- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-01
- Bylos Nr.
- N-62-819-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-65-3-00009-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. nutarties J. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros (toliau – ir Institucija) 2009 m. gruodžio 31 d. nutarimu J. U. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse numatytus pažeidimus ir jam skirta administracinė nuobauda – teisės medžioti atėmimas 18 mėnesių su ginklo TOZ-34R konfiskavimu. Nuobauda skirta už tai, kad J. U. 2009 m. gruodžio 28 d., 17 val., Nakonių kaime, Troškūnų seniūnijoje, Anykščių rajone, medžiojo svetimuose medžioklės plotuose – negyvenamoje sodyboje, atsidaręs langą su medžiokliniu ginklu tykojo žvėrių prie įrengtos šėryklos. Sodyba ir šėrykla yra „Medeinos“ medžiotojų klubo medžioklės plotuose, o J. U. priklauso „Vašuokėnų“ medžiotojų klubui. J. U. su savimi neturėjo medžioklės lapo, medžiotojo bilieto, leidimo ginklui. Ginklas nebuvo įdėtas į dėklą. Tuo J. U. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60.2, 60.3, 18.1, 18.2, 18.3 punktus.
Šalies argumentai
J. U. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir nutraukti bylą. Nurodė, kad sodybą prižiūrėjo savininkų prašymu. Name yra įrengęs seifą ir jame saugo du legaliai laikomus TOZ ir KO medžioklinius ginklus bei dėžutę šovinių TOZ šautuvui. Kadangi pats gyvena netoliese, į sodybą ateina tik pernakvoti. Pripažino, kad sodyboje buvo ir nutarime nurodytą naktį, tačiau neigė medžiojęs ar būdamas namo viduje tykojęs laukinių žvėrių. Nurodė, kad jį prižadino beldimas, po to į namo langus ėmė šviesti prožektoriais. Nesupratęs, kas vyksta, ir nepažinodamas asmenų, prisistačiusių aplinkos apsaugos pareigūnais, jų į namą neįleido. Teigė, kad nemedžioja nuo 2008 metų pabaigos, be to, jam neseniai atlikta dešiniojo peties operacija, ribojanti medžiojimo galimybes. Tvirtino, kad šautuvai sodyboje laikomi savigynai, o ne medžioklei, o pareigūnų sode surastus obuolius ir grūdus, skirtus laukiniams paukščiams, papylė kaimo vaikai.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. U. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį, panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog jokių sekimo, tykojimo, persekiojimo ar šaudymo veiksmų neatliko, šautuvą laikė seife. Taip pat paaiškina, kad buvo privačioje valdoje, kuri nėra medžioklės plotai. Tai, kad liudytojas R. K. name nematė seifo, nieko neįrodo, kadangi nei vienas iš pareigūnų nebuvo užėjęs į namo vidų ir netikrino. Atkreipia dėmesį, kad 2009 m. gruodžio 28 d. saulė leidosi 15.59 val., todėl 17 val. atvykus pareigūnams jau buvo tamsu, todėl pareigūnai realiai nieko net negalėjo matyti. Paaiškina, jog minėtą dieną buvo sodyboje ir ruošėsi ten nakvoti, kai išgirdo beldimą į duris ir šūkavimą, jis išsigando, kad ten galėjo būti nusikaltėliai, todėl jiems pasakė, kad neįsileis bei kad yra ginkluotas. Mano, jog aplinkosaugos pareigūnai duoda neteisingus parodymus, kadangi yra suinteresuoti bylos baigtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
J. U. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad negyvenamoje sodyboje, atsidaręs langą su medžiokliniu ginklu tykojo žvėrių prie įrengtos šėryklos. Sodyba ir šėrykla yra „Medeinos“ medžiotojų klubo medžioklės plotuose, o J. U. priklauso „Vašuokėnų“ medžiotojų klubui. J. U. su savimi neturėjo medžioklės lapo, medžiotojo bilieto, leidimo ginklui. Ginklas nebuvo įdėtas į dėklą. Tuo J. U. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60.2, 60.3, 18.1, 18.2, 18.3 punktus. Taisyklių (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 18 punkte nurodyta, jog medžioklės metu privaloma turėti medžiotojo bilietą (18.1 p.), galiojantį medžioklės lapą (18.2 p.), galiojantį leidimą laikyti ir nešioti medžioklinį šautuvą, jeigu medžiojama su šaunamuoju ginklu (18.3 p.). Taip pat nurodyta, jog draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu šautuvu <...> vienam arba keliems turintiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų (60.2 p.); medžioti svetimuose medžioklės plotuose, išskyrus atvejį, kai sužeistas medžiojamasis gyvūnas persekiojamas pagal Medžioklės taisyklių 26.15 punkto reikalavimus (60.3 p.).
Nors J. U. savo kaltę neigia, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.
Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina išvadą, kad J. U. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą – liudytojais apklausti A. P. ir J. T. nurodė, jog matė, kaip sodybos name prie lango sėdėjo žmogus ir rankose laikė šautuvą (b. l. 35. 37). Tuo metu, kai pareigūnai pamatė sėdintį su šautuvu žmogų, buvo prietema, tačiau įžiūrėti, kad name kažkas yra, netrukdė (b. l. 36). Šie liudytojai tiesiogiai stebėjo pažeidimą, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, iki pažeidimo padarymo dienos atsakomybėn traukiamo asmens nepažinojo, todėl netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo. Iš liudytojų parodymų, vaizdo įrašo, pateikto prie bylos, matyti, kad už maždaug 15 metrų nuo lango, prie kurio buvo pastebėtas J. U., buvo padaryta šėrykla žvėrims – ant rogučių padėta vonelė su obuoliais, aplinkui taip pat pripilta obuolių. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje pateikto medžiotojų klubo „Medeina“ medžioklės plotų plano (ATP b. l. 5) matyti, kad sodyba, kurioje J. U. pastebėtas su ginklu, yra medžiotojų klubo „Medeina“ medžioklės plotuose. J. U. šiam klubui nepriklauso. Jokių būtinų dokumentų asmuo su savimi neturėjo. Apelianto papildomai pateiktas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nepaneigia jo padaryto pažeidimo fakto – šiame nutarime konstatuota tik tai, kad J. U. veiksmai, kuomet jis pareigūnams grasino panaudoti ginklą, jei kas nors bandys įeiti į namą, negali būti laikoma pasipriešinimu policijos pareigūnams. Šiame nutarime nebuvo tirtas nei Taisyklių pažeidimo faktas, taip pat nenustatyta jokių neteisėtų pareigūnų veiksmų, todėl jis nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį J. U. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.