielgė.

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2024 m. gegužės 29 d. patikrinus alkotesteriu ARKA-0012, 2065366 J. P. neblaivumą 16.10 val. jam buvo nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, o 16.25 val. – 2,12 promilių neblaivumas.

Iš 2024 m. gegužės 29 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo atlikta automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūrint sidabrinės spalvos automobilį, esantį (duomenys neskelbtini)., Klaipėda, užfiksuota, kad šis yra dviejų atidaromų durų. Atidarius vairuotojo pusės duris, automobilyje matomas netvarkingas salonas ir įvairūs nereikšmingi daiktai (šiukšlės, įvairūs statybiniai reikmenys). Keleivio pusėje taip pat nereikšmingi daiktai. Apžiūrint automobilio keleivio pusę, matomas netvarkingas salonas, ant grindų matyti tuščios alkoholio taros bei statybinės pirštinės, automobilio durelių daiktų skyrelyje vertingų daiktų nepastebėta. Apžiūrint automobilį, bagažinėje įvairūs daiktus, kurie taip pat nėra reikšmingi. Apžiūrint automobilio skydelį, užfiksuota rida (136106 km). Automobilyje buvo rasti kito automobilio - „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir TA ataskaita NR. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį, vertingų daiktų nepastebėta, alkoholio taros tuščios, automobilio kėbulas pabraižytas.

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, jog automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, jog automobilio „Mercedes Benz“ vertė su PVM – 2 850 Eur. Iš vairuotojo registro duomenų matyti, kad J. P. neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašas: 1 įrašo 2024-05-29 16.01 val., kurio pradžioje užfiksuota, kad pareigūnai važiuodami paskui automobilį įsijungia garsinį signalą ir garsu praneša, automobilis sustoja dešinėje. Po to dar pakartoja per mikrofoną: „Mercedes vairuotojas sustojam“. Pareigūnai prieina prie sustojusio automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už vairo sėdi - kaip tyrimo metu nustatyta - J. P.. Pareigūnas paprašo pateikti dokumentus, J. P. lėtai jų ieško. Pasako, kad dokumentų neturi, į klausimą ar alkoholį vartojo, pareigūnui atsako, kad nevartojo. Pareigūnas patikrina alkotesteriu J. P. neblaivumą ir pasako 2,14. Pareigūnas informuoja budėtoją, kad pirmu 2,14. J. P. pareigūnui pasako savo asmens kodą. Pareigūnas prašo Danės-Karoso siųsti Velką, sako neturi teisių, jau yra pragėręs. Įrašas 9.03 min. trukmės. 2 įraše 2024-05-29 16.12 val. pradžia, užfiksuota, kad pareigūnas fotografuoja automobilį „Mercedes Benz“. Įrašas 01.15 min. trukmės. 3 įraše 2024-05-29 16.14 val. pradžia, užfiksuota, kad pareigūnas kalbasi su J. P., kad jis 7 metams praradęs teises, nes neblaivus vairavo. J. P. sako, kad gali vairuoti už pareigūną geriau. Pareigūnas sako, kad J. P. teisių neturi ir kad neblaiviam vairuoti negalima. J. P. pripažįsta, kad kaltas. Pareigūnas leidžia J. P. pasiimti iš automobilio asmeninius daiktus. J. P. pasodinamas į tarnybinį automobilį. Prie pareigūnų ateina moteris, pasako, kad yra D., J. P. žmona, susirenka jo asmeninius daiktus. Pareigūnas patikrina alkotesteriu antrą kartą J. P. neblaivumą, pasako 2,12. Pareigūnas informuoja budėtoją apie 2 pūtimą. Pareigūnas pildo procesinius dokumentus. Įrašas 15.32 min. trukmės.

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad kaltinamasis J. P. 2024 m. gegužės 29 d., apie 15.57 val., ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,12 promilių neblaivumo laipsnis. Kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę J. P., atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, tai yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteistas, dirba, vedęs, baustas administracine tvarka. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant didesnį už minimalų šios bausmės, skirtinos už nesunkius nusikaltimus, dydį.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį bei į byloje pareikštą kaltinamojo prašymą išdėstyti baudos bausmę dalimis, nustatomas ilgesnis baudos mokėjimo terminas nei įstatyme numatytas minimalus, įpareigojant kaltinamąjį skirtą baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad J. P. nusikalto vairuodamas transporto priemonę, tai yra naudodamasis specialia jam suteikta teise, ir nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nustatytą neblaivumo laipsnį, J. P. skirtina BK 68 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018).

Byloje nustatyta, kad J. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. transporto priemonę tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Minėta transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Mercedes Benz'“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius yra J. P., todėl būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir imdamas šios bendrovės automobilį 2024 m. gegužės 29 d., suprato, kad nusikalstamai veikai daryti ima trečiajam asmeniui priklausantį turtą ir norėjo būtent taip elgtis. J. P. vadovaujamai įmonei priklausantis automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, nes šią transporto priemonę kaltinamasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veika padaryti, todėl ji turi būti konfiskuojama (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. birželio 11 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. P. nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taikytinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo, po to naikintinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. P. paskirti 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirtą baudą J. P. savanoriškai privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 3 (trejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, J. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. birželio 11 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. P. nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo, po to panaikinti.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos jis turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.