Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2024-12-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-692-805/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-12-31
Bylos Nr.
1-692-805/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
M. G.
Nukentėjusysis
Ž. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-692-805/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01578-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15;1.2.4.4.1; 1.1.6.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 31 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant L. B.,dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui I. V.,kaltinamajam M. G., jo gynėjai advokatei R. M.,nukentėjusiajam Ž. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu dirbantis (duomenys neskelbtini) firmoje vairuotoju, teistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 40 parų arešto bausmė, šią bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. G. 2024 m. sausio 3 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su Ž. D. tyčia kirviu smogė nukentėjusiajam Ž. D. du smūgius į galvą, dėl ko šis nugriuvo ant grindų, po to gulinčiam Ž. D. smogė kirviu vieną smūgį į dešinę koją bei spyrė koja ne mažiau tris kartus į veidą, krūtinę, dešinės rankos mentę, tokiais veiksmais Ž. D. padarė galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių srityse, muštinėmis žaizdomis galvos plaukuotoje dalyje, kairės akies srityje, nosies sumušimą, kairio žandinio ančio apatinės ir priekinės sienelės skeveldrinius lūžius, poodines kraujosruvas abiejų skruostų srityse, dešinės čiurnos srityje, dešinės čiurnos šoninės kulkšnies lūžimą, kairės krūtinės ląstos sumušimą, dešiniosios mentės kūno lūžimą, ir dėl kairio žandinio ančio apatinės ir priekinės sienelės lūžių, dešinės čiurnos šoninės kulkšnies lūžio, dešinės mentės kūno lūžimo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Ž. D. sveikatą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. G. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos bei paaiškino, jog 2024 m. sausio 3 d. jis nuėjo pas savo pažįstamą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nerado šių namų savininko, ten rado tik Ž. D., kuris vėliau pakvietė ir namų šeimininką, kurį vadina P., nors jo vardas yra M.. Ten jis atėjo jau išgėręs alkoholio, norėjo pasveikinti su šventėmis, todėl dar atsinešė kelis butelius vyno. Jie buvo trise ir netrukus įsiplieskė konfliktas, nes jį išprovokavo Ž. D., kuris kvietė jį į kiemą pasikalbėti ir jam į akis išpylė vyno taurę. Kuomet nukentėjusysis Ž. D. pylė vyną jam į veidą, tai jį nusivalė ir trenkė kaire ranka jam į dešinę šonkaulių pusę, tuomet nukentėjusysis atsisėdo, vėl atsistojo, o jis (kaltinamasis) pasiėmė kirvį ir buku galu porą kartų sudavė jam į galvą. Kirvį, kuriuo sudavė smūgius Ž. D., rado kambaryje prie krosnies. Kirvį pasiėmė, nes jo paties rankos buvo traumuotos. Į koją kirviu trenkė buku galu, kad nereikėtų eiti į kiemą „kalbėtis“. Buvo kraujo, nes jis prakirto Ž. D. galvą. Jis trenkė ranka Ž. D. į šonkaulius, o kirviu (buku galu) sudavė du kartus į galvą, vieną kartą į koją, po to numetė kirvį ir sudavė rankomis dar kelis smūgius į veidą ir nugarą. Kojomis jis nespardė, nes jo kojų pirštai buvo perrišti tvarsčiais. Nukentėjusysis nebuvo nukritęs ant žemės. Viskas įvyko labai greitai, nes buvo pykčio proveržis, todėl negali pasakyti tiksliai, kiek buvo suduota smūgių. Galėjo būti ir taip, kad spyrė ir iš kojos. Jis pripažįsta visus kaltinime išvardintus smūgius. Viską tiksliau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu nei dabar. Jis važiavo aplankyti nukentėjusio, jo atsiprašė, jautėsi kaltas, atlygino tiek gydymo išlaidas, tiek ir padarytą žalą. Šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini). Alkoholio nevartoja, dalyvauja specialioje programoje. Nevartoja alkoholio nuo 2024 metų balandžio mėnesio. Tą sykį vartotas alkoholis neturėjo įtakos jo veiksmams. Konflikto metu jie buvo tik namo viduje. Savo poelgį vertina neigiamai.

