Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, sekretoriaujant Donatai Petraško,

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – J. S., gynėjui Ričardui Makštelei, globėjai seseriai N. L.

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – J. S. gynėjo Ričardo Makštelės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 15 d. nutarties, kuria pakeista taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendrą stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. J. S. (duomenys neskelbtini) buvo stebimas nuo 2018 m. lapkričio 15 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi J. S. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) pratęsta, o vėliau to paties teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi pakeista į kitą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis.

4. Panevėžio apylinkės teisme Pasvalio rūmuose 2021-02-15 ir 2021-02-17 gauti VšĮ (duomenys neskelbtini) centro teikimai, kuriuose siūloma J. S. skirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, pakeisti griežtesne. Nurodoma, kad J. S. nesavarankiškas, su Psichikos sveikatos centro specialistais pastaruoju metu nebendrauja, sesuo pranešė, kad yra agresyvus.

6. Panevėžio apygardos teisme gautas asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – J. S. gynėjo Ričardo Makštelės apeliacinis skundas, kuriame prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį.

6.1. Skunde nurodoma, kad nagrinėjant teikimą buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje reglamentuojamos įrodymų vertinimo taisyklės. Nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta, nes buvo pažeista J. S. teisė į teisingą teismą, kadangi nebuvo patikrintos teikime nurodytos aplinkybės, nutarties motyvai grindžiami teikime nurodytais argumentais, tačiau procese nepatikrintais faktais apie J. S. pablogėjusią psichikos būseną, vaistų vartojimą ir bendravimą su specialistais. Apie teikime nurodytą informaciją turėtų pasisakyti J. S. globėja N. L., kuri pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta.

7. Teismo posėdžio metu J. S. gynėjas ir sesuo N. L. prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

8. Skundas atmetamas.

9. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismas skundžiama 2021 m. kovo 15 d. nutartimi pagrįstai J. S. pakeitė priverčiamąją medicinos priemonę, todėl tenkinti skundo nėra pagrindo.

10. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

11. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vertindamas duomenis, susijusius su asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, psichine sveikata ir jo socialiniu pavojingumu, pirmosios instancijos teismas priėmė bylos duomenų visuma pagrįstą procesinį sprendimą. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas vadovavosi VšĮ (duomenys neskelbtini) centro pateiktais duomenimis, taip pat šios įstaigos atstovo gydytojo psichiatro A. M. teisme duotais paaiškinimais, iš kurių matyti, kad J. S. apie vienerius metus nesilankė pas gydytojus, vengia vartoti paskirtus vaistus, nebendrauja su psichikos sveikatos centro darbuotojais, konfliktuoja su globėja N. L., yra agresyvus, todėl rekomenduojama J. S. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Duomenys, kurie paneigtų ar sukeltų abejonių dėl pirmiau nurodytų aplinkybių bei gydytojo paaiškinimų pagrįstumo, nėra pateikti, todėl jais nėra pagrindo nesivadovauti.

