Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-11-23 · Administracinė byla Nr. AS-502-642-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-23
Bylos Nr.
AS-502-642-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
Atsakovas
Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Pareiškėjas
Z. P.
Administracinė byla Nr.AS5–642/07Procesinio sprendimo kategorija 54 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Teisingumo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja Z. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – Teisingumo ministras) 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 7P-89. Pareiškėja taip pat prašė sustabdyti skundžiamo įsakymo galiojimą.

Prašyme nurodė, jog nesustabdžius šio įsakymo galiojimo ji privalės atleisti visą personalą, uždaryti kontorą, vykdomosios bylos bus perduotos kitam antstoliui, o tai sąlygos ne tik vykdymo proceso vilkinimą, bet ir proceso šalių nepasitenkinimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 8 d. nutarties dalim pareiškėjos prašymą patenkino ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė Teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 7P-89 galiojimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).

Šalies argumentai

Teismas nurodė, jog skundžiamu įsakymu pareiškėja nuo 2007-10-01 atleista iš antstolių. Pareiškėja ginčija minėtą įsakymą. Pareiškėja prašyme nurodė, kad nesustabdžius šio įsakymo galiojimo ji privalės atleisti visą personalą, uždaryti kontorą, vykdomosios bylos bus perduotos kitam antstoliui, o tai sąlygos ne tik vykdymo proceso vilkinimą, bet ir proceso šalių nepasitenkinimą. Teismas pažymėjo, jog užtikrinus reikalavimą pareiškėja išvengtų nuostolių, o ateityje nekiltų ginčas dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Teisingumo ministerija). Be to, Studijų kokybės vertinimo centras 2007-04-18 jos kvalifikaciją vertino kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu ji išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą Studijų kokybės vertinimo centre, tačiau konkreti data dar nėra paskirta.

III.

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 8 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pakartojo pareiškėjo skundo argumentus, tačiau nenurodė konkrečių aplinkybių ir faktų, dėl kurių kyla reali grėsmė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, pažeisdamas ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį.

2. Teismo praktika taikant reikalavimo užtikrinimo priemones bylose, kuriose ginčijamas antstolių įgaliojimų pasibaigimas dėl neatitikimo išsilavinimo reikalavimui, skiriasi, nes vienose jų pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, o kitose – nepritaikyta.

3. Dėl tokių pačių, kokias nurodė ir pareiškėjas, aplinkybių pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS10-349/2007. Pareiškėjo argumentai yra susiję vien tik su neigiamų finansinių pasekmių atsiradimu. Valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, turėtų visas galimybes atlyginti jam padarytą žalą.

4. Tikimybė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės vykdymo proceso eiga būtų sustabdyta tam tikram laikui (pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 202 patvirtintos Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio įgaliojimams tvarkos 5 punktą – vienam mėnesiui), nėra adekvati ir proporcinga leidimui antstoliams, neatitinkantiems kvalifikacinių reikalavimų, tęsti veiklą neribotą laiką.

5. Teismas, priimdamas nutartį, turėjo nuspręsti, ar paminėtos priemonės pritaikymas nepažeistų proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-22/2007). Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, leidžiama buvusiam antstoliui, kurio veikla jau nutraukta teisės aktų nustatyta tvarka ir dėl kurio kvalifikacijos kyla tokių abejonių, dėl kurių jis negali būti antstoliu, vykdyti antstolio funkcijas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi su prašymu panaikinti teisingumo ministro įsakymą, kuriuo ji inter alia buvo atleista iš antstolių, o taip pat išbraukta iš Lietuvos antstolių sąrašo. Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti ginčijamo įsakymo galiojimą. Teismas jos prašymą patenkino. Pareiškėja skunde, be kita ko, kelia klausimą dėl to, ar priimant ginčijamą įsakymą tinkamai buvo pritaikyti įstatymai, ar buvo atsižvelgta į atitinkamus teisės principus. Taigi, inicijuojamas ginčas dėl administracinio akto (įsakymo) teisėtumo ir pagrįstumo bei prašoma laikinai stabdyti jo galiojimą. Akivaizdu, kad jei ginčijamas įsakymas bus panaikintas, iškils žalos neteisėtai atleistam antstoliui atlyginimo klausimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėdama analogišką bylą 2007 m. lapkričio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS2-646/2007 pažymėjo, kad antstolis - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis taip pat gali teikti Antstolių įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis gauna pajamas iš valstybės jam suteiktų funkcijų vykdymo, taip pat paslaugų, kurias jis gali teikti pagal įstatymus, teikimo. Šios pajamos nėra pastovios. Jos inter alia priklauso nuo to, kiek asmenų kreipsis į antstolį dėl atitinkamų paslaugų teikimo, kaip seksis antstoliui vykdyti jam pateiktus vykdomuosius dokumentus ir kitų aplinkybių. Tad tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti asmeniui padarytą turtinę žalą (asmens negautas pajamas) patenkinus pareiškėjo skundą gali būti iš esmės neįmanoma.

Be to, po teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo grįžęs vykdyti antstolio funkcijas asmuo dar ilgai gali patirti neigiamas pasekmes dėl skundžiamo įsakymo taikymo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, nes jam reikėtų iš esmės iš naujo pradėti vykdyti savo veiklą, jis galimai jau būtų praradęs didžiąją dalį savo klientų bei jų pasitikėjimą, skundžiamo įsakymo priėmimo dieną jo vykdytos bylos galėtų būti jau kito antstolio įvykdytos, todėl jis nebeturėtų galimybės gauti pajamų iš jų vykdymo.

Pareiškėją atleidus iš antstolių darbo sutarčių su jo padėjėjais vykdymas iš esmės yra neįmanomas, jos gali būti nutrauktos ir šie asmenys gali įsidarbinti pas kitus asmenis ir po teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje nebepageidauti (nebegalėti) grįžti dirbti pas pareiškėją. Todėl nesustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimo pareiškėjui ateityje gali tekti ieškoti ir naujų darbuotojų, iš naujo burti antstolio kontoros kolektyvą.

Teisėjų kolegija kreipė dėmesį, kad antstolių skaičius atitinkamoje veiklos teritorijoje yra reguliuojamas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Neatmestina tikimybė, kad nesustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo įstatymų nustatyta tvarka būtų paskirtas naujas antstolis į dėl pareiškėjo atleidimo atsilaisvinusią antstolio vietą. Tai galėtų iš esmės apsunkinti pareiškėjo grįžimą dirbti antstoliu, jei skundžiamas įsakymas būtų panaikintas.

Atsižvelgdama į paminėtą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad nesustabdžius ginčijamo įsakymo galiojimo šis administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas priėmus pareiškėjui palankų sprendimą gali būti neįmanomas arba itin sudėtingas. Šiuo atveju būtų iš esmės neįmanoma tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti turtinę žalą, kurią būtų patyręs ir ateityje patirtų antstolis. Atitaisyti (kompensuoti) kitą antstoliui padarytą žalą (klientų pasitikėjimo, darbuotojų ir klientų praradimą ir kt.) taip pat būtų itin sudėtinga.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamoje byloje pareiškėja taip pat buvo atleista iš antstolių ne dėl to, kad netinkamai vykdė savo funkcijas ar netinkamai organizavo ir vykdė savo veiklą. Pagal skundžiamą teisingumo ministro įsakymą pareiškėja buvo atleista tik dėl to, kad per įstatymo nustatytą terminą, atsakovo nuomone, neįgijo reikiamo išsilavinimo. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiame bylos nagrinėjimo etape neturi pagrindo manyti, kad egzistuoja reali grėsmė, jog vien tik dėl teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvoje pripažinto išsilavinimo neturėjimo ginčijamo įsakymo galiojimo sustabdymo metu pareiškėja galėtų netinkamai vykdyti antstolio pareigas ir pažeisti trečiųjų asmenų (vykdymo proceso dalyvių ar kt.) teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė reikalavimo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Ši priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui - užtikrinti realią ir veiksmingą asmens teisių gynybą teisme, išvengti neatitaisomos (sunkiai atitaisomos) žalos, kuri gali atsirasti, jei skundžiamas aktas ginčo metu galiotų, o vėliau teismo sprendimu būtų panaikintas. Kaip matyti iš paminėto, laikinas ginčijamo akto galiojimo sustabdymas taip pat neturėtų esmingai pažeisti viešojo ir trečiųjų asmenų interesų ir net tam tikrais aspektais leistų juos užtikrinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, sustabdžius ginčijamų įsakymų galiojimą galima išvengti didesnės žalos privatiems ir visuomenės interesams, nei jos galėtų atsirasti netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Atsižvelgdama į paminėtą teisėjų kolegija atsakovo atskirąjį skundą atmeta, o teismo nutartį palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasSigita Rudėnaitė