- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-27
- Bylos Nr.
- 2SA-42-258/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10721-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui V. M., R. J. V. dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2011 m. spalio 25 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0240/11 /06203; panaikinti 2011 m. spalio 26 d. raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0240 11 06203; panaikinti 2011 m. spalio 26 d. siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0240 11 06203; vykdomąją bylą Nr. 0240/11/06203 nutraukti ir grąžinti vykdomąjį raštą R. J. V..
Nurodė, kad 2011 m. lapkričio 5 d. buvo gautas antstolio V. M. 2011 m. spalio 25 d. patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, 2011 m. spalio 26 d. raginimas įvykdyti teismo sprendimą ir 2011 m. spalio 26 d. siūlymas sumokėti 485,16 Lt vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/06203. Raginime buvo nurodyta, kad išieškotojas R. J. V. 2011 m. spalio 25 d. pateikė antstoliui vykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1378-391/2010 dėl 37 486,33 Lt išieškojimo iš skolininko Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Teismo sprendimais priteistos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo tvarka yra numatyta specialiame teisės akte, todėl darbo užmokesčio dalies išmokėjimas vykdytinas ne pagal Civilinio proceso kodekso normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarime Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo" nustatyta, kad šiuo aprašu vadovaujamasi išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal įstatymą arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tvarkos apraše yra detaliai reglamentuota visa priteistos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo procedūra, kurią vykdo atitinkamos institucijos (Nacionalinė teismų administracija, teismai ir kt.). Darytina išvada, kad antstolis šio nutarimo pagrindu negali vykdyti pateikto vykdomojo dokumento, todėl vykdomoji byla nutrauktina. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nesutikdama su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo sprendimais, kuriais išieškotojui buvo priteista išieškoma suma Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą, kuris nebuvo priimtas. Manydama, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2011 m. spalio 25 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1378-391/2010, tačiau Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė šį prašymą priimti. Ši nutartis 2011 m. lapkričio 17 d. buvo apskųsta atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui. Išieškotojui jau yra sumokėta darbo užmokesčio dalis už trejus metus, todėl, skolininko nuomone, jis neturi teisės reikalauti priteisti darbo užmokesčio dalį už ilgesnį laikotarpį. Aplinkybė, kad R. J. V. jau yra sumokėta darbo užmokesčio dalis už trejus metus žinoma tiek antstoliui, nes jis vykdė išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/01125, tiek teismui, nes Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3738-862/2011 dėl antstolio veiksmų minėtoje vykdomojoje byloje.
Atsižvelgdami į tai, kad šiuo metu vis dar vyksta teisminis ginčas dėl prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje R. J. V. buvo priteista išieškoma suma, mano, jog antstolis negali atlikti jokių vykdymo veiksmų, nes teismui atnaujinus procesą bei panaikinus ieškovui palankų sprendimą, išnyks pagrindas vykdymo procesui. Jeigu tokiu atveju antstolis jau bus išieškojęs priteistą sumą, tiek valstybei, tiek išieškotojui tai sukels papildomų nepatogumų, kadangi bus būtina vykdyti atgręžtinį išieškojimą. Skunde išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad antstolis, paskubėjęs atlikti vykdymo veiksmus iki tol, kol paaiškės, ar Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo priimtas sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, yra teisėtas, gali sukelti neigiamas pasekmes ir apsunkinti galimai palankaus teismo sprendimo skolininkui vykdymą. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui buvo pateiktas prašymas sustabdyti visus vykdymo veiksmus, tokiu būdu užkertant kelią šios žalos atsiradimui.
Suinteresuotas asmuo antstolis V. M. 2011-11-25 patvarkymu Nr. 0240/11/06203 „Atsisakyti tenkinti skundą“ atsisakė patenkinti skolininko Lietuvos valstybės skundą dėl antstolio veiksmų ir perdavė skundą su vykdomąja byla nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.
Suinteresuotas asmuo Ramutis J. V. atsiliepimo į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. sausio 10 d. nutartimi skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti antstolio V. M. 2011 m. spalio 25 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0240/11 /06203 ir 2011 m. spalio 26 d. raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0240 11 06203 bei vykdomosios bylos Nr. 0240/11/06203 nutraukimo ir vykdomojo rašto grąžinimo R. J. V. atmetė. Nutraukė civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti antstolio V. M. 2011 m. spalio 26 d. siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0240 11 06203.