Nukentėjusysis Ž. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog įvykio dieną jis su draugu M. vartojo alkoholį. M. kažkur išėjo ir atėjo kaltinamasis, kuris atsinešė vyno, kartu pradėjo gerti tą vyną. Netrukus jie pradėjo aiškintis, kuris „kietesnis“. Jie buvo pas M. M., kurį vadina „P.“, namuose. Jis pats išprovokavo kaltinamąjį, nes apipylė jį vynu. Prieš tai jie neturėjo jokių pykčių, konfliktų, visai nebendravo. Kaltinamasis sudavė jam du smūgius į galvos dešinę pusę ir vieną smūgį į koją. Iš pradžių jis pats sėdėjo ant fotelio, tuomet atsistojo eiti, bet kaltinamasis trenkė kirviu jam į koją. Neprisimena, ar spyrė jam kojomis, nes pats buvo neblaivus. Kaltinamasis atvažiavo į ligoninę ir jo atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo M. G. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltė įrodyta ir kitais šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais ir, vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, teisme buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis Ž. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2024 m. sausio 3 d. apie 16.00 val. jis atėjo į svečius pas M. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Apie 16 val. 30 min. M. M. išėjo pas kaimynystėje gyvenantį draugą padėti jam atlikti buitinius darbus, o jis tuo tarpu liko namuose. Apie 17.00 val. į M. M. namus, kuriuose tuo metu buvo likęs tik jis vienas, atėjo neblaivus pažįstamas M. G., kuris atsinešė du butelius vyno ir dvi skardines alaus. Jie abu su M. G. išgėrė po taurę vyno ir tuo metu pastarasis paprašė, kad šis nueitų parsivesti M. M. iš kaimynystės. Išeidamas jis išgėrė dar vieną taurę vyno, o M. G. liko namuose. Maždaug už 10 min. jis parėjo kartu su M. M.. Visą laiką jie trise vartojo M. G. atsineštus alkoholinius gėrimus. Apie 19.00 val. kambaryje tarp jo ir M. G. įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad šis nuolat tyčiojasi iš M. M.. Kadangi M. G. tapo agresyvus ir norėjo išsiaiškinti vyriškai, todėl jam pasiūlė išeiti į kiemą ir išsiaiškinti. Žodinio konflikto metu jis sėdėjo kambaryje ant fotelio, prie krosnies, o M. G. sėdėjo priešais jį ant kėdės, šalia šaldytuvo. Jam pakilus nuo fotelio ir einant link durų, vedančių į kiemą, staiga pajuto vieną smūgį į galvą. Kai atsisuko, pastebėjo, kad M. G. rankose laiko kirvį ir dar kartą juo sudavė vieną smūgį į tą pačią vietą galvoje plaukų augimo vietoje. Kiek pamena, jis pats nukrito ant grindų ir dar pajuto vieną smūgį, suduotą kirviu į dešinę koją. Nukritęs ant grindų, neteko sąmonės. Kuomet atgavo sąmonę, jis buvo toje pačioje vietoje kambaryje ant grindų, šalia jo buvo M. M., o M. G. namuose jau nebuvo. M. M. padėjo jam nueiti iki lovos, kadangi jis jautė visame kūne skausmus. Pastebėjo, kad jam iš galvos bėga kraujas bei ji yra prakirsta, taip pat buvo sužeista ir nosis, iš kurios bėgo kraujas, buvo prakirstas antakis, ištinęs veidas, kaire akimi jis nematė jokio vaizdo, kadangi ši buvo užtinusi, jautė skausmą dešinėje kojoje, dešinėje rankoje, krūtinės srityje, jam buvo sunku kvėpuoti. Kuomet jis atsigulė į lovą, tai pasakė M. M., kad šis