- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-29
- Bylos Nr.
- 1S-91-1058/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Nuteistasis
- A. L.
- Advokatai
- Eligija Norkienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. (A. L.) (toliau ir – nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo A. L. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2024 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. RV-25-156, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. A. L. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta: už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. kovo 31 d.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nuteistojo A. L. ir jo gynėjos advokatės Eligijos Norkienės apeliaciniai skundai atmesti.
3. Bausmės vykdymo pradžia – 2019 m. gegužės 8 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. gegužės 8 d., pusę paskirtos bausmės atliks – 2024 m. gegužės 8 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. sausio 10 d. – 5 (penkeri) metai 3 (trys) mėnesiai 28 (dvidešimt aštuonios) dienos.
Žemesnės instancijos teismas
4. (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos 2024 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. RV-25-156 balsų dauguma (3 balsai prieš ir 1 balsas už) nutarta netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, rekomenduojant jam tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, skirtose aktualių kriminogeninių sričių valdymui. Nutarime taip pat pateikta atskiroji motyvuotoji Komisijos nario nuomonė taikyti lygtinį paleidimą, nes nuteistasis yra Latvijos pilietis, po bausmės atlikimo arba taikyto lygtinio paleidimo planuoja grįžti į Latviją, be to, bausmės atlikimo metu dirba, terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, turi stabilią darbinę patirtį, dėl ko galima sėkminga integraciją į darbo rinką.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis A. L. dėl Komisijos priimto 2024 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. RV-25-156 pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartimi atmestas nuteistojo A. L. skundas dėl Komisijos 2024 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. RV-25-156 motyvuojant tuo, kad nuteistasis turi daug tobulintinų sričių, kurios išlieka aktualios, reikalaujančios tęstinių bei tikslingų veiksmų, ir tai neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog yra padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir teisiniai argumentai
6. Skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
6.1. Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ignoravo nuteistojo argumentus, susijusius su lygtinio paleidimo paskirtimi ir esme. Nuteistojo teigimu, nors pasauliniu mastu pripažinta, kad lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuotą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, skundžiamoje nutartyje teismas nepasakė, kodėl nuteistojo atžvilgiu negali būti taikomas veiksmingiausias ir konstruktyviausias institutas. Pažymima, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas paneigė visame pasaulyje pripažintus lygtinio paleidimo standartus, o taip pat ir pagrindinį lygtinio paleidimo tikslą – padėti nuteistiesiems sklandžiai pereiti nuo gyvenimo struktūruotoje aplinkoje laisvės atėmimo vietų įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, juos intensyviai prižiūrint po paleidimo. Atkreipiamas dėmesys, kad lygtiniu paleidimu siekiama daug tikslų, pavyzdžiui, skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys įkalinimo įstaigoje; suteikiant galimybę anksčiau išeiti į laisvę, skatinama asmens integracija į visuomenę; valstybės institucijoms sudaroma galimybė „pasitikrinti“, kaip asmenys elgsis laisvėje. Vis tik, skundžiamoje nutartyje šie tikslai nebuvo nagrinėti, nepasisakyti dėl galimybės šiuos tikslus įgyvendinti nuteistojo atžvilgiu ir tai sudaro pagrindą minimą nutartį laikyti nemotyvuota ir nepagrįsta.
6.2. Remiantis progresyvaus bausmės atlikimo (vykdymo) principu, apibrėžtu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte, pažymima, kad būtent lygtinis paleidimas ir yra viena iš nuteistojo teisinę padėtį švelninančių procedūrų, tačiau tai nėra atleidimas nuo bausmės. Iš skundžiamos nutarties matoma, kad nei teismas, nei Komisija nepaneigė, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė socialinės reabilitacijos priemones, tinkamai reagavo į psichologinį poveikį, dirbo ir mokėsi, vykdė kitas individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones. Nuteistojo teigimu, teismas privalėjo vadovautis BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir taikyti progresyvaus bausmės atlikimo principą, t. y. švelninti nuteistojo teisinę padėtį taikant lygtinio paleidimo institutą. Akcentuojama, kad šis principas nustato, jog turi būti atsižvelgiama į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu.
6.3. Cituojant skundžiamos nutarties dalį dėl socialinės reabilitacijos priemonėmis pasiekto rezultato, pažymima, kad teismo nurodyti argumentai nėra įtvirtinti jokiuose įstatymuose, todėl šiuo atveju neaišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas iš nuteistojo reikalauja problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių, objektyvaus savo elgesio pasekmių vertinimo. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis vykdydamas socialinės reabilitacijos programas ne kartą susidūrė su problema, jog socialinės reabilitacijos pareigūnai nekalba nei latvių, nei rusų kalbomis, nors nuteistasis gali tik jomis kalbėti. Atitinkamai daroma išvada, kad nesant dialogo tarp socialinės reabilitacijos darbuotojų ir nuteistojo, bet kokios aplinkybės, nurodytos socialinio tyrimo išvadose, yra subjektyvios ir šabloninės. Nuteistojo teigimu, jis negali su (duomenys neskelbtini) kalėjimo socialiniais darbuotojais kalbėti apie problemų atpažinimą ir jų sprendimų įgūdžius, subjektyvų savo elgesio pasekmių vertinimą, nes su šiais specialistais negali susikalbėti, todėl kelia klausimą, kaip šie specialistai identifikavo nurodytas problemas. Pabrėžiama, kad nuteistasis, priešingai nei nurodoma, yra suinteresuotas siekti resocializacijos, todėl negalėdamas susikalbėti su minėtais specialistais, savo iniciatyva kreipėsi į „Caritas“, jog galėtų gauti reikalingą psichologų ir socialinių darbuotojų pagalbą.
6.4. Pažymima, kad skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažindamas. Atkreipiamas dėmesys, kad BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti du alternatyvūs kriterijai, kuriuos atitinkant nuteistajam galima taikyti lygtinio paleidimo institutą. Taigi, privaloma atitikti bent vieną iš šių kriterijų. Nuteistojo nurodymu, pirmasis iš jų yra netaikytinas, nes nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl turi būti sprendžiamas klausimas, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamą elgesio riziką. Atkreipiamas dėmesys, kad nėra nei vienos patvirtintos metodikos, kuri leistų įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką būnant (išliekant) toje pačioje rizikos grupėje, be to, jokie teisės aktai nenustato, kas yra laikoma akivaizdžia pažanga ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo įsitikinimu, tokiu atveju teismas ir Komisija gali interpretuoti nurodytus terminus kaip nori, todėl bet koks pateikiamas vertinimas bus subjektyvus. Atitinkamai daroma išvada, kad teismas turėjo pareigą stoti nuteistojo pusėn ir pareikalauti iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikti metodikas, kuriomis vadovaujantis buvo nustatyta nepakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o nesant tokių metodikų, privalėjo pripažinti tokius vertinimus subjektyviais ir juos atmesti. Be kita ko, tiek Komisijai, tiek teismui buvo žinoma, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, todėl turėjo įrodymus, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai buvo mažinama, tačiau šį faktą ignoravo.
6.5. Skunde taip pat nurodoma, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra aiškinama, jog nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Nuteistojo įsitikinimu, Komisija, priimdama 2024 m. sausio 16 d. nutarimą, pateikė rekomendaciją dalyvauti individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių sričių valdymą, tačiau konkrečių veiksmų, kurių turi imtis norėdamas padaryti pažangą valdant su nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius, nenurodė. Toks nekonkretus Komisijos sprendimas pažeidžia nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, kuriai skundžiama nutartimi nebuvo suteiktas joks dėmesys, ir paneigia nuteistojo teisę į lygtinio paleidimo institutą. Be to, pats teismas nurodė nuteistojo trūkumus, pažymėdamas, kad vis dar išlieka nemaža dalis dinaminių veiksnių, pavyzdžiui, problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių stoka, subjektyvus savo elgesio pasekmių vertinimas, kurių nuteistasis iki šiol nesumažino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija rekomendavo dalyvauti individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių sričių valdymą, tačiau minimame plane nėra jokių priemonių, susijusių su problemų atpažinimu ir jų sprendimo įgūdžių vystymu, subjektyvus savo elgesio pasekmių vertinimu. Daroma išvada, kad tiek Komisija, tiek teismas skyrė neaiškias užduotis, nes nuteistasis negali įvykdyti plane nenumatytų priemonių.
