Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės O. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-207-451/2012 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovėms O. S. ir S. A. dėl mokėjimo už šilumos energiją priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune, nuosavybės teise priklauso: 7/27 dalys A. R. S., 2/9 dalys S. A., 7/27 dalys O. S., 7/27 dalys M. S. (b. l. 67). A. R. S. mirė 1998 m. sausio 21 d. (b. l. 9), po jo mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo niekas nesikreipė (b. l. 15). M. S. rastas negyvas 2006 m. balandžio 8 d. (b. l. 34, 35), po jo mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo niekas nesikreipė (b. l. 52). O. S. deklaravo gyvenamąją vietą adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). S. A. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu Marijampolė, (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). 1994 m. gruodžio 13 d. Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį su ieškove sudarė A. S. (b. l. 13-14). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad tarp ieškovės ir atsakovių O. S. bei S. A. rašytinė sutartis dėl atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį nebuvo sudaryta, tačiau šiluma į atsakovėms priklausančias nuosavybės teise patalpas buvo tiekiama, konstatavo, jog tarp šalių susiformavo prievoliniai teisiniai santykiai (CK 1.71 str. 2 d.), atsakovės gavo joms suteiktą paslaugą, ją vartojo, todėl privalėjo ieškovei už ją sumokėti. Atsižvelgdamas į tai, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai tik savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu) (CK 4.37 str. 1 d., 4.76 str.), teismas sprendė, jog skola už patalpų šildymą priteistina iš atsakovės O. S. už 7/27 dalis buto, o iš atsakovės S. A. – 2/9 dalis. Kadangi karštu vandeniu bute naudojosi tik jame realiai gyvenantis asmuo – O. S., ir to neginčijo nei viena iš šalių, teismas susidariusią skolą už karštą vandenį priteisė tik iš atsakovės O. S.

Byloje ginčas dėl prievolės mokėti už pateiktą šilumą nekyla, tačiau atsakovė O. S. iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl to, kad teismas, apelaintės teigimu, neįvertino aplinkybės, jog ji per įgaliotą atstovą V. S. 2011 m. sausio 14 d. sudarė su ieškove sutartį Nr. 48 „Dėl skolos mokėjimo už šilumos energiją kompensacijos gavimui“, kurios pagrindu ji įsipareigojo ieškovei mokėti kas mėnesį įsiskolinimą dalimis, t. y. po 100 Lt, ir ji šią sutartį vykdė.

Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje UAB „ Libra Vitalis“ v. UAB „ Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „BIVAINIS“ v. A. B. firma „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeVĮ Valstybės turto fondas v. UAB „ Cetarium“, UAB „ Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Sarteksas“ v. UAB „ Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007;2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Apeliacijos dalykas šioje byloje yra įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė sutarties aiškinimo taisykles padarydamas išvadą, kad šalių 2011 m. sausio 14 d. sudaryta sutartis galiojo tris mėnesius ir atsižvelgiant į jos tikslą gauti valstybės teikiamą piniginę socialinę paramą būsto šildymo išlaidoms, išlaidoms karštam vandeniui kompensuoti, negali būti vertinama kaip besąlyginis susitarimas dėl skolos mokėjimo tvarkos.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė yra įmonė, teikianti šiluminę energiją būsto šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis apibrėžiama kaip šilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio šilumos vartotojo ar juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sutartis. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovė O. S. nėra sudariusi su ieškove šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau pripažįsta, kad vartoja ieškovo tiekiamą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini) , Kaune, taip pat pripažįsta susidariusį įsiskolinimą už buto šildymą ir karštą vandenį (b.l. 45). Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad nėra sudaryta rašytinė ieškovės ir atsakovės šilumos energijos tiekimo sutarties nereiškia, jog tokia nurodytų asmenų sutartis neegzistuoja. Šioje byloje iš ieškovės ir butų savininkų konkliudentinių veiksmų galima spręsti, kad tarp jų yra susiklostę šiluminės energijos teikimo sutartiniai santykiai: ieškovė tiekia šilumos energiją buto savininkams tokia apimtimi, kiek reikalinga jų namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl darytina išvada, jog bylos šalis sieja Vartojimo sutarties teisiniai santykiai (CK 1.39 straipsnio 1 dalis).