nekviestų nei policijos, nei medikų, kadangi manė, jog sužalojimai yra menki ir sugis patys. Kitą dieną – 2024 m. sausio 4 d. apie 10.00 val. minėtu adresu atvyko D. B., norėdamas paimti jį į darbus, tačiau, pamatęs jo prakirstą galvą, norėjo kviesti medikus, tačiau jis pats (nukentėjusysis) to neleido. D. B. išvyko ir pranešė policijos pareigūnams, kuriuos pastebėjo (duomenys neskelbtini) miestelyje. Tą pačią dieną apie 10 val. 40 min. į M. M. namus atvyko policijos pareigūnai, kurie iškvietė greitosios medicinos pagalbą bei užfiksavo įvykio aplinkybes. Atvykę medikai iš karto nuvežė jį į Kauno klinikas, kur apžiūrėjo bei suteikė skubią pagalbą. Ten peršvietė visą jo kūną ir buvo nustatyti sužalojimai galvos srityje, veido srityje, dešinėje rankoje, dešinėje kojoje, šonkaulio lūžis, mentės skilimas, inksto sužalojimas. Jam yra išaiškinta teisė pareikšti ieškinį ikiteisminiame tyrime, tačiau jis ieškinio byloje nereiškia. Jis neturi jokių pretenzijų M. G. (1 t., 72 – 74, 76 – 78).

Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog pas jį į namus kartais susirenka jo draugai praleisti laiką. Jis yra pažįstamas su Ž. D.. 2024 m. sausio 3 d., tikslaus laiko neprisimena, į jo namus atėjo Ž. D.. Netrukus jis pats (liudytojas) nuėjo pas pažįstamą kaimyną, vardu T. padėti nudirbti namų ūkio darbus. Maždaug po valandos laiko į minėto kaimyno namus atėjo Ž. D., kuris pasakė, kad šis pareitų į namus, nes atėjo pažįstamas M. G., kuris prašė jį pakviesti. Tuomet jis (liudytojas) kartu su Ž. D. parėjo į savo namus, esančius(duomenys neskelbtini). Namuose jų laukė M. G., kuris buvo išgėręs alkoholio. Į jo namus M. G. atsinešė porą skardinių alaus bei du butelius vyno. Minėtą alkoholį jie visi trys ir gėrė. Išgertuvių metu tarp Ž. D. ir M. G. kilo žodinis konfliktas. Ž. D. pasiūlė M. G. išeiti į kiemą išsiaiškinti vyriškai. Ž. D. atsistojo nuo fotelio ir ėjo pro duris į kiemą. Iš paskos eidamas M. G. ranka sudavė Ž. D. iš nugaros pusės į galvą. Po šio smūgio Ž. D. nukrito ant grindų. Nukritus Ž. D. ant grindų, M. G. dar su kažkokiu daiktu kelis kartus trenkė jam per įvairias kūno vietas. Jis (liudytojas) nepamena, su kuo konkrečiai M. G. smūgiavo Ž. D.. Gal tai buvo medinis pagalys, gal kirvis. Jis pats buvo neblaivus, todėl visko tiksliai nepamena. Jis pradėjo rėkti, kad M. G. nustotų mušti Ž. D.. Sudavęs smūgius, M. G. pasišalino. Tuomet jis (liudytojas) priėjo prie Ž. D. ir pastebėjo, kad šis buvo praradęs sąmonę, matė jo kruviną galvą, bandė jį gaivinti. Maždaug po 10 minučių Ž. D. atsigavo. Jis pasakė, kad iškvies greitąją medicinos pagalbą, tačiau Ž. D. pasakė, kad šis niekam neskambintų ir nekviestų greitosios medicinos pagalbos. Tą patį vakarą jis su Ž. D. dar išgėrė pusę 0,5 litro talpos butelio degtinės ir jį nuvedė atsigulti į kitą kambarį. 2024 m. sausio 4 d. ryte apie 10.00 val. atvyko asmuo, vardu D., kuris norėjo vežtis Ž. D. dirbti, tačiau pastarasis nevažiavo, nes dėl patirtų sužalojimų negalėjo normaliai pajudėti. Vėliau atvyko policijos pareigūnai bei medikai, kurie išvežė Ž. D. į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 97 – 101).

Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog Ž. D. pažįsta nuo seniai. Kartais pastarasis draugiškai jam padeda ūkio darbuose. 2024 metų sausio mėnesio pradžioje, tiksliai dienos tikrai negali pasakyti, nes dėl praėjusio laiko, neprisimena, jis buvo sutaręs su Ž. D., kad šį pasiims jam padėti ūkio darbuose. Sutartą dieną, negali pasakyti tiksliai kurią, bet sutinka, kad tai galėjo būti 2024 m. sausio 4 d., jis paskambino Ž. D. pasakyti, kad atvažiuoja jo pasiimti. Ž. D. neatsiliepė mobiliuoju telefonu. Jis nuvažiavo pas M. M. į namus. Įėjęs į M. M. gyvenamąjį namą, pamatė kambaryje sėdintį Ž. D.. Iš karto pamatė, kad Ž. D. yra sužalotas, t. y. stipriai buvo sutinęs jo veidas, galvoje matėsi atvira žaizda. Paklausė Ž. D., kas buvo, o šis atsakė, kad nieko čia nebuvo, kad pats nugriuvo. Jis tuo tikrai nepatikėjo, kad nuo nugriuvimo gali būti tokie sužalojimai. Pasakė, kad reikia iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Ž. D. pasakė, kad jam nereikia medikų pagalbos, nes jam viskas gerai. M. M. nieko nesakė, o Ž. D. teigė, kad čia nieko nebuvo. Pagal taip, kaip atrodė dėl sužalojimų Ž. D., suprato, kad tikrai nereikia jo klausyti, ir kad šiam būtina greitoji medicinos pagalba. Kai išėjo iš M. M. namo, tai paskambino Ž. D. seseriai A. B.. Pasakė jai, kad Ž. D. blogai atrodo ir kad jam reikalinga medicinos pagalba. Prie parduotuvės jis pamatė stovinčius policijos pareigūnus, kuriems pasakė, kad pas M. M. namuose yra stipriai sužalotas Ž. D. ir kad jam reikalinga medicinos pagalba. Policijos pareigūnai pasakė, kad važiuoja pažiūrėti situacijos ir kad iškvies greitąją medicinos pagalbą. Daugiau pas M. M. į namus tą dieną jis negrįžo. Vėliau tik iš kaimo žmonių kalbų sužinojo, kad Ž. D. sumušė M. G. (1 t., b. l. 109 – 111).

Liudytoja R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2024 m. sausio 4 d. nuo 8.00 val. pagal iš anksto patvirtintą grafiką kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju R. M. dirbo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Apie 10 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie jų priėjo vyras, kuris prisistatė esąs D. B. ir pasakė, kad reikalinga iškviesti greitąją medicinos pagalbą. D. B. pasakė, kad yra sumuštas Ž. D., kuris šiuo metu yra pas M. M. namuose. Ž. D. ir M. M. jiems yra žinomi, kiek tai susiję su darbu. Įėjus į M. M. gyvenamąjį namą, kambaryje ant fotelio pamatė sėdintį Ž. D.. Šalia jo ant lovos sėdėjo M. M.. Ž. D. akivaizdžiai matėsi, kad yra sužalotas. Ž. D. galvoje, labiau dešinėje pusėje matėsi kaip kirstinė žaizda, buvo nubėgęs nuo žaizdos ir jau sukrešėjęs kraujas. Ant veido, po akimis matėsi didelės kraujosruvos. Laukiant greitosios medicinos pagalbos, jie bendravo su Ž. D. ir M. M. siekdami išsiaiškinti, kas įvyko. M. M. papasakojo, kad iš vakaro – 2024 m. sausio 3 d. pas jį namuose buvo atėjęs M. G.. Jie visi trys – pats M. M., M. G., ir Ž. D. gėrė alkoholį. Tarp M. G. ir Ž. D. kilo konfliktas. Ž. D. pasiūlė eiti į kiemą išsiaiškinti ir kai Ž. D. jau ėjo link lauko durų, M. G. jam kažkuo smogė į galvą. Ž. D. nugriuvo, o M. G. pradėjo jį mušti, spardyti, sudavė smūgius kirviu (1 t., 104 – 106).

Protokole-pareiškime, kurio pagrindu pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, Ž. D. pareiškė, jog 2024 m. sausio 3 d. apie 19.00 val. svečiuojantis pas M. M. namuose adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje išgertuvių metu, kilus konfliktui, pažįstamas M. G. jam sudavė kirviu du smūgius į galvą, vieną smūgį kirviu į dešinę koją, vieną smūgį koja į veido sritį bei nenustatytą skaičių smūgių į kitas kūno vietas, dėl to jis jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 12).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fiksuota, jog kambaryje, šalia krosnies, kambario viduryje yra ant plytų pastatytas metalinis kibiras, kuriame malkos bei kirvis. Kirvis yra rusvos spalvos mediniu kotu 37 cm ilgio, kirvio galva metalinė tamsiai rudos spalvos 12 cm pločio. Kirvis buvo paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 1. Kambario viduje ant medinėmis lentomis grįstų grindų matoma 10x8 cm dydžio kraujo dėmė. Toliau apžiūrint įvykio vietą kitų objektų ar pėdsakų, reikšmingų tyrimui neaptikta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (1 t., b. l. 24 – 35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 172/2024 (02) nurodyta, jog Ž. D. konstatuota galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių srityse, muštinėmis žaizdomis galvos plaukuotoje dalyje, kairės akies srityje, nosies sumušimas, kairio žandinio ančio apatinės ir priekinės sienelės skeveldriniai lūžiai, poodinės kraujosruvos abiejų skruostų srityse, dešinės čiurnos srityje, dešinės čiurnos šoninės kulkšnies lūžimas, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas, dešiniosios mentės kūno lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, kirviu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti penkiais ar daugiau trauminių poveikių pasekmėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2024 m. sausio 3 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti kirviu, spiriant batais, kurie turi metalinę pirštų apsaugą. Kairio žandinio ančio apatinės r priekinės sienelės lūžiai, dešinės čiurnos šoninės kulkšnies lūžimas, dešinės menties kūno lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šių sužalojimų sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 40 – 44).

Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas ir aprašytas kirvis, kuris paimtas 2024 m. sausio 4 d. įvykio vietos apžiūros metu. Kirvio ilgis – 38 cm, kirvio galvos ilgis – 12 cm. Kirvio kotas medinis, šviesiai rudos spalvos su įtrūkimais. Kirvio galva yra metalinė, tamsiai rudos spalvos, ant kurios yra įspaudas su užrašu „A1 81“ (1 t., b. l. 113 – 119).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimas M. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo pilnai pasitvirtino. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neneigė smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu, papasakojo įvykio aplinkybes kaip ir nukentėjusysis, pripažino smurtavęs ir nesunkiai sutrikdęs nukentėjusiojo sveikatą, gailėjosi dėl tokių savo veiksmų, nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino civiliniam ieškovui už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, abu pasirašė susitarimą dėl susitaikymo. Nukentėjusysis kaltinamajam atleidžia, sutinka, kad pats išprovokavo konfliktinę situaciją, jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, pasirašė susitarimą dėl susitaikymo, kuriuo prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu parodė aplinkybes, kurios iš esmės atitinka bylos duomenis, surinktus ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis pripažino savo veiksmus, nurodė, kad š. m. sausio 3 d. konfliktavo su nukentėjusiuoju, sudavė smūgius kirvio buku galu, rankomis, kojomis, nors visų aplinkybių tiksliai neprisimenąs dėl praėjusio laiko tarpo, patvirtino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi. Kaltinamasis pripažino ir sutinka, kad dėl jo neteisėtų veiksmų kilo nurodytos pasekmės. Sužalojimai konstatuoti ir nurodyti Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų, dėl kurių teismui abejonių nekyla. Kaltinamojo kaltę padarius nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, be jo paties prisipažinimo, patvirtina nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada, taip pat liudytojų, apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, kurie vienas kitam neprieštarauja ir visumoje atitinka nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir laiką, ir to pasekoje kilusiais pasekmes, parodymai bei aukščiau aptarti kiti rašytiniai įrodymai bei dokumentai, kurie neginčijamai patvirtina kaltinimo turinį bei apimtį. Pirmiau aptartais veiksmais M. G. padarė tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, kuri priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), tarp padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, kilusios pasekmes – medicininiais duomenimis nesunkiai sutrikdyta Ž. D. sveikata. Taigi, kaltinamojo M. G. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. G. ir nukentėjusysis Ž. D. pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius (2 t., b. l. 107). Prašyme nurodė, kad nukentėjusysis su kaltinamuoju susitaikė, dėl padaryto nusikaltimo jam pretenzijų neturi, teisminio nagrinėjimo metu Ž. D. pripažino, kad nusikalstamai veikai įtakos turėjo jo paties provokacinis elgesys. Prašo baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti vadovaujantis BK 38 straipsnio pagrindu.

