Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarimo J. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VDI Vilniaus skyrius) vyresnioji darbo inspektorė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. D. dėl to, kad jis, būdamas UAB „Mūruva“ vadovu (darbdavio atstovu), neįvykdė VDI Vilniaus skyriaus reikalavimo Nr. R1-0756-0007, apie jo įvykdymą iki 2008 m. lapkričio 14 d. neinformavo, taip pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalį. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41² straipsnio 1 dalį.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 280 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas), inter alia turi išaiškinti ir išspręsti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93; Administracinių teismų praktika 1. P. 328-329.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo laiką, taip pat esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui.

Teisėjų kolegijos nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokolas nagrinėjamoje byloje surašytas nekokybiškai.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas J. D. buvo surašytas už ATPK 41² straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymą. Minėtoje normoje nurodyta, kad neįleidimas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų tikrinti pagal jų kompetenciją įmonių, įstaigų, organizacijų, taip pat Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio trijų šimtų litų <...>. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakomybei pagal ATPK 41² straipsnio 1 dalį kilti yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nevykdytas Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas yra teisėtas bei tai, ar reikalavimas buvo nevykdomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis byloje Nr. N575-1301/2008). Taigi, norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41² straipsnio 1 dalį, neužtenka administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti, kad buvo nevykdomas Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas, kas yra bendro pobūdžio teiginys, turi būti atskleistas minėto reikalavimo turinys konkrečioje faktinėje situacijoje – išvardinti konkretūs darbo inspektoriaus nurodymai, kurie nebuvo vykdomi; teisės aktai, kuriais buvo grindžiami šie nurodymai; data, iki kurios nurodymai turėjo būti įvykdyti; atlikto patikrinimo metu nustatytos aplinkybes, t. y. tiksliai apibūdinta pažeidimo objektyvioji pusė.

Įvertinus VDI Vilniaus skyriaus 2009 m. kovo 3 d. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, matyti, kad jis minėtų reikalavimų neatitinka. Protokole neįvardinta, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika, atitinkanti ATPK 41² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, tiesiog apsiribota abstrakčiu įvardinimu, kad J. D., kaip UAB „Mūruva“ vadovas, nevykdė VDI Vilniaus skyriaus reikalavimo Nr. R1-0756-0007, apie jo įvykdymą iki 2008 m. lapkričio 14 d. nepranešė. Iš minėto reikalavimo turinio matyti, kad buvo nustatyti keturi pažeidimai: 1) neatsiskaityta atleidimo iš darbo dieną su B. K.; 2) neišmokėtas B. K. už uždelsimo atsiskaityti laiką vidutinis darbo užmokestis; 3) darbo užmokestis nemokamas darbo sutartyje nustatytais terminais (pvz. su B. K. neatsiskaityta už 2008 m. birželio ir liepos mėnesius); 4) darbo sutarčių registravimo žurnale ir darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnale nėra darbuotojų parašų, patvirtinančių, kad sudarius darbo sutartis su darbuotojais, prieš darbo pradžią jiems įteikiamas antras darbo sutarties egzempliorius, išduodamas tapatybę patvirtinantis dokumentas. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole J. D. kaltinamas nevykdęs 2008 m. spalio 24 d. VDI Vilniaus skyriaus reikalavimo visa apimtimi, ikiteisminio tyrimo metu surinktoje administracinio teisės pažeidimo medžiagoje nėra įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad J. D. nevykdė visų nurodymų. 2008 m. gruodžio 3 d. skunde, adresuotame Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, J. D. teigė, kad įvykdė visus VDI Vilniaus skyriaus reikalavimus, išskyrus vieną, nurodytą antrame reikalavimo punkte – neišmokėjo B. K. vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, nes jį ginčija (b. l. 31). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu VDI Vilniaus skyriaus atstovė teigė, kad J. D. nepašalino pirmame ir antrame reikalavimo punktuose nurodytų pažeidimų, o dėl trečiame ir ketvirtame punktuose numatytų pažeidimų nutylėjo. Ikiteisminio tyrimo metu surinktoje medžiagoje apskritai nėra įrodymų, patvirtinančių, kad buvo padarytas ketvirtame reikalavimo punkte nurodytas pažeidimas – darbo sutarčių registravimo žurnalo ir darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnalo kopijos ar išrašai nepateikti. Taip pat netiksliai nurodyta trečiame punkte nurodyto pažeidimo esmė – neaišku, ar darbo užmokestis buvo nemokamas tik B. K. (jo atvejis nurodytas kaip pavyzdinis), ar ir kitiems įmonėms darbuotojams, pastarajai aplinkybei patvirtinti įrodymai nepateikti. Pažymėtina, kad J. D. apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad jo atžvilgiu buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla dėl to, kad jis neatsiskaitė atleidimo iš darbo dieną su B. K., neišmokėjo jam už uždelsimo atsiskaityti laiką vidutinio darbo užmokesčio, tačiau byla dėl antrojo fakto nutraukta, nutraukimo pagrindas nenurodytas. Nepašalinus šių neaiškumų, neįmanoma spręsti klausimo, ar VDI Vilniaus skyriaus reikalavimo 1 ir 2 punktuose nurodyti pažeidimai apskritai buvo padaryti bei ar nurodymas juos pašalinti yra teisėtas.

Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra nepasirašytas jį surašiusio asmens, tuo pažeidžiant ATPK 260 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio atitikimo įstatymų reikalavimams nevertino, priimtas nutarimas apskritai neatitinka ATPK 286 straipsnio reikalavimų, kurie įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Pirmosios instancijos teismas bylą J. D. atžvilgiu nutraukė, tačiau bylos nutraukimo teisinio pagrindo nenurodė, savo sprendimą grindė tuo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama UAB „Mūruva“ bankroto byla, todėl visi kreditoriniai reikalavimai jungiami prie minėtos bylos, o spręsti kokio nors vieno asmens kreditorinio reikalavimo atlyginimo klausimo nėra galimybės, pažymėjo, kad tarp darbdavio ir darbuotojo yra kilęs ginčas, kuris turi būti sprendžiamas nagrinėjant civilinę, o ne administracinio teisės pažeidimo bylą. Vilniaus miesto 1apylinkės teismo nutarimo priėmimo metu bankroto byla UAB „Mūruva“ dar nebuvo iškelta, pareiškimo dėl bankroto iškėlimo klausimas turėjo būti nagrinėjamas tik 2009 m. gegužės 8 d. (b. l. 26). Su minėtu pareiškimu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi pats UAB „Mūruva“ vadovas J. D., pareiškimas paduotas 2009 m. balandžio 4 d. (b. l. 19), t. y. praėjus beveik pusei metų nuo VDI Vilniaus skyriaus 2008 m. spalio 24 d. reikalavimo neįvykdymo dienos – 2008 m. lapkričio 14 d. Įvertinusi terminą, per kurį J. D. padavė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad konkrečiu atveju šis faktas nepanaikina J. D., kaip UAB „Mūruva“ vadovo, administracinės atsakomybės už galimai anksčiau padarytą administracinį teisės pažeidimą. Be to, byloje nėra jokiu duomenų, patvirtinančių, kad tarp J. D. ir B. K. būtų kilęs civilinis ginčas, B. K. nei ikiteisminio tyrimo nei teismo posėdžio metu neapklaustas – iš bylos medžiagos matyti, kad B. K. į teismą dėl jam priklausančio darbo užmokesčio priteisimo nesikreipė, į UAB „Murūva“ kreditorių sąrašą jis taip pat neįtrauktas (b. l. 21). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla J. D. atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais buvo nutraukta nepagrįstai.

Paminėti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos trūkumai, padaryti procesiniai pažeidimai yra esminiai, trukdantys nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, ištaisyti jų nėra galimybės, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarimas naikinamas, o byla grąžinama Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui iš naujo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir papildomiems įrodymams surinkti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui.

Nutartis neskundžiama.