Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2019-05-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A17.-668-880/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-05-28
Bylos Nr.
A17.-668-880/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Pažeidėjas
J. L., Vilniaus AVPK Širvintų RPK
Kategorijos
Byla Nr. A17.-668-880/2019
Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00023-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 18.13. (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 28 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. L.,Vilniaus AVPK Širvintų RPK vyresniajam tyrėjui I. V.,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. L., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Protokolas J. L. surašytas už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 29 d. 22 val. 26 min. žinodamas, kad pagalba nereikalinga, melagingai informavo bendrąjį pagalbos centrą, kad policijos pareigūnas A. A. prie parduotuvės „Maxima“, esančios Plento g. 60A, Širvintose, ne tarnybos metu apklausinėja liudininkus. Taip pat informavo, kad pareigūnas atvažiavo asmeniniu automobiliu AUDI, valst. Nr. 444, ir išgirdęs, kad J. L. skambina į policiją, šalindamasis pervažiavo jam koją. J. L. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo posėdžio metu apklaustas J. L. nurodė, kad su pažeidimu nesutinka ir kad skambindamas į bendrąjį pagalbos centrą jis sakė visą tiesą, t.y. policijos pareigūnas A. A. ne tarnybos metu apsiklausinėjo liudytojus, o pasišalindamas iš aikštelės pervažiavo J. L. pėdą. Dėl šio įvykio jis išsikvietė greitąją, kuri nuvežė jį į ligoninę, kurioje jam buvo peršviesta pėda, tačiau nebuvo nustatyta lūžių, o tik hematomos.

Teisme apklaustas liudytojas M. M. nurodė, kad jis matė, kai šalia A. A. automobilio stovėjo J. L., tačiau jis nematė, jog išvažiuodamas A. A. pervažiuotų J. L. koją. Jis mano, kad jam būtų labiau skaudėję, jeigu tai būtų įvykę.

Liudytojas A. A. nurodė, kad jam D. M. sudavė į veidą, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Jiems išvežus D. M. į policijos komisariatą, A. A. priėjo prie automobiliuose sėdėjusių asmenų ir užsirašė jų duomenis, kad vėliau būtų galima apklausti kaip liudytojus. Tuomet prie jo priėjo J. L., kuris pradėjo konfliktuoti. A. A. tuomet įlipo į automobilį ir išvažiavo. Tuo metu J. L. kalbėjo su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi ir jam pasakė, kad A. A. išvažiuodamas pervažiavo jam koją, tačiau jis tai girdėjo dar prieš išvažiuodamas, todėl ant kojos užvažiuoti negalėjo.

Liudytojas T. V. nurodė, kad matė, kaip A. A. galiniu ratu pervažiavo J. L. per pėdą. Jis nurodė, kad J. L. šlubavo, jam skaudėjo koją, todėl jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri nuvežė J. L. į ligoninę. Ligoninėje J. L. negalėjo paeiti, todėl T. V. jį vežė vežimėliu. Ligoninėje J. L. peršvietė koją, tačiau lūžiai nebuvo nustatyti.

Teismo posėdyje liudytojas R. J. nurodė, kad jis 2018 m. gruodžio 29 d. naktį dirbo ligoninėje, kur buvo atvežtas J. L., kuris nurodė, jog jam per koją pervažiavo automobilis. Ant kojos matėsi hematoma, kuri gali susidaryti per keletą minučių nuo įvykio. Siekiant nustatyti ar nėra lūžio J. L. buvo padaryta rentgeno nuotrauka, tačiau lūžių nebuvo nustatyta. Pagal kojos sužalojimus negalima pasakyti, ar jie padaryti pervažiavus koją ar kitu būdu, tik aišku, kad padaryta gniuždomuoju poveikiu. Liudytojas neatmetė galimybės, jog tai galėjo būti padaryta ir pervažiuojant per pėdą.

Tai, kad buvo nustatyta hematoma kojoje, patvirtina ir J. L. asmens sveikatos istorijos išrašas bei J. L. pateikta kojos nuotrauka.

ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktus įrodymus, sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog J. L. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Byloje liudytojų parodymais nustatyta, ir dėl to nėra jokio ginčo, kad A. A. ne tarnybos metu apklausinėjo liudytojus, t. y. jis užsirašė įvykį mačiusių asmenų duomenis, kuriuos vėliau būtų galima apklausti kaip liudytojus. Taigi, ši aplinkybė patvirtina, kad apie liudytojų apklausą J. L. sakė tiesą.

Vertinant kito Bendrajam pagalbos centrui nurodyto fakto tikrumą, t. y. ar A. A. pervažiavo J. L. koją, paminėtina, kad byloje yra labai daug abejonių, kurios leidžia daryti išvadą, jog toks įvykis galėjo būti. Pirmiausia, tai patvirtina ne tik J. L., bet ir liudytojo T. V. parodymai, jog J. L. buvo pervažiuota per koją. Šiuos jų parodymus iš dalies patvirtina ir objektyvūs duomenys, tokie kaip greitosios medicinos pagalbos iškvietimas, gydytojo parodymai, išrašas iš medicininių dokumentų bei kojos nuotrauka. Kita vertus tokį faktą neigia liudytojas M. M. ir galimai koją pervažiavęs A. A., todėl pagal surinktą bylos medžiagą nėra pagrindo spręsti, jog J. L. neabejotinai Bendrajam pagalbos centrui pateikė melagingą informaciją. Kadangi visos abejonės sprendžiamos asmens traukiamo atsakomybėn naudai, teismas sprendžia, jog byla administracinio nusižengimo teisena J. L. atžvilgiu turi būti nutraukta.

Pažymėtina ir tai, kad pranešus apie pervažiuotą koją į įvykio vietą neatvyko policijos pareigūnai, nebuvo atlikta įvykio vietos pažiūra, apklausti galimi liudytojai, kadangi įvykis įvyko automobilių aikštelėje prie parduotuvės galimai teritorija buvo filmuojama. Be to, taip pat nebuvo apžiūrėta J. L. koja bei neapklausti gydytojai. Nebuvo atliktas joks tyrimas, net ligoninei pranešus apie įvykį. Todėl byloje trūksta įrodymų apie padaryto nusižengimo padarymą arba nepadarymą. Nusižengimo padarymą turi įrodyti institucija surašiusi protokolą ir jokiu būdu įrodinėjimo pareiga negali būti perkeliama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Teismo posėdžio metu Vilniaus AVPK Širvintų RPK vyresnysis tyrėjas I. V. prašė J. L. veiką perkvalifikuoti pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo atvykę policijos pareigūnai. Tačiau perkvalifikuoti nusižengimą nėra pagrindo, nes byloje nesurinkta įrodymų, jog J. L. pranešimas buvo nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636 straipsniais, teismas

nutaria:

Nutraukti administracinę bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius