- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e2VP-33902-1080/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28383-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Dovilė Sadauskaitė (pirm.)
- Skolininkas
- R. V., A. V.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas R. V., A. V., antstolis Dalius Traigys.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėja (išieškotoja) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkui R. V. nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. V. gaunamų pajamų ir piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose.
2. Suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas
3. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdomojoje byloje Nr. 0241/10/00669 vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2.1.-3766-271/2010 dėl 14,48 Eur (50 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko R. V. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas neturi jo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, taip pat nėra lėšų skolininkui priklausančiose banko sąskaitose. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad nuo 2019 m. lapkričio 26 d. skolininkas yra sudaręs santuoką su A. V.. Atsižvelgdamas į tai, antstolis 2021 m. rugpjūčio 3 d. priėmė patvarkymą dėl turtiniu teisiu arešto Nr. S-21-241-14349, kuriuo buvo areštuotos skolininko sutuoktinės piniginės lėšos, gaunamos kaip darbo užmokestis, ir apribotas jų išmokėjimas bei areštuotos banko sąskaitose esančio lėšos.
5. Antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalimi, 2021 m. rugpjūčio 3 d. priimtu patvarkymu Nr. S-21-241-14348 pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per 20 dienų nuo turto arešto akto ir kitų dokumentų , kuriais taikomi apribojimai, surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo, antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2021 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu Nr. S-21-241-16358 pasiūlė išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei suinteresuotiems asmenims per 2 mėnesius nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su sutuoktine, dalies nustatymo.
6. 2021 m. spalio 19 d. teisme gautas išieškotojos prašymas nustatyti, kad skolininkui R. V. nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. V. gaunamų pajamų ir piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose.
7. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1–2 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, antstolis pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančios turto dalies.
8. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).
9. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos prašymą ir nustato, kad skolininkui R. V. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. V. gaunamų pajamų ir piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinės profesinei veiklai ir tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimą, gautą tikslinę materialinę paramą, skirtą tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290?–292, 667 straipsniais,
nutaria:
patenkinti prašymą.
Nustatyti, kad skolininkui R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų ir piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinės profesinei veiklai ir tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimą, gautą tikslinę materialinę paramą, skirtą tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.