Nurodė, kad antstoliui V. M. priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą nebuvo įstatyme numatytų kliūčių. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 1100, 2.2 punktu nustatydama, kad išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, iš esmės nustatė teismo sprendimais priteistos skolos mokėjimo tvarką, bet ne teismo sprendimų vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į bendruosius teisės principus, į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK skolininkas negali vienašališkai nustatyti skolos mokėjimo tvarkos, ir į tai, kad vykdant teismo sprendimą, dėl kurio vykdymo yra keliamas ginčas šioje byloje, Lietuvos valstybė dalyvauja lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad vienašalis skolininko sprendimas dėl skolos mokėjimo nėra CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios antstolis negalėtų priimti vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui, todėl antstolis V. M. pagrįstai priėmė vykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1378-391/2010 dėl 37369,13 Lt darbo užmokesčio išieškojimo ieškovui R. J. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vykdomosios bylos nutraukimui nėra CPK 629 straipsnyje numatytų pagrindų.
Konstatavus, kad antstolis V. M. pagrįstai priėmė vykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1378-391/2010 dėl 37369,13 Lt darbo užmokesčio išieškojimo ieškovui R. J. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, todėl ir antstolio veiksmas, išsiunčiant skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą yra teisėtas, ir nėra pagrindo raginimą naikinti.
Teismas pažymėjo, jog LR CPK 372 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo.
Teismas konstatavo, kad civilinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti antstolio V. M. 2011 m. spalio 26 d. siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0240 11 06203 nutrauktina dėl kasacinio teismo teisėjų kolegijos padarytos išvados, kad antstolio raštiškas siūlymas skolininkui sumokėti vykdymo išlaidas (CPK 611 straipsnis) negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas, todėl bylos dalys dėl antstolio siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas panaikinimo turi būti nutraukiamos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutarties dalį, kurioje reikalavimai buvo atmesti, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – skundą atmesti, su nutarties dalimi, kurioje byla buvo nutraukta, sutiko. Tvirtino, kad sistemiškai analizuojant Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą, Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ ir CPK bei remiantis Lietuvos apeliacinio teismo išvadomis, teismo sprendimais priteistos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo tvarka yra numatyta specialiame teisės akte – Tvarkos apraše, todėl teismo sprendimai vykdytini iš lėšų, kurios yra numatytos valstybės biudžete nesumokėtai darbo užmokesčio daliai sumokėti. Tvarkos apraše yra detaliai reglamentuota visa priteistos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo procedūra, kurią vykdo atitinkamos institucijos. Pareiškėja mano, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, turi būti taikoma Tvarkos apraše nustatyta tvarka, o ne CPK normos dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo.
Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, kad šioje byloje vyksta teisminis ginčas dėl prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje R. J. V. buvo priteista išieškoma suma, todėl teismui atnaujinus procesą bei panaikinus ieškovui palankų sprendimą, išnyks pagrindas vykdymo procesui. Todėl antstolis jau išieškojęs priteistą sumą, tiek valstybei, tiek išieškotojui tai sukeltų papildomų nepatogumų, nes reikėtų vykdyti atgręžtinį išieškojimą. Todėl pareiškėja mano, kad vykdymo veiksmus antstolis galės vykdyti tik tuo atveju, jeigu galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus pripažinta, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirtąjį skundą suinteresuotas asmuo R. J. V. prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį palikti galioti. Nurodė, kad darbo užmokesčio dalies išieškojimas turėtų būti vykdomas pagal Lietuvos Respublikos CPK normas, o ne pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą bei Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Suinteresuoto asmens nuomone, Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymas buvo priimtas tiems teisėjams, kurie nebuvo kreipęsi į teismą dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo, ir nesant tokio įstatymo jie neturėtų galimybės grąžinti darbo užmokesčio dalies. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos CPK 284 straipsnis numato sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą bei sprendimų vykdymo tvarkos pakeitimą, kuo pareiškėja galėtų pasinaudoti, kaip ne kartą jau yra dariusi. Be to, R. J. V. nuomone, aplinkybė, jog vyksta teisminis ginčas dėl prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje pastarajam buvo priteista darbo užmokesčio dalis, teisiniu požiūriu neturi nieko bendro su nagrinėjama byla.
