- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-20
- Bylos Nr.
- 1A-799-255-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Bertašienė (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- R. L.
- Kategorijos
Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-799-255/2014
Teisėja N. Šimkienė Proceso Nr. 1-94-1-00109-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.; 2.4.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.
2014 m. lapkričio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Ingai Navickienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams (2 m. 6 mėn.). Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista į suėmimą, suimant teismo salėje.
Iš R. L. priteista 1500 litų A. S. įmonei padaryta turtinė žala.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą, būtent: 2014 m. vasario 8 d., apie 23.16 val. (duomenys neskelbtini), tyčia kirviu trenkė į S. T. priklausančio pastato, kuriame įsikūrusi A. S. įmonei priklausanti parduotuvė-lombardas, lango stiklą, kurio vertė 500 Lt, ir jį išdaužė. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis (R. L.) pro išdaužtą langą įsibrovė į A. S. priklausančią minėtą parduotuvę ir tyčia suduodamas kumščiu išdaužė A. S. įmonei priklausančios vitrinos stiklą, kurio vertė – 140 Lt. Tuo R. L. S. Toleikiui padarė 500 Lt, o A. S. įmonei – 140 Lt turtinę žalą.
Be to, R. L. nuteistas ir už tai, kad 2014 m. vasario 8 d., apie 23.16 val. (duomenys neskelbtini), trenkdamas kirviu, išdaužė S. T. priklausančio pastato, kuriame įsikūrusi A. S. įmonei priklausanti parduotuvė-lombardas, lango stiklą, pro išdaužtą langą įsibrovė į A. S. priklausančią minėtą parduotuvę, iš kurios pagrobė A. S. įmonei priklausančius daiktus: telefoną ,,LG L3“, kurio vertė 350 Lt, telefoną ,,HTM Z1“, kurio vertė 320 Lt, telefoną ,,H80“, kurio vertė 260 Lt, telefoną ,,THUI9700“, kurio vertė 140 Lt, telefoną ,,A738“, kurio vertė 140 Lt, ir mašininį televizorių ,,TV STAR T4“, kurio vertė 150 Lt, tuo A. S. įmonei padarydamas bendrą 1360 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo sušvelninti jam paskirtą 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, jo manymu, yra per griežta. Skunde nurodo, kad teisme dalyvavo prokuroras, kuris jam jau penkis kartus yra siūlęs bausmes, todėl mano, kad prokuroras jam galėjo būti šališkas. Teismo paprašius nušalinti šį prokurorą (M. Maurių), prašymas buvo atmestas, nes tam teismas nematė pagrindo. Skunde taip pat nurodo, kad šioje byloje jis visiškai pripažino kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tai yra lengvinanti aplinkybė, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, teismas nepagrįstai jam netaikė BK 64¹ straipsnio.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Teismo posėdyje nuteistasis R. L. ir jo gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę ir pritaikyti BK 64¹ straipsnį, prokuroras nurodė, kad paskirta bausmė nėra per griežta, tačiau nepagrįstai byloje netaikytas BK 64¹ straipsnis, todėl prašė vadovaujantis šiuo straipsniu sumažinti R. L. paskirtą bausmę vienu trečdaliu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį ir skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo R. L. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo. Pats apeliantas nusikalstamų veikų kvalifikacijos neginčija, kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta. Kadangi nusikalstamų veikų kvalifikacija ir esminės bylos aplinkybės neginčijamos, teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistasis prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, nes, jo manymu, paskirta bausmė yra per griežta, be to, prašo taikyti BK 64¹ straipsnį, nes mano, kad yra visos sąlygos šio straipsnio taikymui.
BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog R. L. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumą, motyvus ir tikslus, į tyčios formą, į padarymo būdą, į kaltininko asmenybę, kad padarė nusikalstamą veiką teistumui neišnykus, baustas administracinėmis baudomis, padaryta turtinė žala neatlyginta, nedirbo, darbo biržoje neregistruotas. Teismas taip pat nustatė R. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino. Teismas taip pat nustatė, kad šiuo metu R. L. atlieka bausmę pagal 2014 m. birželio 2 d. nuosprendį, yra padaręs ir daugiau nusikalstamų veikų, dėl kurių baudžiamosios bylos dar neišnagrinėtos, todėl padarė išvadą, kad jis nenori dorai gyventi ir elgtis, daro analogiškas nusikalstamas veikas, todėl jam skyrė laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas R. L., sankcijose nustatytą vidurkį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirtos bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su paties nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmės rūšis nuteistajam bus laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, skyrė mažesnes negu šių straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkis bausmes. Byloje yra surinkta nuteistąjį neigiamai apibūdinančių aplinkybių: jis padarė apysunkį ir nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, vėl nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui. Vien tai, kad jis gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų ir davė nuoširdžius parodymus, nėra pakankamas pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, tai teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė skirdamas bausmę. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Apeliantas paskirtą bausmę ginčija ir tuo aspektu, kad, jo manymu, prokuroras, palaikęs valstybinį kaltinimą byloje, buvo šališkas, todėl teismui pasiūlė per griežtą bausmę, kadangi ir anksčiau tas pats prokuroras dalyvaudavo bylose, kuriose jis buvo nuteistas, ir pasiūlė per griežtas bausmes. Tačiau pažymėtina, kad pareigūnų ir prokurorų šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Aplinkybė, kad prokuroras buvo šališkas, visada turėtų būti pripažįstama tuomet, kai procese dalyvavo prokuroras, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių apeliantas skunde nenurodė, jų buvimo nekonstatuoja ir apeliacinės instancijos teismas. Tai, kad prokuroras, dalyvavęs 2014 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdyje ir palaikęs valstybinį kaltinimą R. L. baudžiamojoje byloje ir kitose bylose, kuriose kaltinamas R. L., palaiko valstybinį kaltinimą, nereiškia, kad prokuroras yra šališkas. Konstatuotina, kad byloje nustatytos ir nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad paskirta bausmė yra per griežta, todėl teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų.
Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi bausmių skyrimo taisyklėmis – baudžiamojoje byloje esant baudžiamajame įstatyme numatytiems pagrindams, netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nepagrįstai nesumažino R. L. paskirtos bausmės vienu trečdaliu. BK 64¹ straipsnis, reglamentuojantis bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, numato, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Apeliantas skunde teigia, kad jis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, byla buvo išnagrinėta teisme atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Iš 2014 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad R. L. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, o baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (b. l. 138–140). Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir R. L. paskirtą galutinę bausmė sumažinti vienu trečdaliu. Todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistajam R. L. paskirtos galutinės bausmės negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo bei neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai), nuteistajam R. L. paskirta galutinė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
nuteistojo R. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį pakeisti: taikyti R. L. BK 64¹ straipsnį ir sumažinti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.