Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-23 · Civilinė byla Nr. 2S-2454-565/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-23
Bylos Nr.
2S-2454-565/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20464-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Skolininkas
S. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2454-565/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20464-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.9. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal skolininko S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė A. P. kreipėsi į teismą su prašymu skirti skolininkui S. L. 290 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos G. L. naudai.

Nurodė, kad priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2015-04-27 nutartį Nr. 2A-1650-302/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria skolininkas S. L. buvo įpareigotas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos netrukdyti G. L. naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Skolininkui patvarkymas vykdyti teismo nutartį įteiktas 2015-05-12. 2015-05-19 skolininko sugyventinė antstolei pranešė, kad skolininkas yra reabilitacijoje (duomenys neskelbtini). Išieškotoja 2015-05-26 informavo antstolę, kad negali naudotis butu ir nurodė, jog skolininkas ją informavo, kad teismo nutarties nevykdys ir raktų nuo buto neperduos.

Antstolė 2015-05-27 nustatė, kad teismo nutartis nėra įvykdyta ir išieškotoja negali patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir juo naudotis, todėl antstolė 2015-05-27 sudarė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, ir su 2015-06-04 pareiškimu kreipėsi į teismą dėl baudos paskyrimo skolininkui S. L. už teismo sprendimo nevykdymą.

Iškėlus bylą teisme, antstolė pateikė teismui papildomą informaciją, nurodydama, kad skolininkas 2015-07-01 atvyko į antstolių kontorą ir pateikė prašymą perduoti G. L. raktus nuo buto bei rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), antstolė įteikė raktus išieškotojai 2015-07-02.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-29 nutartimi pareiškimą dėl baudos skyrimo patenkino iš dalies ir paskyrė skolininkui S. L. 343 Eur baudą išieškotojos G. L. naudai už Vilniaus apygardos teismo 2015-04-27 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą.

Teismas konstatavo, kad skolininkas S. L. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdė 2015-07-01, tačiau praleidęs nustatytus terminus. Antstolės patvarkymas vykdyti teismo nutartį buvo įteiktas 2015-05-12 kartu su skolininku gyvenančiai G. I., todėl pagal CPK 123 str. 3 d. laikoma, kad procesinis dokumentas įteiktas tinkamai. Be to, tiek G. I., tiek išieškotoja G. L. nurodė, kad skolininkui buvo žinoma apie antstolės reikalavimą, o teismo posėdžio metu skolininkas šį faktą taip pat patvirtino. Skolininkas nurodė, kad sprendimo nevykdė dėl sveikatos problemų, dėl kurių negalėjo perduoti išieškotojai buto raktų. Teismas nustatė, kad skolininkas 2015-05-04 buvo hospitalizuotas (duomenys neskelbtini) dėl ūminio transmuralinio apatinės miokardo sienelės infarkto, o 2015-05-12 išrašytas reabilitacijai nuo 2015-05-13, nustatant reabilitacijos laiką iki 2015-05-31. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo skolininkui skirti baudos už nutarties nevykdymą 2015-05-04–2015-05-12 laikotarpiu, t.y., kol skolininkas buvo gydomas ligoninėje, kadangi jis neturėjo objektyvių galimybių vykdyti teismo nutarties dėl rimtų sveikatos problemų (t.y. svarbių priežasčių), sąlygojusių skolininkui ribotas galimybes perduoti išieškotojai buto raktus ir atlikti veiksmus, numatytus teismo 2015-04-27 nutartyje.

Teismas taip pat nustatė, kad nuo 2015-05-13 skolininkas buvo gydomas (duomenys neskelbtini), kardiologinės reabilitacijos gydymo etape skolininko būklė buvo patenkinama. Todėl teismas sprendė, kad nuo tos dienos skolininkas turėjo galimybę įvykdyti teismo nutartį, perduodamas raktus kitam asmeniui, informuodamas antstolę telefonu ar kitais būdais bendradarbiaudamas su antstole dėl nutarties vykdymo galimybių, tačiau to nepadarė. Teismas atmetė skolininko argumentus, kad jis negalėjo susisiekti su išieškotoja ir įvykdyti teismo nutarties, kadangi sprendimus Lietuvos Respublikoje vykdo tik antstoliai, ir aplinkybės dėl skolininko ir išieškotojo tarpusavio santykių nesudaro pagrindo konstatuoti teismo sprendimo įvykdymo negalimumo.

