- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- N-444-3199-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarties S. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. liepos 21 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamento pareigūno nutarimu S. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142² straipsnio 3 dalį paskirta 75 Lt bauda, o pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį – 750 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinė jam paskirta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda. Nuobauda paskirta už tai, kad S. L. pažeidė Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalį, nes dirbdamas pagal darbo sutartį UAB ,,Kondranas“ vairuotoju, 2009 m. liepos 3 d. nuo 7 val. 40 min. iki 8 val. priešais Kauno miesto autobusų stotį rinko keleivius vežti į Vilnių, juos sodino į automobilį „VW Caravelle“, patikrinimui nepateikė licencijos kortelės, keleivių vežimo sutarties, keleivių vežimo lapo, keleivių vežimo lapų blankų įregistravimą liudijančio dokumento kopijos (pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.12.3, 3.12.5, 3.12.6, 3.12.7 punktus).
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi S. L. skundo netenkino.
Teismas nurodė, jog ATPK 172 straipsnio 1 dalyje išdėstyta teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į atitinkamą komercinę ar ūkinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Teismas įvertino Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 1, 4 punktų, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. A-1427 nuostatas, pažymėjo, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 172 straipsnį galima tada, kai asmuo, siekdamas pelno, vykdo tam tikrą veiklą, nepaisydamas atitinkamos veiklos tvarkos. Nustatyta, kad S. L., dirbdamas vairuotoju UAB „Kondranas“ (šiai bendrovei išduota licencija Nr. 13698, leidžianti vežti keleivius lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais), rinko vežimui į Vilnių pavienius asmenis priešais Kauno autobusų stotį, t. y. iš teritorijos, kuri Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. A-1427 priskiriama teritorijoms, iš kurių draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes, nukreipdamas juos į UAB „Kondranas“ transporto priemonę „VW Caravelle“, stovėjusią stoties prieigose. Tai, kad S. L. atliko nurodytus veiksmus, patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojų V. T. ir J. J. parodymai, tarnybiniai pranešimai, filmuota vaizdo medžiaga. Konstatuota, kad S. L. veiksmai atitiko keleivių rinkimą, kuris pagal Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalį draudžiamas. Byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad S. L. padarė ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Taip pat nustatyta, kad S. L., vairuodamas UAB „Kondranas" priklausantį automobilį, nesilaikė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.12.3, 3.12.5, 3.12.6 ir 3.12.7 punktų reikalavimų (neturėjo minėtose taisyklėse nurodytų dokumentų - keleivių vežimo sutarties su nurodyta keleivių grupės paėmimo vieta, keleivių vežimo lapo su įvardintais keleiviais, keleivių vežimo lapų blankų įregistravimą liudijančio dokumento kopijos, patvirtintos vežėjo vadovo parašu ir antspaudu, licenzijos kortelės). Tai patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojų V. T. ir J. J. parodymai, tarnybiniai pranešimai.
Pažymėta, jog ATPK 172 straipsnio 1 dalyje ir 142² straipsnio 3 dalyje nėra nuorodos į tai, kad už šiuos pažeidimus atsako vežėjas (jo vadovas) ar kitas specialius požymius turintis subjektas, todėl konkrečios įmonės samdomas darbuotojas (vairuotojas), betarpiškai atlikęs ATPK 172 straipsnio 1 dalies ir 142² straipsnio 3 dalies dispozicijose numatytas veikas, laikytinas tinkamu pažeidimo subjektu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr.N3-1001-06, Nr. N5-1717/2006, Nr. N756-007-2008). Konstatuota, jog nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo terminų ir taisyklių, norminių aktų, numatančių atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, nustatytose ribose, suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę.
III.
S. L. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Apelianto manymu, teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta visapusiškai ir objektyviai neįvertinus faktinių aplinkybių, netinkamai pritaikius ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliantas remiasi ATPK 257 straipsniu, nurodo, kad liudytojo V. T. parodymai gali būti vertinami tik kaip prielaidos, nepagrįstai neįvertinti jo bei su juo važiavusių asmenų parodymai (jis su draugais asmeniniais tikslais vyko į Vilnių). Apeliantas neigia vykdęs komercinę pervežimo veiklą, nurodo, kad ATPK 172 straipsnio 1 dalyje išdėstyta norma yra bendroji ATPK 142² straipsnyje išdėstytos atžvilgiu. Apeliantas pažymi, kad pagal Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalį kelių transporto ūkinė komercinė keleivių ir krovinių vežimo už atlyginimą veikla yra licencijuojama. Šią teisės normą realizuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 274 patvirtinti Ūkinės komercinės veiklos licencijavimo metodiniai nurodymai, pagal kurių 4 punktą ūkinė komercinė veikla - tęstinė, nuolatinio pobūdžio, savo vardu ir savo rizika licencijos turėtojo vykdoma veikla, kuria siekiama gauti pajamų ar pelno. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 1.3 punkte nustatyta, jog vežėjai gali vežti keleivius tiktai turėdami nustatyta tvarka išduotą licenciją arba Bendrijos licenciją transporto priemonėmis, turinčiomis atitinkamai licencijos kortelę arba Bendrijos licencijos kopiją. Pagal Kelių transporto kodekso 7 straipsnio 2 dalį vežėjas - įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, turinti teisę vežti keleivius, krovinius, bagažą, paštą, dokumentų siuntas, smulkias siuntas. Apeliantas pažymi, kad subjektu, užsiimančiu kelių transporto ūkine komercine veikla, yra tik vežėjas, o ne ekipažas (vairuotojas), kaip jis apibrėžtas Kelių transporto kodekso 10 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog teismas vadovavosi ne tik vieno liudytojo parodymais, kad versiją, jog su juo važiavo draugai asmeniniais tikslais, S. L. pateikė tik po bylos nagrinėjimo (anksčiau jis nurodė, kad pakeliui paėmė keletą keleivių). Pažymima, kad tik viena keleivė sutiko duoti paaiškinimą, kiti asmens dokumentus pateikti atsisakė ir pasišalino, be to, S. L. neįvardijo draugų vardų, pavardžių, neprašė jų apklausti. Nurodoma, kad S. L. nesilaikė sąlygų, būtinų keleivių vežimo užsakomaisiais reisais vykdymui, jo surinkti keleiviai nesudarė iš anksto suformuotos grupės, be to, jis neturėjo reikiamų dokumentų. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos teigimu, Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies draudimas adresuojamas ne tik vežėjams, bet ir ekipažo nariams, jį pažeidęs ekipažo narys pripažintinas tinkamu pažeidimo subjektu. Pažymima, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką už licencijuojamos kelių transporto veiklos tvarkos pažeidimus baudžiami tiesioginiai ūkinės komercinės veiklos vykdytojai. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.12 punkte nustatyta, kokius dokumentus turi turėti vairuotojas. Tokių dokumentų S. L. nepateikė, to jis neginčija. ATPK 172 straipsnio 1 dalies bei 142² straipsnio 3 dalies normų konkurencijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos manymu, nėra, yra teisės pažeidimų sutaptis. Nurodoma, jog savo veiksmais S. L. siekė finansinės naudos, nesąžiningai konkuruodamas su teisės aktų nepažeidžiančiais vežėjais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantui administracinės nuobaudos paskirtos už ATPK 142² straipsnio 3 dalyje bei 172 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 142² straipsnio 3 dalis numato, jog keleivių vežimas keleivinio kelių transporto priemonėmis, neturint keleivinį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint negaliojančius dokumentus, užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 iki 100 litų <...>, o ATPK 172 straipsnio 1 dalis - kad komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 litų.
ATPK 172 straipsnio 1 dalyje išdėstyta norma yra blanketinė, siekiant asmenį pagal ją patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatą. Nagrinėjamoje byloje S. L. yra kaltinamas pažeidęs Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje nustatytą draudimą rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje yra apibrėžta užsakomųjų reisų sąvoka bei nustatyti tam tikri reikalavimai keleivių grupėms vežti. Nesilaikymas draudimo rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis pripažįstamas komercinės veiklos (keleivių vežimo) tvarkos pažeidimu (pvz. 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis byloje Nr. N5-1717/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartis byloje Nr. N3-1745-06, 2008 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. N444-002/2008, 2008 m. gegužės 8 d. nutartis byloje Nr. N556-04/2008, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis byloje Nr. N444-2523/2009, 2010 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. N756-2932/2010). Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad S. L. priešais Kauno miesto autobusų stotį rinko keleivius ir sodino į automobilį, o pradėjęs važiuoti buvo sustabdytas. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. A-1427 „Dėl gatvių ir aikštelių teritorijų, iš kurių draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes, ribų nustatymo“ patvirtintos Gatvių ir aikštelių teritorijų, iš kurių draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes, ribų schemos matyti, kad dalis Vytauto gatvės, esančios šalia autobusų stoties, patenka į draudžiamos teritorijos ribas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 punkte įtvirtintą terminą „rinkti“, vadovavosi Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateiktu šio žodžio apibrėžimu – telkimas į vieną, ieškojimas tinkamo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. N444-001/2008, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis byloje Nr. N444-2523/2009). Nagrinėjamu atveju apelianto veiksmai atitinka rinkimo apibrėžimą, nes jis ieškojo žmonių, norinčių vykti ta pačia kryptimi – į Vilniaus miestą. Taip pat Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 punkte nustatytas draudimas stoties teritorijoje surinktą asmenų grupę vežti – šį veiksmą apeliantas taip pat atliko, nes buvo sustabdytas jau pradėjęs važiuoti. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto atlikti veiksmai atitiko keleivių rinkimą ir vežimą, kuris pagal Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalį yra draudžiamas.
Apeliantas siekė teikti keleivių vežimo užsakomaisiais reisais paslaugas. Kadangi asmenų grupė nebuvo sudaryta iš anksto ir buvo renkama stoties teritorijoje, apeliantas atliko Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje numatytus uždraustus veiksmus. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 5 d. nutarimu nustatė, jog Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas rinkti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis, reiškia draudimą ne tik minėtose teritorijose, bet ir už jų ribų, sudaryti keleivių grupes, surinktas iš reguliarių reisų laukiančių keleivių, taip pat kitų asmenų, dėl kurių vežimo nebuvo pateiktas išankstinis užsakymas vežėjui ir su juo iš anksto nebuvo sudaryta vežimo sutartis. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog S. L. pažeidė Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Pažymėtina, jog ATPK 172 straipsnio 1 dalyje nėra nuorodos į tai, kad už šį pažeidimą atsako vežėjas (jo vadovas) ar kitas specialius požymius turintis subjektas, todėl konkrečios įmonės samdomam darbuotojui (vairuotojui) betarpiškai atlikus ATPK 172 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą veiką, jis laikytinas tinkamu šio teisės pažeidimo subjektu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose (administracinės bylos Nr. N3-1001/2006, Nr. N5-1717/2006, Nr. N756-007/2008).
Kadangi S. L. neturėjo ir nepateikė Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje numatytų dokumentų (keleivių vežimo sutarties ir keleivių vežimo lapų), jis pagrįstai nubaustas ir už ATPK 142² straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Nenustačius pažeidėjo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, administracinės nuobaudos už padarytus pažeidimus parinktos tinkamai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nuta r i a:
S. L. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.