- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- 1S-123-926/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- R. I.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. I. (toliau – R. I.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 95-852 taikyti nuteistajam R. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. R. I. Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir nuteistas 18 (aštuoniolikos) metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2004 m. lapkričio 4 d., bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 4 d.
3. 2019 m. gruodžio 12 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-852 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. I.. Komisija sprendė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką atitinka 20 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, šis balas nuo bausmės atlikimo pradžios sumažėjo nuo 33 balų. Bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo pat atvykimo motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius.
4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nuteistasis įvykdė vieną labai sunkų nusikaltimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bausmės atlikimo metu jis vieną kartą pažeidė pataisos namų vidaus tvarkos taisykles, yra atlyginęs tik nedidelę dalį priteisto civilinio ieškinio, vis dar išskiriami neigiamai R. I. asmenybę apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai.
II. Skundo esmė
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis R. I. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos; supažindinti jį su visa teismui pateikta medžiaga bei prokurorės skundu, su kuriuo jis nebuvo supažindintas pirmosios instancijos teismo.
5.1. Nuteistojo teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. A. skundu dėl Komisijos nutarimo, tačiau su šiuo skundu R. I. supažindintas nebuvo, todėl neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į jį. Tokiu būdu, pasak nuteistojo, buvo pažeista jo konstitucinė teisė į nešališką teismą.
5.2. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas nepagrįstai akcentavo jo padaryto nusikaltimo pobūdį bei įvykdymo aplinkybes, nepagrįstai neįvertino to, kad visą bausmės atlikimo laiką R. I. dirba, mokėsi ir įgijo 12 klasių išsilavinimą bei dvi specialybes. Be to, bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, lankė įvairaus pobūdžio socialinės reabilitacijos programas, organizavo ir vedė apie 10 renginių, atsiprašė nuo jo neteisėtų veiksmų nukentėjusiųjų asmenų. R. I. pabrėžia, kad pataisos namuose jis uždirba vidutiniškai po 55 eurų, todėl intensyviau dengti iš jo priteistus civilinius ieškinius, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, jis kol kas negalintis.
5.3. Skunde pabrėžiama, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas buvo šališkas R. I. atžvilgiu, iš anksto bet kokia kaina siekė netaikyti jam lygtinio paleidimo. Išėjęs į laisvę nuteistasis ketina sukurti šeimą su savo drauge ir jųdviejų mažamečiu vaiku bei jais rūpintis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Nuteistojo R. I. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Bylos duomenimis, R. I. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema, šiuo metu ji atitinka 20 balų (pagal OASys) ir nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 7 balais. Ir vis tik, nuteistojo elgesio korekcija viso bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli. Susipažinus su teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis matyti, kad Kauno apylinkės teisme 2018 m. kovo 2 d. nagrinėjant R. I. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo, buvo nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri buvo nustatyta bausmės atlikimo pradžioje (26 balai) padidėjo iki 31 balo. Nors vėliau ji nuosekliai krito ir tai neabejotinai sudaro pagrindą spręsti apie R. I. siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad jo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, neabejotina, kad šiuo metu jo elgesio pažanga turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės atlikimo pataisos įstaigoje tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
9. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, įvertindamas ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kt. Bylos duomenimis, laisvės atėmimo bausmę R. I. atlieka pirmąjį kartą, tačiau jo įvykdytas nusikaltimas pasižymėjo ypatingu ciniškumu ir žiaurumu – iš moters pagrobęs mobilaus ryšio telefoną, jis ją nužudė ir nupjovė šiai galvą, tiek ikiteisminio, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės jis nepripažino, siekdamas išvengti jam gresiančios bausmės, kūrė įvairiausio pobūdžio istorijas, bandė suvaidinti psichiatrinį susirgimą, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį ir teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti jo nuoširdumu ir šiuo atveju. Nors, kaip teisingai pažymėta ir nuteistojo skunde, sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su asmens padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo korekcijos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju R. I. bausmę atlieka už nusikaltimą asmens gyvybei, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, todėl nuteistojo nusikaltimų pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.
10. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Priešingai nei tai suvokiama skunde, lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 18 (aštuoniolika) metų laisvės atėmimo, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus bei tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Priešingai nei tai suvokia nuteistasis, būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
11. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant Socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto ne tik nuteistojo prašymą, bet ir Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas aplinkybes, todėl skundo argumentai, jog apylinkės teismas netinkamai vertino nutarime bei kituose rašytiniuose dokumentuose jį apibūdinančius duomenis, nepagrįsti.
12. Tiek nuteistojo skunde, tiek Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, buvo 23 kartus skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Tiek aptartieji, tiek ir kiti Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti R. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau, įvertinus ir kitas Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, kurias nuteistasis akivaizdžiai ignoruoja, pagrįstai spręstina, jog vien tik šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu jau yra pakankamos.
13. Darant šią išvadą svarbu pažymėti, jog drausmine tvarka R. I. buvo baustas tik vieną kartą, tačiau vos kiek daugiau nei prieš dvejus metus, t. y. 2017 m. spalio 6 d. Po šios nuobaudos skyrimo asmuo paskatintas buvo 6 kartus, jokių kitų drausmės pažeidimų nepadarė, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą kuris, įvertinus R. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžią – 2004 m. lapkričio 4 d., nelaikytinas pakankamu daryti neabejotiną išvadą, jog šiuo metu asmuo jau yra pasiruošęs tolesniam bausmės atlikimui laisvėje. Svarbu tai, kad drausminė nuobauda R. I. buvo skirta už itin šiurkštaus pažeidimo padarymą – uždraustų daiktų gaminimas, įgijimas arba laikymas, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo pažanga įsisąmoninant netinkamas elgesio strategijas ir dėl to kartojant priešingus visuomenėje nustatytai tvarkai pažeidimus net ir būnant struktūruotoje aplinkoje nėra pakankama. Nors aptariama R. I. skirta drausminė nuobauda jau nebegalioja, tačiau jos pobūdis ir įvykdymo laikas – nuo bausmės atlikimo pradžios praėjus daugiau nei 13 metų, rodo, kad R. I. elgesys tik formaliai atitinka pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, kurios privalo laikytis visi laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti asmenys, bet nerodo nuteistojo kryptingo siekio pasitaisyti ir nebenusikalsti viso pataisos proceso metu. Jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti.
14. Be to, įvertintina ir tai, kad iš nuteistojo nuosprendžiu buvo priteistas 17271,35 eurų žalos atlyginimas. Tačiau, kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos, nuteistasis, atlikęs daugiau kaip 15 metų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pataisos įstaigoje dirbdamas, yra atlyginęs tik nedidelę dalį priteistos žalos, o pagal jo prašymą tebuvo išmokėta 20 eurų, kas per metus viso tesudaro apie 174 eurus. Ši suma didžiąja dalimi yra priverstinai pagal vykdomuosius raštus išskaičiuojama iš jo darbo užmokesčio. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jis dėjo maksimalias pastangas atlyginti priteistą žalą, bet dėl turimų pragyvenimo išlaidų, jo galimybės ribotos, tačiau pažymėtina, kad dar 2019 m. rugsėjo 20 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos ribų, tačiau darbo laisvėje jis iki šiol taip ir nesusirado, lygtinio paleidimo atveju ketina kreiptis į darbo biržą, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti apie menką nuteistojo darbinę motyvaciją ir menkas jo pastangas kuo greičiau susirasti darbą ir atlyginti kuo didesnę iš jo priteisto civilinio ieškinio dalį. Vien tik ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad pataisos procesas R. I. iki šiol yra nepakankamas ir turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, kadangi negalima spręsti, jog nuteistasis jau šiuo metu įsisąmonino neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tokiu būdu, jog jo delinkventinės nuostatos nesudarytų pagrindo savo tikslų siekti ne tik teisėtais būdais ir priemonėmis ateityje.
15. Taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam teisėjų kolegijai neleidžia ir R. I. siekis lygtinio paleidimo atveju sukurti šeimą su savo sūnaus motina. Nors skunde apygardos teismui teigiama, jog jo santykiai su ja yra artimi, tačiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo santykiai su drauge yra patenkinami, jie bendrauja tik retkarčiais, o savo tėvystės jis iki šiol nepripažinęs ir su sūnumi nebendrauja. Šių prieštaravimų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo tikraisiais siekiais lygtinio paleidimo atveju.
16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, ar buvo šališkas nuteistojo atžvilgiu, priešingai nei teigiama R. I. skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. I. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kam, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. I. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
17. Nuteistasis skunde pasisako ir dėl prokuroro skunde dėl Komisijos nutarimo išdėstytų argumentų, taip pat nurodo, jog jis nebuvo informuotas apie gautą prokuroro skundą bei teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo pateikti atsiliepimą, negavo minėto skundo kopijos, tokiu būdu teismas grubiai pažeidė nuteistojo procesines teises. Atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad vertinamu atveju Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė D. A. pirmosios instancijos teismui pateikė ne skundą dėl Komisijos nutarimo, kaip tai teigia nuteistasis, bet atsiliepimą, kuriuo buvo prašoma atsisakyti Komisijos nutarimą. Kadangi klausimus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų reguliuoja BPK 360 straipsnis, tačiau jame nėra numatyta, jog prokuroro pateikta atsiliepimo kopija turi būti išsiųsta nuteistajam susipažinti, apylinkės teismas to nedarė pagrįstai. Teigti, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pažeidė nuteistojo procesines teises, tarp jų ir teisę į teisingą teismą, nėra jokio pagrindo. Pareiga supažindinti nuteistąjį su visa aukštesniajam teismui pateikta medžiaga, BPK taip pat nenumatyta, todėl nuteistojo prašymas supažindinti jį su visa pateikta medžiaga atmestinas. Norėdamas susipažinti su šia informacija, kiekvienas nuteistasis tai gali atlikti pataisos namuose pataisos įstaigos administracijos leidimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. I. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 28 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.