Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Blauzdžiaus ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Gedmantei Klenauskytei, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės mero atstovui Olegui Blakunovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero 2007 05 31 potvarkio Nr. 22-133 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių naudojimosi spaudos puslapiais ir eterio (televizijos, radijo) laiku, kuriais savivaldybė naudojasi pagal atskiras sutartis, tvarkos tvirtinimo“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2007 05 31 potvarkį Nr. 22-133 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių naudojimosi spaudos puslapiais ir eterio (televizijos, radijo) laiku, kuriais savivaldybė naudojasi pagal atskiras sutartis, tvarkos tvirtinimo“.

Skundas grindžiamas tuo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 str. 8 p. įtvirtintas principas, jog savivaldybės veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, t.y. turi būti užtikrinamas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Viešojo administravimo subjektai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti galiojančiuose teisės aktuose ir yra priskirti jų kompetencijai, t.y. „draudžiama viskas, išskyrus tai, kas tiesiogiai leidžiama“. LR vietos savivaldos įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtintas baigtinis mero įgaliojimų sąrašas. Teisės aktuose nenustatyta merui nei teisė, nei pareiga spręsti ir priimti potvarkius dėl tarybos narių naudojimosi spaudos puslapiais ir eterio laiku tvarkos, todėl Vyriausybės atstovas daro išvadą, kad šis potvarkis, kuriuo nustatyta savivaldybės tarybos narių naudojimosi spaudos puslapiais ir eterio (televizijos, radijo) laiku tvarka, priimtas viršijant savo kompetencijos ribas ir yra neteisėtas.

Apie teisės aktų pažeidimus Vyriausybės atstovas 2007 09 28 teikimu Nr. 1T-35 informavo Vilniaus miesto savivaldybės merą, siūlydamas jam svarstyti 2007 05 31 potvarkio Nr. 22-133 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių naudojimosi spaudos puslapiais ir eterio (televizijos, radijo) laiku, kuriais savivaldybė naudojasi pagal atskiras sutartis, tvarkos tvirtinimo“ panaikinimo klausimą. Pagal LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. savivaldybės administravimo subjektas Vyriausybės atstovo teikimą turi apsvarstyti per savaitę nuo teikimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą jį informuoti per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Pasibaigus įstatyme nustatytam terminui Vilniaus miesto savivaldybės meras nepranešė Vyriausybės atstovui apie priimtą sprendimą. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika (2006 12 04 nutartis adm. byloje Nr. A/4-2158/2006), jei sprendimas per nustatytą terminą nėra priimamas, toks elgesys yra laikomas neveikimu ir vertinamas kaip atsisakymas patenkinti Vyriausybės atstovo teikimą. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. tokiu atveju įpareigoja Vyriausybės atstovą ginčijamą aktą skųsti atitinkamos kompetencijos teismui.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė palaikė prašymą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad mero potvarkis tai norminis teisės aktas, kuris nėra paskelbtas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl turi būti panaikintas kaip negaliojantis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento pateiktame atsiliepime į prašymą (b.l. 9-11) paaiškinama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalis apibrėžia, jog savivaldybių institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas. 1999 05 25 Seimas įstatymu ratifikavo Europos vietos savivaldos chartiją (toliau – Chartija), kurios 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagrindinius vietinės valdžios įgaliojimus apibrėžia Konstitucija arba statutas. Tačiau ši nuostata numato, kad pagal įstatymą vietinės valdžios organams gali būti suteiktos specialios paskirties įgaliojimai ir pareigos. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas nustato savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas, jų įgaliojimus ir funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus (Vietos savivaldos įstatymo 2 str.1 d.). Savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas nustato Vietos savivaldos įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (Įstatymo 12 str. 2 d.).

Paaiškina, kad tokiu būdu Konstitucijos laiduotą savivaldybės institucijų veiklą detalizuoja Vietos savivaldos įstatymas ir Savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (Statutas). Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis skelbia, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą ir mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Meras yra savivaldybės vadovas. Šio įstatymo 21 str. 1 dalis nustato, kad meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savivaldybės veiklą, o 2 dalies 1 punkte numatyta, kad meras planuoja savivaldybės tarybos veiklą, nustato ir sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes bei teikia sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus.

Mero sprendimai įforminami potvarkiais (Vietos savivaldos įstatymo 21 str. 4 d.). Įstatymų leidėjas konkrečiai neįvardija, kokią savivaldybės tarybos veiklą turi planuoti meras, kad savivaldybės taryba Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtos kompetencijos ribose galėtų deramai atlikti savo funkcijas.

2004 01 14 Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. I-202 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentą (aktuali redakcija nuo 2006 07 07), kurio 5 straipsnio „Tarybos nario veikla“ 1.12 punktas skelbia, kad tarybos narys mero potvarkiu nustatyta tvarka gali naudotis spaudos puslapiais ir eterio laiku, kuriais naudojasi Savivaldybė, pagal atskiras sutartis. Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba.

Aiškina, kad Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teigimas, jog nei Vietos savivaldos įstatymo teisės normos, nei joks kitas teisės aktas nenustato merui nei teisės nei pareigos spręsti ir priimti potvarkius dėl Tarybos narių naudojimosi spaudos puslapiais ir eterio (televizijos, radijo) laiku tvarka yra priimtas viršijant savo kompetencijos ribas, yra nepagrįstas, Tiek Vietos savivaldos įstatymo (21 str. 1 d. 1 p.), tiek Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (5 str. 1.12 punktas) ginčijamą funkciją priskiria mero kompetencijai.

Teigia, kad Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkį Nr. 22-133 iš esmės prieštarauja Konstitucijai, Vietos savivaldos įstatymui, nes tokiu būdų siekiama, kad meras savo potvarkiu pakeistų Tarybos patvirtintą reglamentą. Aiškina, kad visi Vyriausybės atstovo ketinimai riboti tiek mero, tiek Tarybos įstatymuose apibrėžtą kompetenciją neatspindi Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos, Vietos savivaldos įstatymo savivaldai laiduotos teisės Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtose ribose veikti laisvai ir savarankiškai. Prašo Vyriausybės atstovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu mero atstovas palaikė atsiliepimą. Dėl Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atstovės paaiškinimo teisme dėl norminio teisės akto įsigaliojimo, pažymėjo, kad negaliojančių teisės aktų teisėtumas iš viso negali būti ginčijamas teisme. Prašė potvarkio nenaikinti.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, daro išvadą, kad prašymas panaikinti mero potvarkį netenkinamas.

Administracinio ginčo dalykas yra Vilniaus miesto savivaldybės mero 2007 05 31 potvarkio „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių naudojimosi spaudos puslapiais ir eterio (televizijos, radijo) laiku, kuriais savivaldybė naudojasi pagal atskiras sutartis, tvarkos tvirtinimo“ Nr. 22-133 teisėtumas, t.y. sprendžiamas klausimas, ar savivaldybės meras pagal įstatymu jam suteiktą kompetenciją gali priimti tokio pobūdžio administracinį teisės aktą. Nors pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje teismui pateiktame prašyme panaikinti šį aktą neapibrėžia jo teisinės galios, tačiau teismas daro išvadą, kad tai nėra norminis teisės aktas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 2 straipsnyje apibrėžiamos pagrindinės šio įstatymo sąvokos. ABTĮ 2 straipsnio 13, 14 ir 15 dalyse atitinkamai apibrėžiamos norminio teisės akto, individualaus teisės akto ir administracinio teisės akto sąvokos. Panašiai tos pačios sąvokos apibrėžiamos Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse, tačiau šiame įstatyme apibrėžiama norminio administracinio akto sąvoka. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalį norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Šiuose įstatymuose dar išskiriama administracinio akto sąvoka. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas - tai vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas, o pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį administracinis aktas - tai viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Teismas daro išvadą, kad ginčijamas potvarkis yra administravimo subjekto išleistas nustatytos formos aktas, tačiau jis neturi esminių norminiam teisės aktui būdingų požymių.