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, priskiriamą pagal pavojingumą prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, nusikaltimo objektas –įstatymo ginama vertybė – žmogaus sveikta, nusikaltimas baigtas, nukentėjusiojo atžvilgiu kilo padariniai. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, turtinę ir neturtinę žalą atlygino, nukentėjusysis jam atleido, pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Bylos duomenimis matyt, kad M. G. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu buvo teistas 40 parų arešto bausme pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dėl nusikalstamos veikos transporto eismo saugumui, paskirtą bausmę atlikęs 2019 m. birželio 12 d., 2022 m. liepos 4 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro. Kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta, kritiškai vertina savo poelgį, kas rodo mažesnį pavojingumą visuomenei, jis iki 2024 m. sausio 3 d. jokių kitų nusikalstamų veikų nepadarė. Kaltinamasis Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje prisirašęs nebuvo, VšĮ Kauno miesto poliklinikos duomenimis psichiatro įskaitoje nebuvo, šalia kitų ligų, ką patvirtina pateikti medicininiai duomenys, pirmiau buvo fiksuota žalingas alkoholio vartojimas. Bylos duomenimis M. G. praeityje administracine tvarka nebaustas, nevedęs, įsidarbino ir dirba užsienio kompanijoje, gauna pastovias pajamas, M. G. atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų pradėtų nėra. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad prisiima visą atsakomybę dėl to, kas įvyko (netinkamai sureagavo į nukentėjusiojo provokaciją), nukentėjusiojo tokių aplinkybių patvirtinimą bei atlaidžią poziciją, kaltinamojo asmenybę, į tai, jog byloje neigiamai charakterizuojančių duomenų, rodančių didesnį kaltinamojo pavojingumą visuomenei nėra, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog M. G. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis bylos duomenimis iš karto po įvykio ėmėsi priemonių šalinti savo negatyvių veiksmų padarinius, aplankė nukentėjusįjį ligoninėje, parėmė finansiškai, susitarė dėl kompensacijos, geruoju atlygino teritorinėms ligonių kasoms nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Tokie bylos duomenys leidžia spręsti, kad M. G. pakeitė gyvenimo būdą, jis dalyvauja pataisos programoje tikslu koreguoti turėtus žalingus įpročius, gerinti gyvenimo kokybę, nuo balandžio mėnesio visiškai nustojo vartoti alkoholį, jo nebevartoja. Taigi, pripažintina, kad yra visos sąlygos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Byloje civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio 411,37 Eur sumai dėl žalos atlyginimo atsisakė kaltinamajam pilnai atlyginus žalą. Todėl byla dėl civilinės ieškovės pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktina, atsisakius civilinei ieškovei minėto reikalavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-307 straipsniais,

nusprendžia:

M. G. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu – kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kirvį, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį.

M. G. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu toks asmuo per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė