- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-02-05
- Bylos Nr.
- N-444-2910-10
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarties A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2006 m. vasario 12 d. surašė A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 16.30 val., Taikos pr., ties namu Nr.55, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Ford Tranzit nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio bei meteorologines sąlygas, atsitrenkė į stovintį automobilį, taip apgadindamas abu automobilius bei pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 172 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2006 m. gegužės 26 d. nutarimu A. S. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 150 Lt baudą.
II.
A. S. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti įpareigojant Instituciją atlikti papildomą tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs skundą, 2007 m. balandžio 20 d. nutartimi jo netenkino palikdamas galioti 2006 m. gegužės 26 d. nutarimą.
Nesutikdamas su teismo nutartimi, A. S. pateikė apeliacinį skundą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 23 d. nutartimi tenkino, t. y. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartį panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, 2008 m. sausio 28 d. nutartimi A. S. skundą tenkino, t. y. panaikino Institucijos 2006 m. gegužės 26 d. nutarimą ir grąžino administracinę bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriui.
III.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo, 2008 m. liepos 22 d. surašė A. S. naują administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2006 m. vasario 12 d., apie 16.30 val., Taikos pr. 55, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Ford Tranzit nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio būklę bei meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį automobilį, taip apgadindamas abu automobilius bei pažeisdamas KET 53 ir 172 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu A. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 150 Lt baudą.
IV.
A. S. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti. Nurodė, jog važiuojant antrąja eismo juosta Taikos prospektu nuo „Vėtrungės“ link prekybos centro „Akropolis“, ties gyvenamuoju namu Nr.55, pirma eismo juosta važiavęs apsaugos darbuotojų automobilis „Honda HR-V“ staiga pradėjo apsisukimo manevrą per abi eismo juostas iš karto, taip grubiai pažeisdamas KET, ir atsidūrė prieš jo vairuojamą automobilį. Nurodo, kad pradėjo stabdyti, tačiau nespėjo sustoti ir atsitrenkė su priekinio bamperio kaire puse į „Hondos HR-V“ galinio bamperio kairįjį kraštą. Teigia, kad automobilio „Honda HR-V“ vairuotojas, pradėdamas apsisukimo manevrą iš pirmosios juostos, pažeidė KET ir taip sudarė kliūtį jo vairuojamam automobiliui, ką patvirtino du apklausti mikroautobuso keleiviai. Pažymi, jog dar 2006 m. gegužės 26 d. nutarimu jis buvo pripažintas kaltu dėl šio įvykio, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jo apeliacinį skundą tenkino ir grąžino bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui iš naujo. Teigia, jog, nagrinėdamas bylą iš naujo, Klaipėdos apygardos administracinis teismas Institucijos nutarimą panaikino ir grąžino bylą Institucijai iš naujo nagrinėti. Tvirtina, jog Institucijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas priimtas 2007 m. kovo 19 d. ekspertizės aktu, kurį teismas jau buvo įvertinęs kritiškai. Mano, jog jo kaltė grindžiama tik prielaidomis, taip pat abejoja, ar nėra pasibaigę nuobaudos skyrimo terminai.
V.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs A. S. skundą, 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi jį atmetė. Teismas nurodė, jog teismo ekspertizės centro 2007 m. kovo 19 d. ekspertizės akto Nr. 11-135 (07) išvadoje į pirmąjį klausimą dėl eismo įvykio mechanizmo atsakyta, jog automobilis „Ford Tranzit“ važiavo Taikos prospektu antra eismo juosta apie 66 km/h greičiu, priešais jį ta pačia kryptimi mažesniu greičiu važiavęs automobilis „Honda HR-V“ apsisukinėjo ties įvažiavimu į kiemą. Automobilio „Ford Tranzit“ vairuotojas stabdė ir savo priekio kairiąja puse atsitrenkė į kairio posūkio kreive judančio ir smailiu kampu į kairę pasisukusio automobilio užpakalinį kairįjį kampą, automobilis „Honda HR-V“ buvo apsuktas prieš laikrodžio rodyklę, ir nuslydo į priekį ir į kairę, į vietą, užfiksuotą eismo įvykio vietos plane. Ekspertė nurodo, kad iš byloje esančių objektyvių duomenų negalima nustatyti, ar automobilio „Honda HR-V“vairuotojas apsisukinėjo nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo krašto, ar iš pirmos eismo juostos, todėl nėra galimybės spręsti, kas techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Išvadoje nurodyta, kad prieš pat stabdymą automobilis „Ford Tranzit“ važiavo apie 66 km/h greičiu ir šio automobilio vairuotojo veiksmai, - gyvenvietėje važiavo apie 66 km/h greičiu, t.y. viršijo maksimalų gyvenvietėje leistiną greitį, - techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu.