Šiuo konkrečiu atveju potvarkio išleidimas vyko pavedus savivaldybės tarybai. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2004 01 14 sprendimu Nr. 1-202 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentą (paskelbtas dienraščio „Lietuvos rytas“ priede Sostine, 2004 08 17, Nr. 189), kurio 5 straipsnio 1.12 punktu taryba merui delegavo teisę potvarkiu nustatyti tvarką, kuria vadovaujantis tarybos narys gali naudotis spaudos puslapiais ir eterio laiku, kuriais naudojasi Savivaldybė pagal atskiras sutartis. Teismas sutinka su atsakovo paaiškinimu, kad potvarkis gali būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu taryba pakeistų ar panaikintų atitinkamą reglamento punktą. Vyriausybės atstovas Tarybos sprendimu patvirtinto reglamento neginčija, t.y. Vyriausybės atstovas nesikreipė į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti Tarybos sprendimu patvirtinto Reglamento dalies (5 str. 1.12 punkto) atitikimą įstatymams, taip pat neteikė atitinkamo prašymo dėl norminio teisės akto tyrimo šioje byloje. Tokią teisę Vyriausybės atstovui apskrityje suteikia tiek Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, tiek Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 2 dalis ar 111 straipsnis. Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas įpareigoja savivaldybės tarybą patvirtinti veiklos reglamentą ir jame numatyti pagrindines bendravimo su gyventojais formas ir būdus, kurie garantuotų vietos savivaldos principų ir teisių įgyvendinimą bendruomenės interesais. Vyriausybės atstovas ginčija mero potvarkį, kuriuo nustatyta tvarka, kaip tarybos nariai gali naudotis spaudos puslapiais ir eterio (televizijos, radijo) laiku tuo pagrindu, kad potvarkis priimtas viršijant mero įgaliojimus, kuriuos merui suteikia Vietos savivaldos įstatymas. Ginčijama tvarka skirta individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei – tarybos nariams. Iš esmės ši tvarka skirta ne tarybos nariams tiesiogiai, bet tarybos frakcijoms, kurios gauna galimybę eiliškumo tvarka naudotis spauda bei eterio laiku, ir šį laiką tarybos nariams skiria frakcijos bei tarybos sekretoriato Viešųjų ryšių tarnybai, kuriai pavesta sudarinėti atitinkamus grafikus. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį meras yra savivaldybės vadovas, pagal 21 straipsnio 1 dalį meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savivaldybės veiklą. Taigi meras privalo vykdyti tarybos sprendimus. Išvada, kad ginčijamu potvarkiu yra patvirtintas administracinis aktas skirtas individualiais požymiais apibrėžtiems subjektams – tarybos nariams, daroma ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 3 „Administracinių teismų praktika“ paskelbtą 2002 03 04 nutartį administracinėje byloje Nr. 14-10/2002, kurioje konstatuota, kad teisingumo ministro įsakymas skirtas apylinkės teismo teisėjams, todėl laikoma, kad įsakymas skirtas individualiais požymiais apibrėžtiems subjektams. Be to, taip pat kaip ir minėtoje administracinėje byloje, teismas vadovaujasi ir ta aplinkybe, kad šiuo atveju mero potvarkis nebuvo paskelbtas Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Vietos savivaldos įstatymo 21 (1) straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų bei savivaldybių merų teisės aktų įsigaliojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas. Kadangi skundžiamas aktas šia tvarka nebuvo skelbtas, jis tėra vidinio administravimo aktas, skirtas reguliuoti santykiams tarp tarybos frakcijų bei Tarybos sekretoriato Viešųjų ryšių tarnybos, nustatantis grafikų, kada frakcijos gali pasinaudoti spauda ir eterio laiku, sudarymo tvarką, spaudoje skelbiamų nuomonių paskelbimo formatą, redagavimo tvarką bei nurodantis konkrečius leidinius bei radijo ir televizijos laidas, jų konkretų laiką, kuriose turi teisę pasisakyti frakcijos. Iš potvarkio 1 punkto galima spręsti, kad šiuo laiku bei spaudos leidiniais savivaldybė naudojasi pagal atskiras sutartis. Taigi šis potvarkis yra saistomas ir savivaldybės sutartiniais teisiniais santykiais su visuomenės informavimo priemonių valdytojais. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad ginčijamas potvarkis yra vidinis savivaldybės administracinis aktas, kurio įgyvendinimas yra ribojamas sudarytomis sutartimis.

Vyriausybės atstovas kreipėsi į teismą vadovaudamasis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame numatyta, kad apygardos administracinis teismas netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, kaip pirmos instancijos teismas nagrinėja bylas pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos savivaldos institucijų ir jų pareigūnų aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės sprendimų nevykdymo, dėl aktų ir veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo. Pagal nagrinėjamo prašymo turinį darytina išvada, kad Vyriausybės atstovas šiuo atveju ginčija aktą dėl to, kad aktas prieštarauja įstatymui. Vyriausybės atstovas 2007 09 28 teikimu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero 2007 05 31 potvarkio Nr. 22-133 panaikinimo“ pasiūlė merui svarstyti potvarkio panaikinimo klausimą. Teikimas turėjo būti apsvarstytas per savaitę, apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turėjo būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnis). Vyriausybės atstovas aiškina, kad meras apie sprendimą nurodytais terminais nepranešė. Iš Vilniaus mero atsiliepimo ir atstovo paaiškinimų teisme akivaizdu, kad reikalaujamas sprendimas nebuvo priimtas dėl to, kad savivaldybės meras mano, jog reikalavimas yra neteisėtas. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja Vyriausybės atstovą tokiu atveju kreiptis į teismą. Šioje teisės normoje pasakyta, kad jeigu savivaldybės administravimo subjektas atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti, šį aktą Vyriausybės atstovas skundžia atitinkamos kompetencijos teismui. Taigi Vyriausybės atstovas turi reikalavimo teisę.

Vyriausybės atstovas remiasi Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktu, kuris nustato, jog vienas iš pagrindinių principų, kuriais grindžiama vietos savivalda yra savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas teigia, kad ginčijamas potvarkis neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto baigtinio mero įgaliojimų sąrašo. Minėta, kad Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 1 punkte nustatytas toks savivaldybės tarybos įgaliojimas: taryba tvirtina savivaldybės veiklos reglamentą, jame, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, kurie garantuotų vietos savivaldos principų ir teisių įgyvendinimą bendruomenės interesais. Reglamente yra numatyti ir kiti bendravimo su visuomene, tame tarpe ir su rinkėjais, būdai, o viena iš bendravimo su gyventojais formų ir būdų, t.y. bendravimas per visuomenės informavimo priemones, numatyti Reglamento 5 straipsnio 1.12 punkte. Šiame punkte detalizuojamas naudojimasis visuomenės informavimo priemonėmis tik tuo atveju, kai šį naudojimąsi organizuoja ir apmoka pati savivaldybė. Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad meras tarybos reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats ar įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei bendradarbiaujant su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, o 6 punkte nustatyta, kad meras vadovauja sekretoriato darbui. Taigi sudaryti sutartis su visuomenės informavimo priemonių valdytojais dėl spaudos puslapių ir dėl eterio laiko gali tik meras. Viešųjų ryšių tarnyba priklauso tarybos sekretoriatui, todėl tik meras gali priimti potvarkį, pagal kurį šis sekretoriato padalinys sudaro grafikus, pagal kuriuos tarybos frakcijos gali naudotis spauda, televizijos bei radijo laiku. Naudotis visuomenės informavimo priemonėmis, su kuriomis meras (ar jo pavedimu kiti asmenys) yra sudaręs specialias sutartis, tarybos nariai gali tik esant tam tikrai nustatytai tvarkai. Kiek detalizuoti šią tvarką sprendė pati taryba priimdama reglamentą. Taryba savo sprendimu patvirtintame reglamente nenumatė, kad naudojamos spaudos leidinių apimtys ar eterio laikas tarybos frakcijoms suteikiamas priklausomai nuo jų dydžio, todėl meras ginčijamu potvarkiu turėjo teisę neatsižvelgti į tokias aplinkybes ir šį laiką bei apimtis frakcijoms padalinti po lygiai. Mero potvarkiu nustatyta tvarka daugiau yra susijusi su mero įgaliojimais vadovauti sekretoriato darbui, todėl nepagrįstai teigiama, kad meras tokios tvarkos nustatyti negalėjo, nes tai viršija jo kompetenciją, įtvirtintą Vietos savivaldos įstatyme. Būtent taryba nenustatydama jokių papildomų sąlygų pavedė šią tvarką nustatyti merui ir kol šis tarybos sprendimas galioja, mero potvarkiu patvirtinta tvarka yra teisėta, todėl nenaikintina.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, 127 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.