6.6. Atkreipiamas dėmesys į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo nurodymu, jis nenorėjo piktnaudžiauti vaikais ar prisidengti jais, tad kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą šio klausimo neplėtojo, tikėdamasis, kad teismas pats skirs tam didesnį dėmesį. Neabejojama, kad nuteistojo buvimas laisvėje tiesiogiai koreliuoja su vaiko interesais, tad teismas galėjo ir privalėjo į tai atsižvelgti, o taip pat, nuteistasis yra vienintelis asmuo, kuris gali pasirūpinti vaiku. Nuteistojo įsitikinimu, teismas šiam klausimui neskirdamas dėmesio, paneigė Europos Sąjungos teisę. Be to, Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003) 22 nustato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis 18 principu, jog kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs, taip pat ir 20 principu, nustatančiu, jog lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Pažymima, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Nuteistojo nurodymu, tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtini paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Vis tik, skundžiama nutartimi nebuvo į tai atsižvelgta, nors, nuteistojo įsitikinimu, jis tikrai atitinka minimalius reikalavimus, kuriais vadovaujantis būtų galima taikyti lygtinio paleidimo institutą.
6.7. Cituojant BVK 50 straipsnio 1 dalį, 51 straipsnio 1 dalį, 52 straipsnio 2 dalį, nurodoma, kad nuteistojo resocializaciją vykdo įkalinimo įstaiga, o ne pats nuteistasis. Be to, įstatymas nenumato nuteistojo pareigos ar teisės reguliuoti jo resocializacijos proceso. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje nėra net užuominos, kad nuteistasis būtų nevykdęs pareigūnų nurodymų ar atsisakęs vykdyti resocializacijos programas. Atitinkamai tai reiškia, kad už nuteistojo resocializaciją ir parengimą lygtiniam paleidimui yra atsakinga įkalinimo įstaiga. Vis tik, jei ji neatliko įstatymo jai nustatytų imperatyvių funkcijų ir tinkamai neparengė nuteistojo lygtiniam paleidimui, netinkamai taikė ir vykdė resocializacijos programas, atsakomybė už šių įstatymo normų nevykdymą negali būti perkelta nuteistajam. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija neturi įgaliojimų vertinti įkalinimo įstaigos pareigūnų ir darbuotojų veiklos kokybės, todėl negali vertinti, ar įkalinimo įstaiga tinkamai vykdė įstatymo jai nustatytas pareigas. Esant tokiai situacijai, Komisija gali tik pasakyti, kad dėl visko kaltas nuteistasis, o tai yra nesuderinama su teisinės ir demokratinės valstybės principais, su konstituciniu teisingumo principu. Daroma išvada, kad jei nuteistasis nepadarė reikalingos pažangos resocializacijos procese, yra kalta įkalinimo įstaiga.
6.8. Pažymimas Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 6 d. tarnybinis pranešimas Nr. LV-39636 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos konceptualaus paaiškinimo“, kuriame nurodoma, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, gali būti fiksuojama tik tada, kai asmuo atitinka visus minėtame dokumente nurodytus kriterijus: 1. Asmuo siekia atlyginti ir (ar) sumažinti turtinę žalą nukentėjusiajam (-iesiems); 2. Asmuo yra įsitraukęs į resocializacijos procesą – vykdo plane numatytas priemones, valdo savo pagrindinius kriminogeninius veiksnius, geba apibūdinti vykdomų priemonių tikslus ir pagrindines veiklas, fiksuotini teigiami mąstymo ir elgesio pokyčiai; 3. Dalyvauja socialinių įgūdžių lavinimo ir (ar) pozityvaus užimtumo priemonėse, turi teigiamas nuostatas į darbinę veiklą; 4. Elgiasi nepriekaištingai – asmuo ne mažiau kaip du mėnesius nėra padaręs teisės pažeidimų, elgiasi sąžiningai, mandagiai ir pagarbiai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis buvo perkeltas į atviro tipo pataisos įstaigą, daroma neginčytina išvada, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, o jo elgesys laikytinas nepriekaištingu, nes daugiau nei du mėnesius nėra padaręs teisės pažeidimų.
6.9. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamoje nutartyje buvo konstatuota, jog nuteistasis gali gauti visas jam reikalingas medicinos paslaugas. Vis tik, Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2023 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. 3S-8244 vienareikšmiškai yra nurodyta, jog nuteistajam yra suteikiamos tik tos medicinos paslaugos, kurių nesuteikus jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų, todėl tai paneigia nurodytus teismo teiginius. Nuteistojo teigimu, tai reiškia, kad tokios paslaugos, kaip gydytojų konsultacijos ar gydymas, kurie nėra susiję su skubia medicinos pagalba, nėra suteikiamos. Taigi, nuteistasis negali gauti pilnavertės sveikatos priežiūros paslaugų ir tinkamo gydymo.
7. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai
Nuteistojo A. L. skundas atmetamas.
8. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos nutarties argumentus ir susipažinęs su asmens byla, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos 2024 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. RV-25-156 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu lygtinis paleidimas nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo, nes naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis A. L. nepateikė. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas skundo argumentų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįstai buvo nutarta jam netaikyti lygtinio paleidimo.
9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
10. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Taigi įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. L. pusę paskirtos bausmės atliks 2024 m. gegužės 8 d. Nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, todėl yra galimybė svarstyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą, tačiau savaime ši aplinkybė nėra pakankama nuteistajam palankaus sprendimo priėmimui. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokią išvadą sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad A. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, o vertinama kaip vidutinė. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo (ne)taikymo, svarbu nustatyti, ar A. L., atlikdamas bausmę, padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtina pažymėti ir tai, kad pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti ne bet kokia, o akivaizdi, taigi, nekelianti abejonių ir suteikianti pagrindą manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, kad tolimesnių pokyčių galima siekti neizoliavus jo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę, o vien tik pastangos šią riziką mažinti gali būti įvertintos kaip nepakankamos lygtinio paleidimo taikymui.
12. Nors nuteistasis A. L. mano, kad apylinkės teismas neįvertino jo skundo motyvų bei dedamų pastangų pasikeisti, tačiau tokia jo pozicija nepagrįsta. Priešingai nei nurodoma, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartyje nuosekliai ir išsamiai išanalizavo jį charakterizuojančią medžiagą bei motyvuotai aptarė sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos nulėmusias priežastis bei aplinkybes. Aukštesnysis teismas, sutikdamas su apylinkės teismo argumentais, jų nekartoja, ir pažymi, kad priimto procesinio sprendimo neatitikimas nuteistojo lūkesčiams nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Apylinkės teismo motyvacija paremta konkrečiais nuteistojo asmens bylos duomenimis bei socialinio tyrimo išvada, kuri atitinkamai parengta pagal nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, nuteistojo elgsenos stebėseną bausmės atlikimo metu ir kt. Kiekvienas lygtinio paleidimo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas, spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą, vadovavosi konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių visuma, nesuteikdami išskirtinės reikšmės nei vienai iš jų.
13. Įvertinus nuteistojo A. L. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės ir elgesio pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, aukštesniajam teismui nekyla. Iš Socialinio tyrimo 2024 m. sausio 4 d. išvados Nr. RV-25-6, kurioje specialistų yra įvertinti ir apibendrinti A. L. taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatai, matyti, kad nuteistasis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse, palaikė ryšius su artimaisiais, buvusia žmona, dukra ir jos laikinąja globėja, neturi psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio vartojimo problemų, specifinių finansinių sunkumų. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vieną kartą baustas drausmine tvarka, skatintas keturis kartus, nuo 2023 m. gruodžio 4 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. laisvės atėmimo bausmę atliko (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje – paprastoje grupėje, nuo 2021 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose perkeltas į lengvąją grupę, nuo 2023 m. balandžio 19 d. perkeltas į (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą, o nuo 2023 m. spalio 17 d. – į (duomenys neskelbtini) kalėjimo specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (Pusiaukelės namus). Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi koreguoti savo elgesį tinkama linkme. Vis tik, pažymėtina, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, netektų turimų lengvatų, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Atitinkamai teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai negali būti vieninteliai veiksniai, leidžiantys daryti išvadą, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Be to, būtina akcentuoti ir tai, kad aptartos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant sprendimą perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus.
14. Šiuo metu prognozuoti sėkmingos A. L. integracijos į visuomenę ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neleidžia ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių bei tokią riziką mažinančių veiksnių santykis. Iš 2024 m. sausio 4 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-6 matoma, kad nuteistojo statiniu kriminogeniniu veiksniu yra pripažinta tai, jog asmuo nusikalto apsvaigimo būsenoje, o dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriais nuteistasis gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką, nustatyti šie – nuteistojo nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą (laisvalaikis, alkoholio vartojimas); smurtinio elgesio istorija, apsvaigus nuo alkoholio; savęs vertinimo ypatumai; problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių stoka; subjektyvus savo elgesio pasekmių vertinimas; ribotos įžvalgos asmeninio pokyčio poreikiui (a. b. I t., I d., b. l. 90). Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Nors Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-6 bei Komisijos 2024 m. sausio 16 d. nutarime Nr. RV-25-156 pažymima nuteistojo pažanga gyvenimo stiliaus draugų, dalinai ir nuostatų srityse, tačiau kriminogeniniai veiksniai vis dar apima mąstymo ir elgesio, nuostatų sritis, todėl buvo rekomenduotas dalyvavimas tikslinėse priemonėse, susijusiose su šiomis aptartomis sritimis. Taigi nuteistajam buvo konkrečiai nurodyta, kokiose srityse dar yra įžvelgiami galimi jo elgesio pokyčiai. Atkreiptinas dėmesys, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susijusi probleminių sričių analizės stoka bei nepakankamas problemų identifikavimas ir nors bausmės atlikimo metu yra užfiksuotas nuteistojo dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse bei tiksliniuose užsiėmimuose, tačiau pastebimas agresyvus elgesys. Be kita ko, kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, nepaisant to, kad atsakomybę už įvykdytą nusikaltimą nuteistasis prisiima ir pripažįsta, tačiau savo veiksmus yra linkęs pateisinti, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams, siekiant asmens resocializacijos tikslų, intervencinių priemonių taikymo tęstinumas nuostatų bei vertybių korekcijos, savianalizės srityse išlieka svarbiu aspektu. Atsižvelgiant į tai, kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nuteistasis A. L. nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyti trys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai: teigiama darbinė motyvacija, ryšių palaikymas su artimaisiais, šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje (a. b. I t., I d., b. l. 90). Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matoma, kad jis dirba, reguliariai bendrauja su artimaisiais, pats apie ateities tikslus kalba aiškiai ir užtikrintai, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, šie apsauginiai veiksniai neatsveria vieno statinio ir net šešių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Nors nuteistasis skunde pažymi, kad jo buvimas laisvėje tiesiogiai koreliuoja su vaiko interesais, o jis yra vienintelis asmuo, kuris gali pasirūpinti dukra, tačiau iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų duomenų matoma, jog A. L. dukros globėja yra paskirta M. S. (2 t., b. l. 20), be to, nuteistojo teigimu, ji yra šeimos draugė, su kuria palaiko artimesnius ryšius, tad teigti, kad niekas kitas, išskyrus nuteistąjį, negali pasirūpinti jo dukra, negalima. Juo labiau, ryšys su dukra bei kitais artimaisiais (buvusiomis žmonomis ir vaikais) egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės nesulaikė A. L. nuo nusikalstamo elgesio, dėl to, minėtos aplinkybės kartu su kitomis nustatytomis, nepaneigia žemesniojo teismo nutarties pagrįstumo.
16. Aukštesnysis teismas nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad nėra nei vienos patvirtintos metodikos, kuri leistų įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ buvo aprobuotos adaptuotos elgesio pataisos programas bei nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos, tarp kurių yra ir teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis šia metodika, 2022 m. liepos 4 d. buvo nustatyta nuteistojo A. L. vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o atlikus pakartotinį vertinimą, nors ir nustačius nuteistojo daromą pažangą atitinkamose srityse, užfiksuota nusikalstamo elgesio rizika kaip nepakitusi – vidutinė. Be to, nepagrįsta yra sakyti, kad jei nuteistasis nepadarė reikalingos pažangos resocializacijos procese, yra kalta įkalinimo įstaiga. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-5 „Dėl nuteistųjų laisvės atėmimo bausmės resocializacijos reformos Lietuvoje koncepcijos patvirtinimo“ 52 punktu, siekiant nuteistųjų resocializacijos kaip pagrindinio kalinimo sistemos tikslo, yra būtinas visų šios sistemos struktūrų indėlis, bendradarbiavimas, bendras tikslo siekimas, gera komunikacija, planavimas ir problemų aptarimas, taigi ne vien tik įkalinimo įstaigos, bet ir nuteistųjų. Pažymėtina, kad resocializacijos tikslas nėra vienalytis, nes jos naudą turi pajusti asmenys, į kuriuos nukreiptas šis procesas – šiuo atveju, nuteistasis A. L.. Atsižvelgiant į tai, kad resocializacija siekiama skatinti pozityvų teisės pažeidėjų elgesį ir motyvuoti juos gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais, o šie tikslai negali būti pasiekti be pačio nuteistojo aktyvių veiksmų, negalima teigti, jog keliamų siekių neįgyvendinus atsakomybė turi kristi tik įkalinimo įstaigai.
