Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1825-1078/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-05-02
Bylos Nr.
e1-1825-1078/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09627-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
D. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1825-1078/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09627-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.3; 2.12.1.4; 1.1.7.2.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirba UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, 2024 m. kovo 12 d., apie 12.55 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuo parduotuvės prekių lentynų paėmė „Calvin Klein“ megztinį, kurio vertė 89,95 Eur, 3 vnt. (poras) „Nike“ kojinių, kurių vertė 12,00 Eur, 19,95 Eur ir 19,99 Eur, kelnes „New Balance“, kurių vertė 95,00 Eur, ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi buvo sulaikytas parduotuvės salės darbuotojų, ir šiais savo veiksmais jis pasikėsino pagrobti svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 236,89 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. B. kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2024 m. kovo 12 d. jis atvažiavo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ten jis užėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje jis paėmė „Calvin Klein“ megztinį, 3 vnt. „Nike“ kojinių ir sportines kelnes „New Balance“. Jis norėjo pasimatuoti šiuos drabužius ir su šiomis prekėmis nuėjo į persirengimo kabiną. Jis pasimatavo, prekės jam tiko, tačiau jis suprato, kad neturi pinigų įsigyti šiems rūbams. Tada jis pasuko apsaugas, esančias ant rūbų, ir jos nusiėmė. Šias apsaugas jis paliko persirengimo kabinoje ir tuomet sumanė šias prekes pavogti – užsidėjęs jas ant savęs, jis išėjo iš persirengimo kabinos ir nuėjo link išėjimo iš parduotuvės. Išeinant iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), supypsėjo parduotuvės varteliai. Tada jis iškarto sustojo, nebandė bėgti, o pardavėja paprašė jo grįžti. Jis grįžo, pasiūlė už visus rūbus susimokėti, parodė, kokius rūbus iš parduotuvės apsirengė ant savęs, tačiau pardavėja iškvietė apsaugos darbuotoją, o šis iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę jam įteikė šaukimą atvykti į policijos komisariatą. Visus drabužius jis atidavė, jie sugadinti nebuvo. Jis prekes pavogė spontaniškai, sumanė pavogti, kuomet paėmė minėtus rūbus, pasimatavo ir suprato, kad neturi jiems pinigų. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos jis gailisi (el. b. l. 59-61, 75-76).

Be D. B. prisipažinimo (el. b. l. 59-61), jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 12 d. pareiškimu (el. b. l. 13), liudytojos K. M. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (el. b. l. 25-26), įvykio vietos apžiūros protokolu (el. b. l. 15-22) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad 2024 m. kovo 12 d., apie 12.55 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuo parduotuvės prekių lentynų paėmė „Calvin Klein“ megztinį, kurio vertė 89,95 Eur, 3 vnt. (poras) „Nike“ kojinių, kurių vertė 12,00 Eur, 19,95 Eur ir 19,99 Eur, kelnes „New Balance“, kurių vertė 95,00 Eur, ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi buvo sulaikytas parduotuvės salės darbuotojų, ir šiais savo veiksmais jis pasikėsino pagrobti svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 236,89 Eur vertės turtą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas padaryti baudžiamąjį nusižengimą, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Paskelbus D. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka (el. b. l. 107-110).

Skiriant bausmę D. B. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – pasikėsinta padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. B. – neteistas (el. b. l. 91-93), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesusimokėjęs, kas rodo, jog vengia atsakomybės už savo neteisėtą elgesį (el. b. l. 94-102), dirbantis, turintis legalų pajamų šaltinį (el. b. l. 88-90). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkio.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 18 MGL, t. y. 900 Eur (devynių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. skirti bausmę – 12 MGL, t. y. 600 Eur (šešių šimtų eurų), dydžio baudą.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti D. B., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 022, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ieva Narbutaitė