Teismas nurodė, kad 2015-05-19 į antstolių kontorą buvo atvykusi skolininko sutuoktinė, kuri pateikė antstolei informaciją apie skolininko sveikatos būklę, o skolininkas 2015-07-01 atvyko į antstolės kontorą ir atidavė buto raktus, t.y. pats tinkamai įvykdė teismo sprendimą, todėl teismas sprendė, kad nuo 2015-05-13 skolininkas, kaip rūpestingas ir apdairus vykdymo proceso dalyvis, turėjo fizines galimybes pats ar per įgaliotą asmenį įvykdyti teismo nutartį anksčiau, tačiau to nepadarė. Teismas pažymėjo, kad skolininkas įvykdė teismo nutartį tik gavęs šios civilinės bylos procesinius dokumentus iš teismo dėl baudos skyrimo, kurie jam buvo įteikti 2015-06-23. Teismas nenustatė byloje jokių kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių skolininkas nevykdė teismo nutarties laikotarpiu nuo 2015-05-13 iki 2015-07-01.

Teismas padarė išvadą, kad esant sąmoningam (pakeitus buto spynas, iškrausčius išieškotojos daiktus į rūsį, atjungus bute dujas ir elektrą, tokiu būdu pažeidžiant išieškotojos teises ir teisėtus interesus) teismo sprendimo nevykdymo faktui nuo 2015-05-13 iki 2015-07-01, yra teisinis ir faktinis pagrindas už teismo nutarties nevykdymą 49 dienas skirti skolininkui S. L. baudą išieškotojos G. L. naudai (CPK 771 str. 5 d.). Teismas, atsižvelgęs į išieškotojos turtinę padėtį, skolininkui už teismo nutarties nevykdymą skyrė 343 Eur baudą (po 7 Eur už kiekvieną teismo nutarties nevykdymo dieną).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skolininkas S. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-29 nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl baudos skyrimo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.

Antstolės 2015-05-06 patvarkymas įvykdyti teismo sprendimą neatitinka šio pobūdžio dokumentui keliamų reikalavimų – nebuvo suformuluotas reikalavimas ir nenurodytas terminas, per kurį nustatyta įvykdyti antstolio reikalavimą. Todėl skolininkas tinkamai negalėjo patvarkymo suprasti ir įvykdyti. Asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas toks patvarkymas, neturi kelti abejonių dėl jo privalomumo vykdyti. Skolininkas minėtą patvarkymą suprato kaip prašymą, o ne reikalavimą.Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl kitų bylai reikšmingų aplinkybių, kurios įtakojo skolininko elgesį vykdant teismo nutartį, t.y. dėl išieškotojos elgesio ir skolininko bendradarbiavimo su teisėsaugos įstaiga siekiant pašalinti išieškotojos G. L. teisių suvaržymus (dėl jai priklausančių daiktų, tarp jų ir raktų grąžinimo), dėl kurių ji kreipėsi į minėtą įstaigą. Išieškotoja ilgą laiką nereagavo į skolininko skambučius, trumpąsias žinutes. Skolininkas sutiko su policijos įstaigos tyrėjos A. Š. pasiūlymu surengti 2015-06-03 susitikimą su išieškotoja, kurio metu skolininkas galėtų perduoti jos daiktus, tačiau išieškotoja atsisakė susitikti ir kitos susitikimo datos nenurodė. Dėl to, kad išieškotoja G. L. atsisakė atsiimti savo daiktus, jie liko neperduoti, tyrėja daugiau neskambino ir susitikimų nebandė rengti. Teismo posėdžio dėl baudos skyrimo metu išieškotoja šias aplinkybes patvirtino. Taigi dar 2015-06-04 galėjo būti pašalintas išieškotojos teisių pažeidimas, tačiau dėl jos pačios veiksmų tai nebuvo padaryta. Teismas privalėjo teisiškai įvertinti ne dalį bylos aplinkybių, o jų visumą, taip turėjo atsižvelgti į bylos šalių elgesį, bendradarbiavimą, pastangas pasiekti bendrą rezultatą. Pažymi, kad išieškotojos nenuoseklus ir prieštaringas elgesys tiesiogiai lėmė ir skolininko požiūrį į susiklosčiusią situaciją – išieškotojai 2015-06-04 atsisakius atsiimti savo daiktus, skolininkas manė, kad savo reikalavimų, dėl kurių ji buvo kreipusis į policiją ir antstolį, nepalaiko ir šie klausimai jai daugiau neaktualūs. Taigi išieškotoja pati nebuvo aktyvi – nesidomėjo vykdymo eiga, sudarė kliūtis sprendimo įgyvendinimui, nebendradarbiavo su antstole, tačiau teismas neįvertino jos elgesio pagal CPK 640 str.Teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl teismo sprendimo nevykdymo 49 dienas termino, už kurį ir paskyrė baudą, t.y. netinkamai nustatė baudos skaičiavimo pradžią. Skolininko nuomone, tik po antstolio Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos – 2015-05-27 – buvo galima taikyti priverstinio pobūdžio priemones skolininkui. Pagal CPK 73 str. 3 d., terminas baudai pradėti skaičiuoti galėjo būti tik kita diena po antstolio sprendimų neįvykdymo akto surašymo dienos, t.y. 2015-05-28. Surašydamas šį dokumentą, antstolis vertino, kad jo reikalavimas turėjo būti įvykdytas iki šios dienos.