11.1. Teismo posėdžio metu apklausta J. S. globėja N. L. nurodė, kad J. S. kelis kartus buvo agresyvus – 2020 m. vasarą, rudenį, ji apie tai tris kartus pranešė slaugytojai, socialinei darbuotojai, 2020 m. rudenį buvo labai išsigandusi, bijojo, kad nepasikartotų smurto atvejai, dabar viskas yra gerai, brolis yra ramus, todėl teigia, kad jam pakanka ambulatorinio stebėjimo. Taip pat N. L. parodė, kad J. S. gyvena su kitu broliu (duomenys neskelbtini), o ji pati gyvena (duomenys neskelbtini), kaime per mėnesį būna apie vieną savaitę laiko, prižiūri brolį J. S. – rūpinasi, jog jam būtų laiku išrašyti vaistai; prižiūri, kad jis vaistus gertų; nuveža brolį pas specialistus, paskutinį kartą pas specialistus buvo 2020 m. kovo mėnesį. Vertinant N. L. paaiškinimus matyti, kad J. S. nėra užtikrinama pakankama gydymo priežiūra, nes, kaip ir nurodė gydytojas psichiatras A. M., J. S. kas mėnesį pas gydytoją neatvyksta. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ambulatorinio stebėjimo taikymui būtinas gydomo asmens bendravimas ir bendradarbiavimas su gydančiu gydytoju ir kitais specialistais. Tačiau šiuo atveju iš psichiatro A. M. paaiškinimų (b. l. 26–27) matyti, jog J. S. po sprendimo pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (2020–05–20), nė karto nebuvo atvykęs į polikliniką, nors kas mėnesį privalo atvykti, pagal sesers paaiškinimus jis vengia vartoti vaistus, J. S. buvo skirtos trys injekcijos kas dešimt dienų, J. S. nesileidžia, kad jam būtų leidžiami vaistai (b. l. 27). Nors N. L. nurodė, kad jis pats yra susileidęs vaistus bei teigė, kad J. S. reikalinga skirti kitokie vaistai, tačiau vien tokių teiginių nepakanka paneigti pateikto teikimo pagrįstumą ir abejoti jį pateikusių specialistų kompetentingumu, objektyvumu. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad didėja J. S. agresyvumas ir su tuo susijęs jo socialinis pavojingumas dėl to priverčiamoji medicinos priemonė keičiama į griežtesnę, nes ambulatoriniu stebėjimu negalima užtikrinti tinkamo J. S. gydymo bei priežiūros.

12. Atskirai pažymėtina, jog Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi J. S., padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau tokia priverčiamoji medicinos priemonė nebuvo efektyvi, reikiamų rezultatų nedavė, ir jis vėl padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl ko Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. spalio 18 d. nutartimi J. S. buvo nutarta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Abi nusikalstamos veikos įvykdytos prieš J. S. seserį globėją N. L.. Nors apeliacinės instancijos teismui N. L. teigė, kad dabar brolis yra nusiraminęs, jos nenuskriaudė, nepuolė muštis, tačiau pirmiau paminėti duomenys apie dabartinę J. S. psichikos būklę neleidžia konstatuoti, jog jo nereikia stebėti ir gydyti stacionare, kad jo gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis yra efektyvus bei nekelia pavojaus nei jam pačiam, nei aplinkiniams. N. L. dėstomos aplinkybės, jog ji su J. S. lankosi pas gydytojus, J. S. vartoja paskirtus vaistus, nebėra agresyvus, ji su broliu sutaria, nepaneigia apylinkės teismo sprendimo. Juolab, ir pati N. L. neneigė, jog J. S. psichinė sveikata nėra stabili, epizodiškai pablogėja. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutartimi ir ją panaikinti.

13. Gynėjas teismo posėdžio metu teigė ir skunde nurodo, jog teikimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos J. S. procesinės teisės – jis nebuvo asmeniškai išklausytas teisme, neišklausyta jo globėja N. L.. Kaip matyti, nagrinėjant teikimą Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose teismo posėdžio metu dalyvavo VšĮ (duomenys neskelbtini) centro atstovas gydytojas psichiatras A. M., J. S. gynėjas R. M.. Taip pat J. S., jo globėjai N. L. (b. l. 16–17) buvo išsiųsti pranešimai apie posėdžio laiką ir vietą. Be to, skundas apeliacinės instancijos teisme išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, apie posėdžio laiką, vietą bei teisę dalyvauti teismo posėdyje bylos dalyviai buvo informuoti, teismo posėdyje dalyvavo gynėjas, J. S. globėja N. L., kuri davė paaiškinimus, todėl naikinti skundžiamą nutartį dėl skundo argumentų, jog nebuvo išklausyta N. L. nėra pagrindo. Taip pat iš byloje esančių duomenų (Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. ir Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutarčių, psichiatro A. M. paaiškinimų) matyti, kad dėl psichinės būklės J. S. negali dalyvauti teismo posėdžiuose.

14. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai J. S. pakeitė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį tebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini), todėl naikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 15 d. nutartį ar ją keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – J. S. gynėjo Ričardo Makštelės apeliacinį skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 15 d. nutartį.

Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.