Telšių apylinkės teismo įsakymas

2024-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-520-1037/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-11-05
Bylos Nr.
e1-520-1037/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Kaltinamasis
S. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-520-1037/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26106-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 2.12.1.1;2.12.1.4. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 5 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), gyvenantis(duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, laikomas neteistu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. D. 2024 m. liepos 6 d., apie 16 val., kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto tarp jo ir A. K. metu, tyčia rankomis pastūmė, ko pasėkoje pastarasis griūdamas dešine ranka atsirėmė į žemę, tuo padarydamas jam dešinės plaštakos V piršto pamatinio pirštakaulio lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė A. K. sveikatą.

Kaltinamasis S. D., apklaustas kaip įtariamasis, kaltę pripažino ir nurodė, kad 2024 m. liepos 6 d. jį ir sūnų R. D., kuriam yra 14 metų, N. J. atvežė į(duomenys neskelbtini) šiuo adresu laiko automobilį. N. iš garažo išvarė automobilį į kiemą, o pats išėjo atsisėsti į savo automobilį. Jis tuo tarpu nuėjo iki automobilio „F. P.“, kurį išvarė N., ėjo į automobilį rinkti šiukšles ir pasileido automobilyje muziką. Apie 17 val. 30 min., į kiemą, adresu(duomenys neskelbtini), su elektriniu vežimėliu atvažiavo buvęs draugas A. K.. A., privažiavęs prie automobilio galo, nulipo nuo savo elektrinio vežimėlio ir kažką šaukė, tačiau ką sakė, neprisimena. A. pasakyti nespėjo nieko. A., pasiėmęs į abi rankas, ramentą užsimojo ir vieną kartą trenkė ramentu į automobilio bagažinę. Jis A. pasakė: „ką čia dergėsi“ ir ištiesė abi rankas į šoną, kad A. daugiau nesuduotų automobiliui. Tuomet A., laikydamas ramentą abiejuose rankose, dar kartą užsimojo su ramentu norėdamas suduoti automobiliui per kairės pusės galinius langus, tačiau ramentu sudavė jam į galvos kairę pusę, ties kaire ausimi. Susinervinęs, kad A. sudavė smūgį ramentu į galvos sritį bei į automobilį, jis abiem rankų delnais įrėmė į A. ties jo pečių sritimi ir pastūmė. Ar jis krisdamas atsitrenkė į savo elektrinį vežimėlį nematė, bet matė, kad jis nukrito ant sėdmenų srities ir abiem rankomis atsirėmė į žemę, tuomet nuo žemės staigiai pašoko, sėdo ant savo elektrinio vežimėlio ir išvažiavo namo. A. nukritus ant žemės po pastūmimo, skausmais jokiais nesiskundė, bet vadino jį necenzūriniais žodžiais. Patvirtino, kad pastūmė A. ir nuo pastūmimo A. nuvirto ant žemės, dėl to jam galėjo lūžti pirštas (e. b. 1 tomas, b. l. 174-177, 183-186).

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Aplinkybę, kad kaltinamasis atliko kaltinime nurodytus veiksmus patvirtina nukentėjusysis A. K. ir liudytojas N. J..

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2024 m. liepos 6 d., apie 16 val. adresu (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp jo ir pažįstamo S. D.. S. konflikto metu abiem savo rankom jį pastūmė už krūtinės srities, todėl po S. pastūmimo atsitrenkė krisdamas į savo elektrino vežimėlio krepšį kairės veido pusės sritimi. Po šio pastūmimo kairės pusės veido sritis buvo nubrozdinta, kadangi trenkėsi į elektrinio vežimėlio krepšį kairės pusės veido sritimi, nulūžo ir dantis kairėje pusėje apačioje, kurį laikė protezas, ir pakrito nuo S. pastūmimo ant žemės, atsiremdamas į žemę dešine ranka, todėl lūžo mažasis pirštas dešinės rankos. Gali pasakyti, kad po šio įvykio jam buvo sukeltas fizinis skausmas danties srityje, kurioje nulūžo dantis, taip pat po šio pastūmimo lūžo mažasis dešinės rankos pirštas. Dėl veido subraižymo S. pretenzijų neturi, turi pretenzijų dėl nuskelto danties ir lūžusio piršto. Į medikus kreipėsi po įvykio sekančią dieną, daugiau į medikus nesikreipė. Sutiktų su S. susitaikyti. S. iki šiol neatsiprašė. (e. b. 1 tomas, b. l. 30-33).