Teismas pažymėjo, jog teisminio nagrinėjimo metu ekspertė L. L. patvirtino visas išdėstytas aplinkybes bei papildomai nurodė, jog jei būtų sprendžiama apie eismo įvykį iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio apgadinimų, tai pablogintų jo padėtį, nes pridėjus energiją, sunaudotą automobilio deformacijoms, būtų nustatytas didesnis automobilio „Ford Transit“ greitis. Jei A. S. nebūtų viršijęs leistino greičio, t. y. reaguodamas į automobilio „Honda HR-V“ manevrą būtų važiavęs 50 km/h greičiu, eismo įvykis nebūtų įvykęs, nes būtent greitis sąlygojo įvykio kilimą. Nurodė, kad visos abejonės buvo įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Ekspertė vienareikšmiškai patvirtino, jog įvykio kilimą sąlygojo greitis, todėl įtakos eismo įvykiui kilti aplinkybė, iš kurios eismo juostos pradėjo manevrą nukentėjusysis, neturi. Taip pat patvirtino, kad tai jog kažkurį laiką tai priekinis kairysis ratas, tai užpakalinis kairysis ratas slydo ant ištisinės linijos, nieko nelemia, nes automobilis ant linijos užvažiavo tik viena automobilio puse po vieną ratą, taip pavažiavo tik 4 metrus, todėl didelės įtakos, nustatant įvykio vietą, neturėjo. Teismas pabrėžė, jog ekspertės pateikti parodymai logiški, pagrįsti ir nuoseklūs, todėl abejoti ekspertės išvada neturi pagrindo, o atsižvelgus į tai, kad ekspertė pateikė papildomus paaiškinimus, teismo nuomone, nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę.
Vyriausiojo patrulio A. J. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2006 m. vasario 12 d. jis budėjo ir fiksavo automobilių važiavimo greitį nuo Kauno gatvės link Paryžiaus Komunos gatvės Taikos prospekte ir apie 16.20 val. pastebėjo autoįvykį, kuris įvyko ties Taikos g. 55 namu, kur apsaugos automobilis suko iš antros eismo juostos, o jam į galinę dalį atsitrenkė mikroautobuso vairuotojas, manevruodamas iš pirmos eismo juostos į antrą. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. J. patikslino, jog eismo įvykio metu stovėjo ties Taikos pr. namo Nr.41, atstumu 100-200 metrų, ir matė, kaip automobilis „Honda HR-V“ stovėjo antroje eismo juostoje ir rodė posūkį į kairę. Liudytojas A. J. teisminio nagrinėjimo metu išdėstė tuos pačius faktus kaip ir tarnybiniame pranešime, todėl teismas padarė išvadą, jog minėto pareigūno parodymai išsamūs, nuoseklūs, todėl abejoti jais pagrindo nėra.
Teismas pabrėžė, jog nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia viršijęs leistiną važiavimo greitį, tačiau ši faktinė aplinkybė įrodyta ekspertinio tyrimo metu atliktais paskaičiavimais bei ekspertės parodymais, kurie teismui nekelia abejonių.