2011 m. sausio 14 d. sutarties sudarymo metu galiojusio 2006 m. lapkričio 21 d. LR piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo Nr. X-916 (toliau- Įstatymas) 6 straipsnio 6 punktas numatė, kad teisę į kompensaciją turi įsiskolinusieji už būsto šildymą ir karštą vandenį, kurie yra sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų pajamų, arba teismas yra priteisęs padengti įsiskolinimą. Piniginę socialinę paramą teikia šeimos arba vieno gyvenančio asmens deklaruojamos gyvenamosios vietos savivaldybės administracija (Įstatymo 18 str.). Be to, Įstatymo 20 straipsnio 4 dalis numatė, kad kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį asmuo įgijo teisę į kompensaciją, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo – paraiškos pateikimo mėnesio, jeigu šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi metu ir laikotarpį, už kurį skiriamas kompensacijos, turėjo teisę gauti kompensaciją. Taigi, įstatymas įtvirtino sąlygą, jog kompensacija gali būti skiriama, jeigu šilumos vartotojas, turintis įsiskolinimą, su tiekėju sudaro susitarimą dėl skolos dalies padengimo ar teismas yra priėmęs sprendimą dėl skolos priteisimo. Byloje surinktais įrodymais, kaip jau minėta, nustatyta, kad atsakovė pripažino įsiskolinimą už ieškovės tiektą šildymą, vandens pašildymą ir šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, taip pat sutartimi, kurią sudarė ją atstovaujantis asmuo, skolą įsipareigojo mokėti dalimis. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad nors ginčo sutartis yra pavadinta dėl skolos mokėjimo už šilumos energiją kompensacijos gavimui, tačiau šia sutartimi atsakovė įsipareigojo apmokėti įsiskolinimą už ieškovo teiktą šilumos energiją dalimis, o ieškovė, kuri yra verslo subjektas, sutiko priimti įsiskolinimo padengimą dalimis, todėl ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis pagal jos turinį gali būti pripažįstama įsiskolinimo padengimo sutartimi, kuria buvo pakeistas prievolės įvykdymo būdas (CK 6.141 straipsnis), ir kuri sukuria platesnes pasekmes nei teisę gauti kompensaciją pagal anksčiau paminėtą 2006 m. lapkričio 21 d. LR piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą Nr. X-916. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė sudarytą sutartį galėjo vertinti vien kaip susitarimą dėl kompensacijos gavimo, ar savo pasirinkimu galėjo atsisakyti vykdyti sutartį ar ją bet kada nutraukti. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Kadangi nagrinėjamu atveju, ieškovė, nesuėjus sutartyje nustatytiems skolos padengimo terminams bei nenutraukus skolos mokėjimo sutarties, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį atsakovės O. S. atžvilgiu.

Apeliacinio skundo argumentai duoda pagrindą daryti išvadą, kad teismas neteisingai teisiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinys ir priteistas įsiskolinimas iš apeliantės, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovės O. S. atžvilgiu atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Atsakovės O. S. apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovės priteistina 71 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, atsakovei O. S. bei 14,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, valstybei (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Lt, nors pagal ginčijamą sumą turėjo sumokėti 71 Lt, todėl permokėta žyminio mokesčio dalis grąžintina atsakovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovės O. S. 1812,92 Lt skolos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1812,92 Lt) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-04-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 54,06 Lt žyminio mokesčio, 2,3 Lt už duomenų gavimą ieškovei AB „Kauno energija“ bei 14,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, panaikinti ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovės O. S. atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Kauno energija“ (juridinio asmens kodas 235014830) atsakovei O. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 71 Lt (septyniasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės AB „Kauno energija“ (juridinio asmens kodas 235014830) 14,44 Lt (keturiolika litų, 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Įpareigoti valstybinę mokesčio inspekciją grąžinti atsakovei O. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29 Lt (dvidešimt devynis litus) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2008-02-12 įmokos mokėjimo kvitu.