Atsiliepimu į atskirtąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis V. M. prašė atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį nepakeistą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. 1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ yra poįstatyminis aktas ir neturi aukštesnės galios prieš Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nuostatas, todėl negali būti taikomas. Taip pat pažymėjo, kad galiojantis Lietuvos Respublikos CPK nenumato jokių išimčių (išskyrus LR CPK 668 str. 3 d.), kad išieškojimo nebūtų galima nukreipti į Vyriausybę, o skolininkas vienašališkai negali nustatyti išieškojimo tvarkos, kai skola priteista teismo sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo priimtas sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-1378-391/2010 dėl 37 369,13 Lt darbo užmokesčio išieškojimo ieškovui R. J. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra įsiteisėjęs. Paminėtame teismo sprendime nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2008-09-22 sprendimu ieškovui R. J. V. priteista 96 283,75 Lt neišmokėta atlyginimo dalis už 3 metų laikotarpį nuo 2004-04-23 iki 2007-04-23. Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2009-06-30 nutartimi paliktas nepakeistas, Vilniaus apygardos teismo 2008-09-22 sprendimo vykdymas atidėtas vieneriems metams ( Vilniaus apygardos teismo civ. byla Nr.2-696-232/08, Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr.2A-281/2009). Paminėtame teismo sprendime taip pat konstatuota, kad teismo 2008-09-22 sprendimu ieškovui priteista nesumokėta darbo užmokesčio dalis už 3 metų laikotarpį, neapriboja ieškovo teisės reikalauti nesumokėtos darbo užmokesčio dalies už laikotarpį, už kurį ieškovui pagal Įstatymą priklauso nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimas ir už kurį ieškovui nesumokėta darbo užmokesčio dalis nėra priteista. Byloje šalys nesiginčijo dėl to, kad ieškovui laikotarpiu nuo 2007-04-24 iki 2008-02-15 neišmokėta darbo užmokesčio dalis pagal teisės aktus, reglamentavusius teisėjų darbo užmokestį iki 1999 m. gruodžio 31 d. sudarė 37 369,13 Lt. Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašas, patvirtintas LR Vyriausybės 2009-03-18 nutarimu Nr.194 ( aprašas iš esmės pakeistas 2009-09-09 nutarimu Nr.1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“), nustato, kad pagal šį aprašą bendras laikotarpis, už kurį išmokama nesumokėta darbo užmokesčio dalis vykdant įstatymą ir įsiteisėjusius teismo sprendimus, negali viršyti trejų metų. Be to, šio aprašo 4 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl nesumokėto darbo užmokesčio dalies mokėjimo pagal šį aprašą yra pateikiami iki 2011m. gruodžio 31d. Teisėjai, nepateikę prašymo iki 2011m. gruodžio 31d. turi teisę kreiptis į teismą dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis nustatyta tvarka, ieškovas Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė 2009-10-01 prašymą išmokėti R. J. V. dalį darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2004-04-23 iki 2007-04-23, t.y. dalį teismo 2008-09-22 sprendimu priteisto darbo užmokesčio. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo 2 str. nuostata, kad teisėjams, kurių įgaliojimai pasibaigę nuo 2006m. sausio 1 iki 2008m. spalio 31d. (teisėjo R. J. V. įgaliojimai pasibaigė 2008-02-16 Lietuvos Respublikos Prezidento 2008-02-07 dekreto Nr.1K-1253 paskelbimo dieną), nesumokėta darbo užmokesčio dalis grąžinama už paskutinius trejus metus nuo teisėjo įgaliojimų pasibaigimo dienos, daro išvadą, jog šis teisės aktas neapriboja ieškovo teisės reikalauti nesumokėtos darbo užmokesčio dalies už laikotarpį, už kurį ieškovui Teismo sprendimu pripažintas nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimas ir už kurį ieškovui nėra sumokėta darbo užmokesčio dalis priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Priešingu atveju šios teisės paneigimas ar suvaržymas specialia teisės norma prieštarautų demokratinės ir teisinės valstybės principams, paneigtų teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių kriterijus. Atsižvelgiant į tai Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis turi teisę priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir atlikti vykdymo veiksmus, kontroliuojant, kad už tą patį laikotarpį tam pačiam asmeniui nebūtų išieškoma neišmokėta atlyginimo dalis pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ir pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.