- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- AN2-265-365/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00249-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. M.
- Institucija
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus rajone
- Advokatai
- Tomas Jurgelionis
- Kategorijos
- 3.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. M. atstovo advokato Tomo Jurgelionio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo misterijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2020 m. kovo 17 d. nutarimu (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) M. M. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu, už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 24 d. 8 val. 00 min. iki 23 val. 45 min., Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), netinkamai atliko savo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatymo 31 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, nevykdė pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, nesudarė jam palankių sąlygų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, taip savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą.
Šalies argumentai
2. M. M. atstovas advokatas Tomas Jurgelionis pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, kuriuo prašė panaikinti Institucijos Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą M. M. atžvilgiu nutraukti, skunde nurodant, kad M. M. buvo suklaidinta dėl jai pateikiamų dokumentų reikšmės, kad joks tyrimas nebuvo atliekamas, o buvo apsiribota vien tik paaiškinimu, kad jai skiriamas žodinis įspėjimas. Taip pat nurodė, kad buvo pažeistas teisės į teisingą teismą principas bei tai, kad dėl tų pačių faktinių aplinkybių buvo sprendžiamas klausimas teisme, civilinėje byloje, kurioje teismas nutartimi nusprendė, kad apskritai jokio įvykio nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birelio 4 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) M. M. atstovo advokato T. Jurgelionio skundas tenkintas iš dalies. Institucijos 2020 m. kovo 17 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo byla, kurioje M. M. patraukta atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, grąžinta Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo misterijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad iš Skundžiamo nutarimo turinio neaišku už kokius konkrečius veiksmus ar neveikimą M. M. yra nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį ir konstatavęs, kad Skundžiamas nutarimas neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, sprendė, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimui.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu M. M. atstovas advokatas Tomas Jurgelionis (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutarties dalį kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo ir administracinę teiseną M. M. atžvilgiu nutraukti. Apeliantai mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą grąžinti bylą tirti iš naujo ir apeliaciniame skunde nurodo, kad:
4.1. Vadovaujantis teismų praktika, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai suponuoja išvadą, kad teismas, nagrinėdamas administracinę bylą ex officio turi įvertinti ar administracinė teisena apskritai pradėta ir vykdyta teisėtai ir ar nėra pagrindų laikyti administracinę teiseną negalimą.
4.2. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus byloje, turėjo galimybę įvertinti ar šiuo konkrečiu atveju iš teismo ištirtų įrodymų galima daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo teisena negalima ANK 591 straipsnio pagrindu, nes teismas preciziškai rengėsi bylos nagrinėjimui teisme, o siekdamas objektyviai ištirti ir įvertinti byloje esančius įrodymus ir siekdamas išklausyti bylos šalis, paskyrė žodinį procesą. Apeliantų nuomone, būtent Institucijos atstovo paaiškinimų teikimas teismo posėdyje sudarė pagrindą teismui spręsti ar nėra pagrindo ne tik, kad panaikinti Institucijos nutarimo bet ir apskritai nutraukti administracinę teiseną pareiškėjos atžvilgiu.
Šalies argumentai
4.3. Institucijos atstovo paaiškinimai teisme, suponavo išvadą, kad nutarimą apeliantei surašė ne dėl to, kad ji atliko kokius nors veiksmus, o dėl to, kad šiuo metu Vilniaus regiono teisme nagrinėjama civilinė byla dėl skyrybų ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pažymima, kad Institucija teisme nesugebėjo nurodyti kas sudaro apeliantei inkriminuoto pažeidimo turinį, o apsiribojo teiginiais, kad šiuo metu civiline tvarka vyksta skyrybos, byloje yra skundų, o apeliantė neva skundžia Institucijos nutarimą, tam, kad „pagerintų savo padėtį” skyrybų byloje, priimtas nutarimas neturi jokios neigiamos įtakos apeliantei, nes jai nebuvo paskirta piniginė bauda. Apeliantų nuomone, tokie Institucijos argumentai bei įrodymų nebuvimas, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad administracinė teisena apeliantės atžvilgiu yra negalima ir turi būti nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
4.4. Pažymima ir tai, kad tos pačios faktinės aplinkybės, susijusios su neva M. M. netinkamu elgesiu nepilnametės dukters O. M. atžvilgiu, buvo nagrinėjamos ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet D. M. prašė taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šių aplinkybių yra priimta teismo nutartis, kuri yra įsigaliojusi, o teismo sprendimas patvirtina, kad būtent D. M., o ne M. M. netinkamai naudoja tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jį nuteikinėdamas prieš M. M.. Todėl apeliantai mano, kad būtent D. M. turi būti pradėta administracinė teisena.
Šalies argumentai
5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimui. Apeliantai mano, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą ex officio turėjo įvertinti ar administracinė teisena pradėta ir vykdyta teisėtai ir ar nėra pagrindų laikyti administracinę teiseną negalimą, t.y. anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę įvertinti ar šiuo konkrečiu atveju iš teismo ištirtų įrodymų galima daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo teisena negalima ANK 591 straipsnio pagrindu.
7. ANK 618 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad ne teismo tvarka pareigūno priimtame nutarime turi būti nurodyti nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Įvertinus šį įstatyminį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi nuostata, kad nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nes tiek iš įstatymo, tiek iš teismų praktikos suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių matyti, kad nutarimas (kaip ir administracinio nusižengimo protokolas) yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymo, šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos.
8. Kaip minėta, Institucijos nutarimu M. M. nuobauda skirta už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, t.y. už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Ši teisės norma yra blanketinė ir kvalifikuojant asmens pažeidimą būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą ir konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, bet nurodyti ir konkrečius atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė galiojančio teisinio reguliavimo ir vaiko teisių pažeidimas.
9. Iš Institucijos priimto nutarimo matyti, kad jame nenurodomi konkretūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. veiksmai (neveikimas), už kuriuos jai skirta administracinė nuobauda. Institucija, priimdama Skundžiamą nutarimą, apsiribojo tik bendro pobūdžio nuorodomis į galiojantį teisinį reguliavimą ir nenurodė konkrečių M. M. veiksmų (neveikimo), kurie buvo kvalifikuoti pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Toks Institucijos nutarimas (įvertinus ir administracinio nusižengimo protokolą, kuriame, be kitą ko, taip pat nenurodyti konkretūs M. M. veiksmai) nėra pakankamas, toks procesinis sprendimas nėra aiškus, suprantamas bei leidžiantis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gintis nuo pareikštų kaltinimų. Todėl akivaizdu, jog šiuo atveju suformuluotas kaltinimas yra ydingas dėl ko akivaizdžiai buvo pažeista M. M. teisė žinoti, kokio administracinio nusižengimo padarymu ji yra kaltinama. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje esantis Institucijos nutarimas (dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo išsamiai pasisakyta skundžiamojoje nutartyje, skundas šioje dalyje nepaduotas, dėl ko apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su išvadomis dėl to plačiau nepasisako) yra surašytas pažeidžiant ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ir tokie nutarimo trūkumai yra esminiai, nes riboja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į gynybą.
10. Apeliacinio skundo argumentai dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo (dėstant civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nustatytas aplinkybes), apeliantų suformuluotas prašymas – administracinę teiseną nutraukti, negali būti pripažintas pagrįstu ir tenkinamas vien dėl to, kad jis nėra suderinamas nei su administracinių nusižengimų tyrimo, nei su tokių bylų nagrinėjimo taisyklėmis, numatytomis ANK. ANK 567 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad būtent administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Taigi ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-66-976/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Todėl apylinkės teismas rinkti įrodymų dėl kaltės, kvalifikacijos ir faktinių bylos aplinkybių neturėjo teisinio pagrindo, kaip ir negalėjo priimti procesinio sprendimo dėl asmens kaltės nesilaikant administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo taisyklių. Apygardos teismas, skundą nagrinėjant apeliacine tvarka, taip pat neturi galimybės keisti Institucijos priimtame nutarime nurodytų esminių galimo nusižengimo aplinkybių, t. y. keisti juose suformuluotą kaltinimo turinį, nes tai, kaip pagrįstai nurodė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, reikštų, kad teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja iš esmės pagal savo paties suformuluotą kaltinimą, kas reikštų pamatinių teisės principų pažeidimą ir esmingai pažeistų M. M. įstatymo garantuojamas procesines teises žinoti kuo yra kaltinama ir nuo to kaltinimo gintis.
11. Pritariama apeliacinio skundo argumentui, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas ir nustatęs tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali juos pats ištaisyti. Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą yra tikslinga dėl administracinio nusižengimo byloje neteisingai suformuluoto kaltinimo. Teismo „aktyvumas“, akcentuojamas apeliaciniame skunde, negali būti aiškinamas ir suprantamas tokia apimtimi, kaip skunde mini apeliantas, nes tai prieštarautų ir teismų praktikai.
12. Įvertinus aptartas aplinkybes šios nutarties 7-11 punktuose apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva byloje esančių proceso pažeidimų negalėjo pašalinti, todėl byla pagrįstai buvo grąžinta tyrimą atlikusiai Institucijai, kad ji galėtų pašalinti esminius proceso pažeidimus. Nustačius ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimą, pripažintina, kad apylinkės teismas neturėjo realios galimybės objektyviai įvertinti ar M. M. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, ar ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėm, dėl to skundą nagrinėjančiam teismui nebuvo pagrindo pasisakyti ir dėl įrodymų vertinimo, nusižengimo sudėties (ne) buvimo.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo misterijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. kovo 17 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo byla grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nustačius Institucijos sprendimo panaikinimo pagrindą ir bylą grąžinant Institucijai papildomam tyrimui atlikti, aukštesnės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. M. atstovo advokato Tomo Jurgelionio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.