- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-28
- Bylos Nr.
- 2SP-21850-800/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14921-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Pareiškėjas
- A. J. V., A. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A. J. V. ir A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuotas asmuo – antstolis Raimundas Stanislauskas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai pareiškimu prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjų A. J. V. ir A. V. skundas dėl antstolio Raimundo Stanislausko veiksmų, sustabdyti antstolio Raimundo Stanislausko vykdomąsias bylas ir jose atliekamus vykdymo veiksmus iš pareiškėjų A. J. V. ir A. V. turto: 1) Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).
Prašyme nurodė, kad antstolis nieko nepranešęs pareiškėjams ir jiems nieko nežinant paskelbė nurodyto turto varžytines, kuriose buvo parduotas pareiškėjų turtas varžytinėse.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra įtvirtintas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Minėto straipsnio pirmosios dalies 10 punktas numato, kad laikinoji apsaugos priemonė gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. To paties straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodyta, kad gali būti taikomos ir kitos laikinosios apsaugos priemonės, numatytos įstatymuose, ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Vykdymo veiksmų sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas) susijęs su tam tikrų apribojimų išieškotojui taikymu, todėl spręsdamas prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus, teismas privalo siekti, kad būtų užtikrinama išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kad ši priemonė nebūtų taikoma nepagrįstai, bet būtų užtikrinama tiek išieškotojo, tiek ir skolininko teisių ir turtinių interesų apsauga. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra išimtinai procesinio pobūdžio, skirta būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui užtikrinti.
CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais turi būti pagrįstas ir motyvuotas. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, savo prašymą turi pagrįsti ir motyvuoti, pateikti įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų yra reikalingas. Ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties ieškovo valios.
Taip pat spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turi atsižvelgti į tai, ar pareiškėjų pareiškimo (ieškinio) reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas.
Teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą savo iniciatyva patikrinus duomenis turto arešto aktų registre, nustatyta, jog turto areštas pareiškėjų turtui jau yra išregistruotas, išregistravimo pagrindas – antstolio Raimundo Stanislausko turto pardavimo iš varžytinių aktas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu sąlygų taip pat yra pažymėta, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, t. y. teikiant ieškinį dėl turto akto perdavimo panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Tam, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas būtų pripažintas negaliojančiu, teismas turi būti įsitikinęs, jog turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
Teismas iš pareiškėjų prašyme nurodytų aplinkybių, ir turto arešto aktų registro informacijos daro išvadą, jog turto iš varžytinių pardavimo sandoris jau yra įvykęs, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti antstolio Raimundo Stanislausko vykdymo veiksmus, turto, kuris yra parduotas iš varžytinių atžvilgiu, nėra pagrindo.
Taip pat atmetant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atsižvelgia į tai, jog patys pareiškėjai nepateikė tikslių duomenų kokiose konkrečiose vykdomosiose bylose prašo stabdyti antstolio veiksmus. Teismui patikrinus turto arešto aktų registro informaciją nustatyta, jog antstolis R. Stanislauskas vykdo daugiau nei vieną vykdomąją bylą, kurioje pareiškėjai A. J. V. ir A. V. yra skolininkai.
Esant nustatytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad pareiškėjų nurodytų aplinkybių nepakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 145 straipsniu, 147 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjų A. J. V. ir A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.