- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-10
- Bylos Nr.
- 2-1892/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Artūras Driukas, Danutė Milašienė
- Kreditorius
- I. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto byloje Nr. B2-3821-232/2014 patvirtintas kreditorės I. S. reikalavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartimi atsakovui UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iškelta bankroto byla.
Kreditorė I. S. pateikė atsakovo bankroto administratoriui prašymą patvirtinti jos 815 643,83 Lt – 700 000 Lt skola ir 115 643,83 Lt palūkanos, reikalavimą atsakovo bankroto byloje.
Atsakovo bankroto administratorius su pareikštu reikalavimu sutiko iš dalies, prašydamas teismo netvirtinti kreditorės I. S. reikalavimo palūkanų dalyje (115 643,83 Lt). Jis nurodė, kad 700 000 Lt skola iš atsakovo I. S. priteista Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu. Tačiau šiuo sprendimu I. S. palūkanos nebuvo priteistos. Taigi jos paskaičiuotos be pagrindo. Be to, kreditorė iki šiol atsakovui nėra perdavusi minėtu sprendimu iš jos priteisto turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi patvirtino I. S. 115 643,83 Lt reikalavimą.
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatavo, kad kreditorė I. S. turi procesinę teisę kreiptis į teismą dėl palūkanų priteisimo ir po Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. BUAB „Saulėtekis”, bylos Nr. 3K-3-888/2003; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. O. v. E. O., bylos Nr. 3K-3-342/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“, bylos Nr. 3K-3-283/2012). Kadangi atsakovui iškelta bankroto byla, kreditorė pagrįstai reikalavimą dėl palūkanų priteisimo pareiškė bankroto byloje.
Atsižvelgęs į tai, kad kreditorė I. S. yra fizinis asmuo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), kad atsakovas nėra įvykdęs Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo, teismas pripažino kreditorę turint 115 643,83 Lt reikalavimą į atsakovą. Dėl aplinkybės, kad kreditorė galimai nėra įvykdžiusi Klaipėdos apygardos teismo sprendimo, t. y. neperdavusi atsakovui jam sprendimu priteisto turto, teismas nurodė, jog bankroto administratorius turi visas galimybes teismo sprendimą nukreipti vykdyti priverstine tvarka kreipdamasis į antstolį dėl sprendimo priverstinio įvykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovo bankroto administratorius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį. Jis teigia, kad kreditorė I. S. iki šiol nėra įvykdžiusi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo, t. y. neperdavusi atsakovui priteisto turto. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje, priimtoje byloje pagal kreditorės prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo arba sprendimo išaiškinimo, pripažinta, kad kreditorė I. S. iš esmės vengia vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą. Esant tokiai situacijai, palūkanų priteisiamas yra nesąžiningas, nepagrįstas bei pažeidžia visų atsakovo kreditorių teises bei teisėtus interesus. Atsakovo bankroto administratorius taip pat prašo teismo priimti naujus įrodymus, turinčius esminę reikšmę byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė prašo skundo netenkinti. Ji teigia, kad yra įvykdžiusi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą. Tą patvirtina to paties teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. priimta nutartis. Apeliantas iš esmės siekia iškeldinti kreditorę ir jos šeimą iš vienintelio jos gyvenamojo būsto, nors pats nėra grąžinęs iš jo priteistų pinigų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Atskirajame skunde suformuluotas prašymas priimti kartu su skundu pateikiamus naujus įrodymus, t. y. apelianto 2014 m. gegužės 6 d. Raginimo gera valia įvykdyti teismo sprendimą, UAB „Valeksa“ 2014 m. birželio 19 d. Prašymo dėl vykdomųjų raštų priėmimo vykdyti, antstolės 2014 m. birželio 20 d. patvarkymo, apelianto 2014 m. liepos 2 d. skundo dėl antstolio veiksmų ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarties kopijas. Šie įrodymai – išskyrus teismo nutarties kopiją, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, nei vienas iš jų nėra susijęs su šios bylos teisminio nagrinėjimo dalyku (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, juos atsisakoma priimti ir jie grąžinami padavusiam asmeniui.
Dėl kreditorės I. S. reikalavimo pagrįstumo
Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas suklydo pripažindamas kreditorės I. S. reikalavimą palūkanų dalyje pagrįstu. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.
Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, be kita ko, pripažino negaliojančia 2006 m. vasario 3 d. tarp apelianto, kreditorės ir J. S. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį bei taikė restituciją: priteisė apeliantui iš kreditorės ir J. S. jachtininkų viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini), o iš apelianto kreditorei – 700 000 Lt, J. S. – 1 150 000 Lt. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 6 d. (CPK 279 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnio 6 dalis). Apeliantas pripažįsta, kad kreditorei priteistos sumos nėra sumokėjęs iki šiol. Vadinasi, nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo dalis nėra įvykdyta. Tokiu būdu apeliantas daro tęstinį pažeidimą – neteisėtai disponuoja pinigais, kuriuos privalo sumokėti kreditorei. Dėl to kreditorė per visą prievolės pažeidimo laikotarpį patyrė nuostolių. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais kaip šis kreditorius turi teisę iš skolininko reikalauti priteisti kompensacines palūkanas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. N. v. UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“, bylos Nr. 3K-3-283/2012). Pastarųjų, kaip dėl teismo sprendimo neįvykdymo geruoju patirtų nuostolių kompensavimo, kreditorius turi teisę reikalauti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki civilinės bylos iškėlimo, t. y. tokio reikalavimo pareiškimo teismui (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, jog skolininkui iškėlus bankroto byla, nurodytų palūkanų skaičiavimas nutraukiamas (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).
Iškėlus apeliantui bankroto bylą, kreditorė pareiškė jo bankroto administratoriui reikalavimą, kurį sudarė ne tik minėti 700 000 Lt, bet ir nuo šios sumos paskaičiuotos 5 procentų dydžio palūkanos už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 6 d. (Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo įsiteisėjimo) iki 2014 m. kovo 26 d., t. y. bankroto bylos apeliantui iškėlimo. Kreditorės teisę į nurodytas palūkanas patvirtina tiek nustatytos faktinės aplinkybės, tiek kasacinio teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika. Atskirajame skunde minimos aplinkybės dėl kreditorės veiksmų vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, t. y. įpareigojimą perduoti apeliantui jachtininkų viešbutį, priežastiniu ryšiu nėra susijusios su apelianto priešpriešinės prievolės vykdymu (CK 6.46 straipsnio 2 dalis, CPK 18 straipsnis). Jeigu kreditorė iki šiol nėra įvykdžiusi savo prievolės, apeliantas turi teisę ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka vykdymo procese. Tačiau tokios aplinkybės nepateisina apelianto prievolės nevykdymo ir neriboja kreditorės teisės reikalauti atlyginti jai dėl to daromą žalą. Kadangi kreditorės reikalavimas palūkanų dalyje apskaičiuotas tinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį patvirtino.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti priimti uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.