Liudytojas N. J. parodė, kad 2024 m. liepos 6 d., pažįstamas S. D. paprašė, kad jį nuvežtų adresu (duomenys neskelbtini), kur garaže laiko savo automobilį. S. paprašė, kad iš garažo išvarytų automobilį „F. P.“. Jis išvarė. S. atidarė automobilio duris, pasileido muziką vidutiniu garsu ir pradėjo tvarkytis automobilį. Jis jau žadėjo vykti namo, tačiau pamatė atvažiuojantį su elektriniu vežimėliu pažįstamą A. K.. A. atvažiavo į kiemą, pasistatė savo elektrinį vežimėlį šalia automobilio galo, kurį tvarkė S.. A. nulipo nuo elektrinio vežimėlio į dešinę ranką pasiėmė ramentą, kažką priekaištavo S., tačiau ką sakė neprisimena. S., kiek prisimena, nieko nesakė. S. stovėjo šalia vairuotojo durelių, o A. prie automobilio galo. A. K. pasiėmė ramentą, užsimojo ir trenkė į galinę automobilio dalį. Ant automobilio liko žymė. Iškart po pirmo smūgio A. K. užsimojo dar kartą, ketindamas dar vieną kartą trenkti į automobilį ramentu, tačiau S., tai pamatęs, staigiai užstojo už savo automobilio galo ir tuo metu A. K. pataikė jam užsimotu ramentu į galvos sritį. S. susiėmė už galvos abiem rankomis, S. po šio smūgio pasakė A.: „kurva ką čia dergėsi”. K. jam nieko neatsakė, o S. susinervinęs abiem rankomis A. pastūmė už jo krūtinės srities, ko pasėkoje A. krito ant žemės šalia savo elektrinio vežimėlio ant sėdmenų. Neprisimena ar A. krisdamas galėjo kliudyti savo elektrinį vežimėlį. A. nukritęs ant žemės skausmais jokiais nesiskundė, neverkė. Kaip suprato, tą dieną A. buvo neblaivus. A. atsikėlė nuo žemės, įsikibdamas į elektrinį vežimėlį viena ranka, kita ranka pasiėmė nuo žemės ramentą, sėdo ant elektrinio vežimėlio ir išvažiavo iš kiemo, kažką sau po nosimi burbuliuodamas. Gali pasakyti, kad konfliktą pradėjo pats K., jam niekas nieko pradžioje nesakė (e. b. 1 tomas, b. l.89-92).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2024 m. liepos 6 d., apie 16.17 val., A. K. pranešė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato pareigūnams apie tai, kad 2024 m. liepos 6 d., apie 16 val., konflikto metu jį pastūmė S. D.. Neišlaikydamas pusiausvyros jis griuvo į šalia buvusį elektrinį vežimėlį. Nugriuvus suskaudo dešinės rankos plaštaka, o vakare pastebėjo, kad nulūžo dantis (e. b. 1 tomas, b. l. 12-21).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad nuvykus (duomenys neskelbtini), įvykio vieta namo kieme, šalia garažo. Apžiūrėjus elektrinį vežimėlį, ant kurio nuvirto nukentėjusysis, matosi sulenktas priekyje pritvirtintas metalinis krepšys (e. b. 1 tomas, b. l. 22-27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje nurodoma, kad A. K. nustatytas dešinės plaštakos V piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu, tiek griūnant be pašalinės jėgos poveikio, tiek griūnant po gauto smūgio ir kontaktuojant su kietu buku paviršiumi (e. b. 1 tomas, b. l. 139-142).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėjus A. K., matoma apibintuota dešinės rankos plaštaka, ant veido dešinio skruosto matomas odos įdrėskimas, paraudimas, panosėje kairėje pusėje galimai kraujo krešulys. Rūbai nesuplėšyti, kraujo dėmių nesimato (e. b. 1 tomas, b. l. 128-134).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis S. D., kilusio asmeninio konflikto tarp jo ir A. K. metu, tyčia rankomis pastūmė A. K., kuris griūdamas dešine ranka atsirėmė į žemę, todėl buvo padarytas dešinės plaštakos V piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, t. y. nesunkiai sutrikdė A. K. sveikatą.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. S. D. laikomas neteistu (e. b. 1 tomas 160-163), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (e. b. 1 tomas, b. l. 156-159). Taip pat iš asmenį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad kaltinamasis nedirba. Nurodytų aplinkybių visetas suponuoja išvadą, kad prokurorės prašoma bausmės rūšis laisvės apribojimas ir siūlomi įpareigojimai teigiamai veiktų kaltinamąjį ir atitiktų bausmės paskirtį (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Už nusikaltimą minimali laisvės apribojimo bausmė yra trys mėnesiai, o maksimalus - dveji metai (BK 48 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 13 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Parenkant bausmės dydį įvertintina tai, jog kaltinamojo veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Lengvinančios aplinkybės buvimas ir sunkinančios aplinkybės nebuvimas suponuoja išvadą, kad kaltinamajam turėtų būti skiriama mažesnė nei bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė, todėl teismas skiria kaltinamajam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su nustatytais apribojimais ir įpareigojimais (BK 48 straipsnis).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024 m. liepos 15 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).

Šiaulių teritorinės ligonių kasos 78,11 Eur civilinis ieškinys atlygintas (e. b. 1 tomas, b. l. 63).

Nukentėjusysis A. K. civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024 m. liepos 15 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Išaiškinti S. D., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Tomas Pukšmys