Autoavarijos vietos schemoje kelio dangos būklė apibūdinta taip – suledėjęs sniegas. Administracinio teisės pažeidimo protokole pažymėta, kad eismo įvykio diena buvo apsiniaukusi. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo grupės specialisto 2006 m. vasario 12 d. tarnybiniame pranešime pažymėta, kad A. S. vairuojamos transporto priemonės priekinės padangos stipriai nusidėvėjusios, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. S., žinodamas apie automobilio padangų būklę bei atsižvelgdamas į meteorologines sąlygas, teismo nuomone, turėjo pasirinkti tinkamą greitį, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti transporto priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog pateikta papildoma 2008 m. gegužės 22 d. autoavarijos vietos schema, kurioje nurodytas eismo įvykio metu buvęs kelio ženklinimas bei pateiktas 2008 m. balandžio 12 d. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, iš kurių nustatyta, kad automobiliui „Honda HR-V“ nebuvo jokių draudžiamųjų kelio ženklų draudžiančių sukti ar apsisukti, o vieta nuo kurios buvo pradėta sukti buvo pažymėta horizontaliuoju kelio ženklinimu, kuris nedraudžia nei sukti nei apsisukti. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo išvadą, jog surinkti faktiniai duomenys yra pakankami ir patikimi administraciniam teisės pažeidimui konstatuoti.
VI.
Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi, A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti nusprendžiant neskirti administracinės nuobaudos. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas rėmėsi ekspertizės aktu, kuris jau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutartimi bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartimi buvo įvertintas kritiškai. Teigia, jog ekspertė neteisingai nurodė asfalto dangą, skaičiavimuose naudojo maksimalaus lėtėjimo pagreitį, neįvertinta dviguba ištisinė linija, kuri yra iš plastiko ir turi reikšmės stabdymo efektyvumui, netiksliai nustatyta automobilių susidūrimo vieta. Nurodo, jog teismui buvo pateikta patikslinta autoavarijos vietos schema, tačiau teismas nesulygino jos su pirmine, be to, rėmėsi pareigūno A. J. parodymais, nors šis anksčiau yra teigęs, jog įvykio neprisimena, kas kaltas – pasakyti negali. Pažymi, jog teismas kaip vieną jo kaltės argumentų nurodė susidėvėjusias automobilio padangas, tačiau 2006 m. vasario 12 d. tarnybiniame pranešime fiksuota, jog padangos „stipriai susidėvėjusios, tačiau atitinka KET reikalavimus“. Atkreipia dėmesį į tai, jog nei teismas, nei ekspertė neatsižvelgė į mikroautobuso keleivių, kurie nesuinteresuoti byla, parodymus. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, jog šiuo atveju buvo būtina pakartotinė ekspertizė.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VII.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi palikta galioti Institucijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu (teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodytą Institucijos nutarimo datą – 2006 m. gegužės 26 d. – laiko rašymo apsirikimu) A. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta nuobauda - 150 Lt bauda.
Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra išsamiai apibrėžtas, tačiau ATPK 7 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, jog niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka. Siekiant įgyvendinti šią nuostatą, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui sureguliuoti, vadovaujamasi įstatymo analogija. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N17-240/2006, N575-1434/2008, N575-1471/2009). Pabrėžtina, kad žmogaus teisių apsaugos požiūriu būtų nepateisinama, jeigu atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma ilgesnį laiko tarpą, nei Baudžiamajame kodekse numatytas laiko tarpas, per kurį gali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis padarius baudžiamąjį nusižengimą. Minėtame BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. S. kaltinamas 2006 m. vasario 12 d. padaręs administracinį teisės pažeidimą (b. l. 11). Pažymėtina, kad nuo šios dienos iki 2008 m. vasario 12 d. jokia administracinio poveikio priemonė pagal pareikštą kaltinimą A. S. nebuvo pritaikyta, t. y. Institucijos 2006 m. gegužės 26 d. nutarimas, kuriuo asmeniui buvo skirta nuobauda, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartimi panaikintas, o naujas Institucijos nutarimas priimtas tik 2008 m. rugpjūčio 8 d. Taigi matyti, jog priimant 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą buvo praėję daugiau nei dveji metai. Atsižvelgiant į tai bei teisėjų kolegijai nenustačius aplinkybių, dėl kurių BK 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje numatytas senaties terminas būtų sustojęs (BK 95 str. 3-4 d.), konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu – pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui, o A. S. kaltė nebenustatinėjama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
nutaria:
A. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos A. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, teiseną nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.