17. Nors nuteistasis A. L. pažymi, kad vykdydamas socialinės reabilitacijos programas ne kartą susidūrė su problema, jog socialinės reabilitacijos pareigūnai nekalba nei latvių, nei rusų kalbomis (nuteistasis gali tik jomis kalbėti), todėl nesant dialogo tarp socialinės reabilitacijos darbuotojų ir nuteistojo, bet kokios aplinkybės, nurodytos socialinio tyrimo išvadose, yra subjektyvios ir šabloninės, tačiau pažymėtina, jog nuteistojo asmens byloje nebuvo rastas nė vienas skundas dėl vertėjo neužtikrinimo ar elgesio pataisos programų neįgyvendinimo, nesupratus jam keliamų reikalavimų. Apygardos teismas tokį nuteistojo skundo argumentą, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, laiko nepagrįstu.
18. A. L. skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Rec (2003)22. Aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad minimomis rekomendacijomis tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Visgi, tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio, todėl jos tik apibrėžia valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, kurių nuostatomis įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, todėl vien tai, kad asmuo atlieka realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nereiškia, jog jis bus paleistas lygtinai, jeigu jo elgesys nesuponuos pagrindo šio instituto taikymui.
19. Nuteistasis A. L. pažymi negalintis gauti pilnavertės sveikatos priežiūros paslaugų ir tinkamo gydymo, nes Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2023 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. 3S-8244 vienareikšmiškai yra nurodyta, jog nuteistajam yra suteikiamos tik tos medicinos paslaugos, kurių nesuteikus jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų, todėl tai paneigia apylinkės teismo teiginius, kad nuteistasis gali gauti visas jam reikalingas medicinos paslaugas. Kartu su apeliaciniu skundu aukštesniajam teismui taip pat buvo pateiktas ir nurodytas Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2023 m. rugpjūčio 28 d. raštas Nr. 3S-8244. Vis tik, atkreiptinas dėmesys, kad jame yra aiškinama, jog A. L. „turi teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą ir kitas būtinas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, kurių nesuteikus paciento sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų“ (2 t., b. l. 84). Iš nurodyto matoma, kad nuteistasis turi teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą bei kitas būtinas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus paciento sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų, pabrėžiant tai, jog šios paslaugos yra apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, tačiau nepaneigiant nuteistojo teisės kreiptis dėl valstybės biudžeto lėšomis neapmokamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Be kita ko, ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. spalio 6 d. rašte taip pat nurodoma, kad A. L. turi teisę į sveikatos priežiūrą, apmokamą valstybės biudžeto lėšomis, kuriomis disponuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondas (2 t., b. l. 86). Taigi reikalingų medicinos paslaugų gavimas nuteistojo atžvilgiu nėra paneigiamas. Duomenų, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistajam nebuvo suteikta būtinoji medicininė pagalba, jo asmens byloje nėra.
20. Be kita ko, nors nuteistojo A. L. teigimu, vien tai, kad buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, leidžia teigti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, tačiau tai nepaneigia lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad A. L. iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą buvo perkeltas vadovaujantis BVK 31 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. siekiant palengvinti nuteistojo resocializaciją. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės neįpareigoja teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistojo nurodomas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas (BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas) reikalauja, jog nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui. Nuteistojo perkėlimas į specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (Pusiaukelės namus) leidžia matyti, kad A. L. daro pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangą, todėl tinkamas jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo įvertintas Lietuvos kalėjimų tarnybos, priimant minėtą sprendimą, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nepaneigia aptartų duomenų, dėl kurių visumos lygtinis paleidimas nuteistajam šiuo metu dar netaikytinas.
21. Atkreipiant nuteistojo dėmesį pažymėtina, jog lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam vien tik už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar socialinių ryšių su artimaisiais palaikymą. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Šiuo atveju aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo visas maksimalias pastangas siekiant įrodyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo didesnę motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins teismo išreikštą pasitikėjimą, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, iš Komisijos 2024 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. RV-25-156 matyti, kad nors šiuo metu buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pakartotinai šis klausimas bus svarstomas 2024 m. gegužės mėnesį (I t., 1 d., b. l. 80-82).
22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus A. L. elgesį bausmės atlikimo metu, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. L. (A. L.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.