Atsiliepimas

Išieškotoja G. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti skundžiamą nutartį galioti ir skolininko atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.

Skolininkas piktybiškai nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2015-04-27 nutarties, kuria skolininkas buvo įpareigotas netrukdyti išieškotojai naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), dėl kurios nevykdymo antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo. Teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus. Nors paskirta 343 Eur bauda ir neatitinka padaryto pažeidimo masto, tačiau ji atitinka teisingumo, sąžiningumo ir principus dėl skolininko sąmoningo vengimo įvykdyti teismo nutartį. Pažymi, kad bauda atlieka ne tik procesinę teisinę sankciją, bet ir kompensavimo funkciją išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės.Skolininkas turi keletą nekilnojamojo turto objektų – du 3 kambarių butus, ½ dalį pramoninių prekių parduotuvės Vilniuje, du žemės sklypus Vilniaus rajone, sodo pastatą Vilniaus r. artimųjų giminaičių. Todėl išieškotoja neturi materialinio suinteresuotumo tęsti savo teisių pažeidimą kuo ilgesnį laiką ir, juo labiau, piktnaužiauti procesinėmis teisėmis. Teismas atsižvelgė į skolininko medicines pažymas, nes už 2015-05-04–2015-05-12 laikotarpį, kol skolininkas gydėsi ligoninėje, neskyrė baudos. Nurodo, kad skolininkas iki šiol negrąžino išieškotojai jos asmeninių daiktų. Teismo nutartį vykdo antstolė, kuri nebuvo informuota apie skolininko ketinimą 2015-06-04 geranoriškai įvykdyti teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2015-07-29 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė A. P. 2015-05-06 patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2015-04-27 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria skolininkas S. L. buvo įpareigotas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos netrukdyti išieškotojai G. L. naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Antstolės 2015-05-06 patvarkymas vykdyti teismo nutartį įteiktas 2015-05-12 pasirašytinai skolininko sugyventinei G. I.. 2015-05-19 skolininko sugyventinė antstolei pranešė, kad skolininkas yra reabilitacijoje (duomenys neskelbtini). Išieškotoja 2015-05-26 informavo antstolę, kad butu negali naudotis ir nurodė, jog skolininkas ją informavo, kad teismo nutarties nevykdys ir raktų nuo buto neperduos.

Antstolė nustatė, kad teismo nutartis nėra įvykdyta ir išieškotoja negali patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir juo naudotis, todėl antstolė 2015-05-27 sudarė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, ir su 2015-06-04 pareiškimu kreipėsi į teismą dėl baudos paskyrimo skolininkui už teismo sprendimo neįvykdymą. Iškėlus bylą teisme, antstolė pateikė teismui papildomą informaciją, nurodydama, kad skolininkas 2015-07-01 atvyko į antstolių kontorą ir pateikė prašymą perduoti išieškotojai raktą nuo buto bei rūsio, esnčio (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomas visiems valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi (CPK 18 str.). CPK 771 str. reglamentuoja teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymą. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d., CPK 585 str. 1 d.). Vykdymo procese antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemonę – baudą. Vykdymo procese bauda už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą (CPK 771 str. 5 d.), teismo skiriama išieškotojo naudai, kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Teismas pažymi, kad pagal CPK 771 str. 5 d. teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir skolininkas yra motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą (CPK 771 str.), dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 str. 1 d. jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda priėmusiam sprendimą teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 str. 5 d.).

Taigi nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2015-04-27 nutartimi Nr. 2A-1650-302/2015 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir skolininkas S. L. buvo įpareigotas iki teismo 2014-10-15 sprendimo įsiteisėjimo dienos netrukdyti išieškotojai G. L. naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemos LITEO duomenimis, pirmosios instancijos teismo 2014-10-15 sprendimas yra iki šiol neįsiteisėjęs.

Kaip nustatyta byloje, antstolės 2015-05-06 patvarkymas vykdyti teismo nutartį įteiktas 2015-05-12 pasirašytinai skolininko sugyventinei G. I.. 2015-05-19 skolininko sugyventinė antstolei pranešė, kad skolininkas yra reabilitacijoje (duomenys neskelbtini) nuo 2015-05-13, o nuo 2015-05-04 iki 2015-05-12 jis buvo gydytas stacionariai (duomenys neskelbtini) dėl ūminio transmuralinio apatinės miokardo sienelės infarkto. Taigi 2015-05-12 buvo skolininkui tinkamai įteiktas antstolės 2015-05-06 patvarkymas įvykdyti teismo nutartį dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, 2015-05-19 skolininko sugyventinė bendravo su antstole, todėl, tikėtina, jai buvo paaiškinta (priminta) tiek apie antstolės 2015-05-06 patvarkymo, tiek apie teismo 2015-04-27 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo privalomumą. Be to, teismas posėdžių metu taip pat nustatė, kad skolininkas žinojo apie minėtus procesinius dokumentus ir jų vykdytinumą. Todėl atmestini kaip nepagrįsti skolininko argumentai, kad antstolės 2015-05-06 patvarkymas įvykdyti teismo sprendimą neatitinka šio pobūdžio dokumentui keliamų reikalavimų ir dėl to skolininkas tinkamai negalėjo patvarkymo suprasti ir įvykdyti, nes minėtą patvarkymą suprato kaip prašymą, o ne reikalavimą.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad skolininkas informavo išieškotoją ar antstolę, kad jis ketina įvykdyti teismo 2015-04-27 nutartį ir kada ketina tai padaryti. Skolininko argumentai, kad išieškotoja pati nebuvo aktyvi (nesidomėjo vykdymo eiga, sudarė kliūtis sprendimo įgyvendinimui, nebendradarbiavo su antstole, tačiau teismas neįvertino jos elgesio pagal CPK 640 str.) yra nepagrįsti, nes jie nepaneigia teismo sprendimo privalomumo principo. Be to, CPK 644 str. 4 p. nustato skolininko (suinteresuoto asmens) pareigą aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga. Tai reiškia, kad skolininkas privalo bendradarbiauti tiek su išieškotoju (kitu suinteresuotu asmeniu), tiek su teismo sprendimą vykdančiu antstoliu, informuojant apie tinkamą teismo sprendimo įvykdymą arba negalėjimo vykdyti teismo sprendimą priežastis. Be to, kaip minėta, baudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į antstolio kreipimosi į teismą dieną įstatymo nustatytas sąlygas ir pagrindus. Todėl konstatuotina, kad sprendžiant baudos skyrimo pagrįstumo klausimą ir termino pradžią, nuo kurios paskirtina bauda, argumentai, kad skolininkas 2015-07-01 įvykdė teismo įpareigojimą po antstolės 2015-05-27 sudaryto sprendimų neįvykdymo akto (iš kurio jis jau tariamai tik suprato apie antstolio reikalavimo privalomumą), todėl baudos skaičiavimo pradžios terminas turi prasidėti nuo 2015-05-28, o ne nuo 2015-05-13, kaip sprendė teismas, yra atmestini. Taigi kaip matyti iš bylos duomenų, skolininkas ne tik neįvykdė teismo sprendimo laiku, bet ir pažeisdamas operatyvumo principą, įvykdė tik 2015-07-01, t.y. tik 2015-06-23 gavęs šios civilinės bylos procesinius dokumentus iš teismo dėl baudos skyrimo.

Skolininko teiginiai, kad dar 2015-06-04 galėjo būti pašalintas išieškotojos teisių pažeidimas, tačiau dėl jos pačios veiksmų tai nebuvo padaryta, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino, yra atmestini, kadangi jie taip pat nepaneigia teismo sprendimo privalomumo principo. Kaip pats skolininkas nurodo, ne jo iniciatyva buvo bandyta organizuoti ginčo šalių susitikimą 2015-06-04, o jam neįvykus, skolininkas taip pat nedėjo jokių pastangų geranoriškai įvykdyti teismo 2015-04-27 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, byloje nėra duomenų, kad skolininkas informavo išieškotoją ar antstolę, kada jis ketina įvykdyti teismo 2015-04-27 nutartį. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolininkas galimai sąmoningai nesirūpino, kad teismo ir antstolės įpareigojimai būtų įvykdyti laiku ir apie tai nedelsiant pranešta antstolei. Neįvykdžius įstatyme ir teismo sprendime nustatytų pareigų, būtina prisiimti atsakomybę. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atleisti skolininko nuo CPK 771 str. 5 d. numatytos sankcijos ir teisėtai paskyrė jam 343 Eur baudą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o skolininko atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė