Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam K. K. jo atstovui advokato padėjėjui A. S.,

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. atstovo advokato padėjėjo A. S. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto M. V. 2024 m. balandžio 23 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto M. V. 2024 m. balandžio 23 d. nutarimu NR. AM-AAD-ANR N-1011-2024 K. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 290 straipsnio 8 dalį, paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės - daikto konfiskavimas. Konfiskuoti: Briedžio patelės gaišena 1 Vienetų skaičius, Ginklo pažymėjimas 1 Vienetų skaičius, Šaunamieji ginklai lygiavamzdis šautuvas 1 Vienetų skaičius, Šovinio tūta 1 Vienetų skaičius. Specialiosios teisės atėmimas (Teisė medžioti) 3 (trims) metams. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalį paskirta 600 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (Teisė medžioti) 3(trims) metams. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalį paskirta 30 Eur bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnį, nutarta skirti galutinę administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę: 800 Eur baudą ir daikto konfiskavimas. Konfiskuoti: Briedžio patelės gaišena 1 Vienetų skaičius, Ginklo pažymėjimas 1 Vienetų skaičius, Šaunamieji ginklai lygiavamzdis šautuvas 1 Vienetų skaičius, Šovinio tūta 1 Vienetų skaičius. Specialiosios teisės atėmimas (Teisė medžioti) 3 (trims) metams.

Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad 2023 m. gruodžio 16 d. nuo 09.30 val. iki 11.30 val. K. K. būdamas medžiotoju (medžiotojo bilieto Nr. 013311), atlikdamas šūvį šratais (grankulkėmis) į briedžio patelę iš lygiavamzdžio šautuvo IZH 27 E, 12x70,12x70, Nr.42804 ir medžiotojas D. Z. atlikdamas šūvį kulka į briedžio patelę iš graižtvinio šautuvo VOERE 2155, 308 Winchester, Nr.S37091, 345996 medžioklės su varovais metu, sumedžiojo briedžio patelę kuri yra vyresnė nei antrametė, kai šio gyvūno sumedžioti neturėjo teisės, kadangi šių gyvūnų medžiojimo terminas buvo pasibaigęs. Sumedžiota briedžio patelė buvo vaikinga. Padaryta žala laukinei gyvūnijai 9873,92 eurai. Tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Medžioklės taisyklės) 58.2.2., 15.2., 15.2.1, punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatyta ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

Taip pat, K. K. būdamas medžiotoju, medžioklės su varovais metu sumedžiojo kanopinį žvėrį (briedžio patelę) šratais (grankulkėmis), atlikdamas šūvį iš lygiavamzdžio šautuvo IZH 27 E, 12x70,12x70, Nr.42804. Tuo pažeidė Medžioklės taisyklių, 58.18 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje.

Be to, K. K. būdamas medžiotoju, medžioklės su varovais metu stovėdamas pagrindinėje medžiotojų linijoje iš lygiavamzdžio šautuvo IZH 27 E, 12x70,12x70, Nr.42804, šovė į žvėrį (briedžio patelę) buvusį jam kairėje pusėje, šratais (grankulkėmis) mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo pagrindinės medžiotojų linijos bei stovėdamas pagrindinėje medžiotojų linijoje pasitraukė daugiau kaip 5 metrus į kairę pusę iš medžioklės vadovo jam nurodytos vietos medžiotojų linijoje. Tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 71.6, 71.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Analizuojant ANK 290 straipsnio 5 dalies ir 8 dalies turinį, akivaizdu, jog ji sukonstruota kaip blanketinė, todėl, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą šios normos pagrindu, būtina aptarti ir kitų teisės aktų, į kuriuos nurodo komentuojamo straipsnio dispozicija, turinį. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258.

2024- 02-10 Tarnybinio pranešimo Nr. 580 (sudarant planą mastelis netaikytas).

Atliekant tyrimą buvo apklausti visi 28 medžiotojai tą dieną dalyvavę medžioklėje. Apklausų metu nustatyta, kad varymo metu buvo atlikta viso penki šūviai iš medžioklinių šautuvų, visi šūviai atlikti pagrindinėje medžiotojų linijoje.

2024-02-06 paaiškinime medžiotojas D. Z., kuris stovėjo pagrindinėje linijoje (plane jo stovėjimo pozicija pažymėta 12) jam iš kairės pusės stovėjo medžiotojas Ž. M. (plane jo stovėjimo pozicija pažymėta 13) dešinėje pusėje stovėjo medžiotojas K. K. (plane jo stovėjimo pozicija pažymėta 11), paaiškino kad 2023-12-16 dieną vykusios medžioklės su varovais metu, kuri vyko medžioklės plotų vienete „(duomenys neskelbtini)“, Pavištyčio miške, stovėdamas linijoje priešais iš daubos pasirodė ateinantis briedis, pasirodžius visam gyvūnui nustatė, kad tai briedžio patelė, kuri lygiagrečiai medžiotojų stovėjimo linijos ėjo nuo jo į dešinę pusę link stovinčio dešinėje pusėje medžiotojo K. K.. Briedžio patelė ėjo ramiai, ji nebėgo. Jokių sužalojimų nesimatė, briedžio patelė atrodė sveika. Ją stebėjo neketindamas šauti, kadangi briedžio patelė buvo netinkamo amžiaus, kad ją galima būtų medžioti. Stebint briedžio patelę ji priartėjo prie medžiotojų stovėjimo linijos, kai jos galva buvo prie medžiotojų linijos, tada sulėtino ėjimą (galbūt stabtelėjo) ir išgirdo šūvį. Jį atliko K. K.. Po šūvio briedžio patelė padarė kelis staigius šuolius per medžiotojų liniją ir po to pradėjo kniubti, ištiesdama galines kojas į priekį ir krito visu svoriu ant žemės. Jinai kažkiek pasimuistė, po to kai pasimuistė gyvūnas judino tiktai galvą. Supratęs kad gyvūnas neatsikels ir kentės nuo patirtu sužalojimų, nusprendė atlikti šūvį tam kad nutraukti gyvūno kančias. Šūvį atliko į gulintį briedį į jo dešinę pusę, taikėsi į briedžio priekinę mentę kuo arčiau sprando. Kodėl kulka pataikyta į briedžio patelės galvą iš kairės pusės jis paaiškinti negali. Šūvį atliko iš graižtvinio šautuvo “VORE 2155”, kurio kalibras 308 Winchester. Po kiek laiko atliko šūvį į žvėrį po K. K. šūvio, tiksliai pasakyti negali, tai užtruko tiek kiek reikėjo įvertinti situacijai, kad priimti sprendimą šūviui atlikti, bet tai nebuvo ilgas laiko tarpas. Paaiškinime D. Z. nurodo, kad po jo šūvio K. K. pasitraukė iš savo vietos ir keliuku greitu žingsniu paėjo link gulinčios briedžio patelės ir laikė ginklą rankose taip kaip norėdamas atlikti šūvį į gulinčia briedžio patelę. Tada jis rankų gestu parodė, kad K. K. jau nešautų. Tada K. K. grįžo į savo stovėjimo vietą. D. Z. paaiškinime nurodo, kad šūvį į gulinčią briedžio patelę atliko, kadangi norėjo nutraukti sužeisto gyvūno kančias. Atlikus šūvį ir pribaigus briedžio patelę jis iš karto medžioklės vadovo neinformavau apie šį įvykį. Atėjus medžioklės vadovui, jis pamatė, kad sumedžiota suaugusi briedžio patelė, nutraukė medžioklę ir visiems liepė važiuoti į medžiotojų klubui priklausančią sodybą. Sodyboje medžioklės vadovas paklausė D. Z., kam jis dar šovė į briedžio patelę. Tada jis atsakė, kad dašovė sužeistą žvėrį. Apie tai, kad jis dašovė sužeistą briedžio patelę medžioklės vadovo neprašė, kad jis atliktų atitinkamą įrašą medžioklės lape kaip reikalauja Medžioklės taisyklių 15.3.1 punktas, taip pat jis apie tai kad dašovė sužeistą briedžio patelę neskambino telefonu 8 (5) 273 2995 ir neinformavau AAD pranešimų priėmimo tarnybą, to neprašė padaryti ir medžioklės vadovo. Kadangi pirmą kartą jis pribaigė sužeistą žvėrį todėl manė kad viskas yra padaryta teisingai, faktas apie sumedžiojimą buvo neslepiamas. Be to jis žinojo, kad medžioklės vadovas apie tai, kad buvo sumedžiota suaugusi briedžio patelė laiku kai jau jos medžioti nebuvo galima informavo Aplinkos apsaugos departamentą (pranešimas gautas Departamento pranešimų tarnyboje 2023-12-16, 11:30 vai., reg. Nr. 67488) ir laukė atvykstant aplinkos apsaugos darbuotojų, kad išsiaiškintų visas aplinkybes.

2024-01-31 paaiškinime apklausiant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį K. K. (plane jo stovėjimo pozicija pažymėta 11), jo dešinėje pusėje stovėjo medžiotojas R. Č. (plane jo stovėjimo pozicija pažymėta 10), pastarasis nurodė, kad 2023-12-16 dieną vykusios medžioklės su varovais metu, kuri vyko medžioklės plotų vienete „(duomenys neskelbtini)“, Pavištyčio miške girdėjo šūvį. Jo girdėtas šūvis dešinėje pusėje nebuvo garsus, kas galėjo atlikti šūvį jis nežino, o tik po to pamatė briedį kuris stovėjo netoli pagrindinės medžiotojų linijos ir jam bėgant per medžiotojų liniją (keliuką ) į jį atliko šūvį. Briedžiui perbėgus liniją (keliuką) jis jo daugiau nematė, kadangi užstojo medžio išvartos. Po jo šūvio praėjus kelioms sekundėms išgirdo antrą šūvį kurį iššovė kairėje jo pusėje stovėjęs medžiotojas D. Z.. Tada jis išgirdo „šlumštelėjimą“ kaip būtų briedis po šūvio kritęs ant žemės, dėl tojam susidarė toks įspūdis, kad buvo šauta į stovintį briedį o ne į gulinti. K. K. paaiškino, kad tada keliuku paėjo pažiūrėti kur dingo briedis ir pamatė briedį gulintį, jis jau nejudėjo, tada D. Z. ženklais parodė, kad briedis jau nebegyvas. Tiksliai nepamena bet, lygtai kitiems medžiotojams buvusiems jo dešinėje pusėje pasakė, kad briedis jau sumedžiotas. K. K. paaiškinime nurodo, kad medžiojo su lygiavamzdžiu šautuvu „IZH 27 E“ kurio kalibras 12, prieš prasidedant medžioklei jis iš šovinių diržo kuris buvo automobilyje išsiėmė 4-5 šovinius kuriuos įsidėjo į striukės kišenę, atsistojus linijoje jis užsitaisė ginklą, buvo įsitikinęs kad į abu ginklo vamzdžius įsidėjo kulkas, bet dedant šovinius į šautuvo vamzdį jų papildomai neapžiūrėjo, dėjo automatiškai. Papildomai paaiškino, kad per klaidą imdamas iš diržo šovinius jis galėjo pasiimti ir šovinį užtaisytą šratais (grankulkėmis) ir jį įsidėti į šautuvo vamzdį vietoj kulkos ir atlikti šūvį į briedį šratais (grankulkėmis). Ar šūvį atliko iš šautuvo viršutinio ar apatinio vamzdžio jis teigė kad nepamena. K. K. nurodė, kad prieš dieną dalyvavo medžioklėje vykusioje medžioklės plotų vienete “Kybartai-1” laukuose, kišenėje turėjo kelias 2-3 išautas šovinio tūteles, kadangi medžioklės metu atliko du šūvius į lapes. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams pateikė išautą šovinio tūtelę ir nurodė, kad tai to šovinio tūtelė kuriuo buvo šauta į briedžio patelę, bet apklausos metu jis teigė, kad galėjo ir suklysti kadangi tuščios šovinių tūtelės buvo kišenėje ir jis tiksliai nebuvo įsidėmėjęs kokia buvo šovinio tūtelė kuriuo jis atliko šūvį į briedžio patelę. Pasibaigus varymui kai medžioklės vadovas nutraukė medžioklę, dalis medžiotojų išvažiavo į savo žvėrių viliojimo vietas pašerti žvėris. Jis su R. B. nuvažiavo į medžiotojų klubui priklausančią sodybą į ją buvo atvažiavę ir daugiau medžiotojų. Jis su R. B. nusprendė nuvažiuoti į savo žvėrių viliojimo vietą kuri yra įrengta pamiškėje prie Vartelių kaimo. Į viliojimo vietą važiavo keliuku ant kurio buvo pagrindinė medžiotojų liniją kurioje buvo sumedžiota briedžio patelė. Privažiavus vietą kur gulėjo sumedžiota briedžio patelė išlipo iš automobilio ir nuėjo jos apžiūrėti, apžiūrint briedžio patelę matėsi kraujas kuris buvo ant sniego, kokie sužalojimai padaryti buvo briedžio patelei jis teigė nematė.

2024-02-01 paaiškinime medžiotojas R. B., kuris stovėjo pagrindinėje linijoje (plane jo stovėjimo pozicija pažymėta 9) jam iš kairės pusės stovėjo medžiotojas R. Č. (plane jo stovėjimo pozicija pažymėta 10) dešinėje pusėje stovėjo medžiotojas V. Š. (plane jo stovėjimo pozicija pažymėta 8) nurodė, kad medžiojo su lygiavamzdžiu šautuvu „IZ“, 12 kalibro. Jam atsistojus linijoje į medžiojimo vietą o kitiems medžiotojams nuėjus toliau linija po kurio laiko išgirdo nuo savęs kairėje pusėje šūvį, netrukus išgirdo antrą šūvį, tarp šūvių buvo nedidelis laiko tarpas. Į ką buvo atlikti šie du šūviai nematė. Po kurio laiko jis šovė į lapę vieną šūvį šovė kulka, šūvį atliko iš apatinio vamzdžio, bet nepataikė po jo šūvio po kurio laiko V. Š. atliko du šūvius, į ką jis šovė nematė. Šio varymo metu girdėjo viso penkis šūvius, iš jų vienas šūvis buvo atliktas jo. Prieš pasigirstant šūviams jam iš kairės, kitų jokių šūvių negirdėjo. Pasibaigus varymui atėjus medžioklės vadovui su kitais medžiotojais jis sužinojo, kad buvo sumedžiota suaugusi briedžio patelė, todėl medžioklės vadovas nutraukė medžioklę ir apie įvykį pranešė Aplinkos apsaugos departamentui. Pasibaigus varymui, kai medžioklės vadovas nutraukė medžioklę, vadovas nurodė važiuoti į klubo sodybą. Jis kartu su K. K. jo vairuojamu automobiliu nuvyko į klubo sodybą. K. K. nusprendė nuvažiuoti į savo žvėrių viliojimo vietą, kuri yra įrengta pamiškėje prie Vartelių kaimo. Į viliojimo vietą važiavo K. K. automobiliu keliuku ant kurio buvo pagrindinė medžiotojų liniją, kurioje buvo sumedžiota briedžio patelė.

Grįžtant iš viliojimo vietos privažiavus vietą kur gulėjo sumedžiota briedžio patelė pasiūlė sustoti ir išlipti pažiūrėti, tada išlipo iš automobilio ir nuėjo jos apžiūrėti. Apžiūrint briedžio patelę nepastebėjo kokie sužalojimai jai buvo padaryti. Paaiškinime nurodė jog pamena, kai vadovas nutraukė medžioklę ir jie buvo susirinkę prie automobilių ar ėjo link automobilių prieš važiuojant į klubo sodybą, K. K. paprašė jo parodyti, jo išautą šovinio tūtelę, kadangi jis norėjo ją pasilyginti su savo išauto į briedžio patelę šovinio tūtele, kadangi jis sakė, kad šaudamas į briedžio patelę sumaišė vamzdžius ir nežino ar iššovė kulka. Kadangi jis į lapę buvo šovęs kulka, jam padavė po šūvio turėtą tūtelę. Kai padavė šovinio tūtelę, kažkas jį užkalbino ir K. K. jos jam negražino. Kur jis ją dėjo nežino.

2024-01-26 paaiškinime medžiotojas V. Š., kuris stovėjo pagrindinėje linijoje (plane jo stovėjimo pozicija pažymėta 8) jam iš kairės pusės stovėjo medžiotojas R. B. (plane jo stovėjimo pozicija pažymėta 9) dešinėje pusėje stovėjo medžiotojas G. M. (plane jo stovėjimo pozicija pažymėta 7) nurodė, kad medžiojo su graižtviniu šautuvu „Mazolat“, 762-54R kalibro. Stovėdamas linijoje savo kairėje pusėje matė stovintį R. B., taip pat matė toliau už jo stovintį R. Č.. Jam atsistojus linijoje į medžiojimo vietą, o kitiems medžiotojams nuėjus toliau linija, po kurio laiko išgirdo šūvį linijoje nuo jo kairėje pusėje, netrukus išgirdo antrą šūvį, tarp šūvių buvo nedidelis laiko tarpas. Į ką buvo atlikti šie du šūviai jis nematė. Po šių šūvių jam R. B. pasakė, kad briedis jau sumedžiotas. Ar po to dar buvo šūvių jis nežino, kadangi negirdėjo. V. Š. paaiškinime nurodė, kad paskutiniai šį varymą atlikti šūviai buvojo, kadangi medžioklės metu priešais jį atėjo dvi stirnos. Į vieną iš jų atliko šūvį iš graižtvinio šautuvo, bet nepataikė, po šūvio stirna perbėgo per liniją tarp jo ir R. B. į kitą linijos pusę. Tada jis dar kartą šovė į ją bet nepataikė.

2023-12-20 buvo papildomai apžiūrėta briedžio patelės sumedžiojimo vieta. Apžiūroje dalyvavo Marijampolės GGAS vyriausiasis specialistas J. L., vyresnysis specialistas T. Z., vyresnysis specialistas A. B., medžioklės vadovas A. V. ir medžiotojai K. K. bei D. Z.. Apžiūros metu buvo atlikti matavimai tarp medžiotojų (K. K. ir D. Z.) stovėjimų vietų linijoje ir sumedžiotos briedžio patelės gaišenos radimo vietos. Buvo surašytas Apžiūros aktas Nr. TVR - 9723 ir prie apžiūros akto pridėtos 17 foto lentelių ir įvykio vietos schema.

2023- 12-20 Apžiūros aktu Nr. TVR - 9723 nustatyta K. K. stovėjimo vieta ant kelio kuri apžiūros metu buvo pažymėta Nr. 1 (vietos koordinatės 54.40637, 22.80414). K. K. nurodė vietą, kur jo manymu briedžio patelė po jo atlikto šūvio perbėgo per kelią kuriame stovėjo medžiotojai. Ši vieta schemoje pažymėta Nr.

2 (vietos koordinatės 54.40633, 22.80406). Atlikus matavimus nustatyta, kad atstumas tarp vietos Nr. 1 ir vietos Nr. 2 yra 24 metrai. D. Z. stovėjimo vieta schemoje pažymėta Nr. 3 (vietos koordinatės 54.40594, 22.80434). Atlikus matavimus nustatyta, kad atstumas nuo vietos Nr. 3 kur stovėjo D. Z. iki vietos Nr. 2, kurioje K. K. teigimu po šūvio perbėgo briedžio patelė per kelią yra 35 m. 60 cm. Matavimo metu D. Z. nurodė, kad briedžio patelė po šūvio per kelią perbėgo truputį arčiau K. K. nei jis nurodė ir buvo pažymėta Nr. 4 (vietos koordinatės 54.40615, 22.80448). Pamatavus atstumą tarp vietos Nr. 2 ir vietos Nr. 4 nustatytas tarp jų 5 m. 20 cm. atstumas. Vieta, kurioje buvo rasta sumedžiotos briedžio patelės gaišena schemoje pažymėta Nr. 5 (vietos koordinatės 54.40626,22.80457). Apžiūros metu buvo atliktas matavimas nuo vietos Nr. 5 iki vietos Nr. 3 iš kur D. Z. atliko šūvį iš medžioklinio ginklo į briedžio patelę (buvusią vietoje Nr. 5), nustatytas 45 m. 70 cm. atstumas. Nuo vietos Nr. 5 statmenai į kelią buvo atliktas matavimas ir nustatyta, kad atstumas iki kelio krašto yra 9 metrai, o iki tolimesnio kelio krašto yra 12 m. 30 cm. atstumas. Apžiūros metu atsistojus pareigūnams į K. K. stovėjimo vietą Nr. 1 ir žiūrint vietos Nr. 5 kryptimi, vaizdą užstoja išvirtusio medžio kerplėša. Apžiūrint papildomai galimas briedžio patelės bėgimo vietas jos pėdsakų nesimatė. Taip pat, apžiūrėjus vizualiai medžius ir krūmus esančius ta kryptimi kur K. K. atliko šūvį iš medžioklinio ginklo, šūvio užtaiso padarytų pažeidimų ant medžių ir krūmų nepastebėta.

2024- 01-23 iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto buvo gauta atsakymai į užduoties Nr. AM-AAD-ANR T-449-2023 atlikti objektų tyrimą ir Gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktas Nr. 80. 2024-02-06 dieną buvo apklaustas vyriausiasis veterinarijos gydytojas J. G. dirbantis Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, kuris atliko briedžio patelės gaišenos patologinį anatominį tyrimą. Jis paaiškino kad tyrimo metu nustatyta, briedžio patelės gaišenoje, dešinės pusės peties sąnario srityje, odoje 6 mm. diametro kiauryminės žaizdos; po oda išplitusi hematoma; pažeisti peties sąnario ir mentės srityse raumenys, rasti 6 mm. diametro 8 vienetai šratų (dalis šratų deformuota); dešiniojo petikaulio proksimalinės dalies išilginis skeveldrinis lūžis. Dešinėje pusėje šratų padaryti sužalojimai nėra mirtini ir keliantys pavojų gyvūno gyvybei, įtariama, kad dešinės pusės sužalojimai (šautiniai) galėjo būti padaryti ne šios medžioklės metu.

Dešiniojo petikaulio proksimalinės dalies išilginis lūžis briedžio patelei galimai galėjo atsirasti griuvimo metu.

Taip pat, paaiškinime J. G. nurodo, kad kairės pusės apatinio žandikaulio kaudalinėje dalyje 7 mm. kiauryminė žaizda; po oda išplitusi hematoma; kairės pusės apatinio žandikaulio kaudalinėje dalyje įstrigęs svetimkūnis (kulka); pakaušio kaulo skeveldrinis lūžis; sutraiškytos galvos smegenys. Šis sužalojimas briedžio patelei yra mirtinas. Kairės pusės kranialinėje (priekinėje) petikaulio srityje 6 mm. diametro, trys vienetai kiauryminių žaizdų; po oda išplitusi hematoma; kairės pusės petikaulio skersinis lūžis ties gumburu; peties sąnario srityje rasta 6 mm. diametro trys vienetai šratų, prie sąnario daug šratų skeveldrų. Sąnario skersinis lūžis įvyko po šūvio šratais į briedžio kairę pusę. Šis lūžis dėl šratų poveikio atėmė galimybę briedžiui judėti ir dėl patirto sužalojimo briedis ateityje būtų neišgyvenęs. Plėštinė žaizda trachėjoje atsirado šratų skeveldrų poveikyje. Gimdoje rasti du vaisiai.

2024-02-09 iš Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biologijos katedros buvo gauta atsakymas į užduotį Nr.AM-AAD-ANR_T-450-2023 atlikti objektų tyrimą. Atlikę tyrimą pateikė pažymą kurioje nurodyta, kad atlikus briedžio amžiaus nustatymą pagal briedžio apatinio žandikaulio pavyzdį, ir naudojant tarptautinę amžiaus indentifikavimo metodiką, nustatyta, jog briedžio patelės amžius yra 6,5 m.

2024-04-09 bylos nagrinėjimo metu K. K. palaikė savo 2024-01-31 paaiškinime išdėstytas aplinkybes ir prašė administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė jog į briedį šovė, tačiau nepataikė. Tiek K. K., tiek bylos nagrinėjimo metu dalyvavęs jo atstovas advokatas A. S. papildomai nurodė, kad byloje nėra atlikta ginklo ekspertizė, nėra jokių įrodymų jog šratai (grankulkės) rasti briedžio patelės kairėje pusėje yra iššauti iš jo naudoto ginklo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. K. tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad jis nepadarė skundžiamame nutarime nurodytų administracinių nusižengimų, todėl prašė nutarimą dėl veikų numatytų ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalyse panaikinti. Likusioje dalyje nutarimas skundžiamas nebuvo. Tvirtino, kad šovė virš briedės patelės, tačiau ar kulka ar grankulkėmis nurodyti negalėjo.

Teismas pažymi, kad nustatinėjant administracinio nusižengimo sudėties požymius negalima vadovautis tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo įvykdymo aplinkybių, motyvų bei tikslų. Juo labiau įvertinus tai, jog sakyti tiesą byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neįpareigoja ir įstatymas - atsakomybė už melagingų parodymų davimą tokiam asmeniui nekyla. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Todėl, vertinant K. K. paaiškinimus bei siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų parodymai bei rašytinė analizuojamos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, taip pat ikiteisminio tyrimo metu esanti rašytinė medžiaga, galinčios patvirtinti/paneigti atsakomybėn patraukto asmens dėstomas tiriamo įvykio aplinkybes.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. Š. parodė, kad jam atsistojus linijoje į medžiojimo vietą, o kitiems medžiotojams nuėjus toliau linija, po kurio laiko išgirdo šūvį linijoje nuo jo kairėje pusėje, kur stovėjo ir K. K., netrukus išgirdo antrą šūvį, tarp šūvių buvo nedidelis laiko tarpas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. Č. parodė, kad iš kairės stovėjo K. K. ir toliau D. Z.. Jam atsistojus linijoje į medžioklės vietą, o kitiems medžiotojams nuėjus toliau linija neužilgo išgirdo šūvį linijoje nuo savęs kairėje pusėje, netrukus išgirdo antrą šūvį, taip pat kairėje savo pusėje. Pagal antro šūvio garsumą galėjo būti šauta iš graižtvinio šautuvo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad kai užvedinėjo kairį flangą matė tą pačią briedžio patelę, kuri buvo apie 100 metrų nuo jo ir briedžiuką. Dar nebuvo prasidėjęs varymas, kai pasigirdo keli šūviai. Kai pasibaigė varymas jis pamatė nušautą briedžio patelę. Klausė, kas sumedžiojo briedžio patelę. Priėjo D. Z. ir pasakė, kad jis tikrai šovė, bet tik dašovė, nes žvėris jau buvo parvirtęs ir buvo prasidėję konvulsijos. Paklausė, kas dar šovė. Atėjo K. K. ir pasakė, kad jis šovė. D. Z. medžiojo su graižtviniu šautuvu, o K. K. su lygiavamzdžiu. Kai išdėstė medžiotojus D. Z. ir K. K. stovėjo gretimai. Briedžio patelė buvo tarp jų. Matyti briedžiai neatrodė sužeisti ar ligoti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad dalyvavo medžioklėje. Jam atsistojus į liniją, dar varovų buvo negirdėti, išgirdo šūvį vieną ir tuojau pat antrą. Po to kilo triukšmas, kad nušauta briedžio patelė. Kai susirinko prie automobilių K. K. paprašė jo šovinio tūtos. Jis sakė, kad norėjo palyginti, nes abejojo, kuo jis šovė – ar šratais, ar kulka. Kadangi R. B. tikrai buvo šovęs kulka, padavė jam tūtą. K. K. ją pasiėmė. Tos tūtos jam K. K. negražino.

L. Ž. M. teismo posėdžio metu parodė, kad dar varymas nebuvo prasidėjęs, dešinėje netolimais išgirdo vieną šūvį ir antra šūvį. Vienas šūvis buvo silpnesnis, o antras stipresnis. Antras šūvis buvo, kaip dabaigimo šūvis, atliktas po kurio laiko. Jam iš dešinės pirmas stovėjo D. Z., o už D. Z. stovėjo K. K.. Tai buvo pirmi šūviai kuriuos išgirdo. Mano, kad pirmas šūvis buvo toks kaip šratinis, iš lygiavamzdžio. O antras šūvis jo manymu buvo atliktas iš karabino.

Liudytojas J. I. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo varominė medžioklė. Pradžioje varymo išgirdo du šūvius. Po to jam einant, likę jau buvo iki medžiotojų linijos 100 ar 150 metrų, pamatė kraujo žymes ir daėjęs iki medžiotojų pamatė nušautą žvėrį – briedžio patelę. Varovų su ginklais nebuvo. Briedžio patelė gulėjo už medžiotojų linijos, apie 10 metrų atstumu. Kraujas, kurį matė buvo išsidėstęs dėmėmis, jis priėjo iki to kraujo, bet jis niekur nenuvedė, tuoj pasibaigė. Ar kraujas buvo šviežias pasakyti negali. Kraujo dėmių kryptis su gyvūno buvimo vieta nesutapo, ėjo visai į kitą pusę, į šoną. Jis pats varymo metu jokių gyvūnų nematė.

K. K. paneigtini teismo posėdyje apklaustų liudytojų paaiškinimais, ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kuri prijungta prie administracinio nusižengimo bylos.

Teismo posėdyje apklaustų liudytojų Ž. M., R. B., A. V., R. Č., V. Š. parodymai iš esmės analogiški kaip ir jų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojai patvirtino, kad pirmi šūviai buvo atlikti iš tos vietos kur stovėjo K. K., pirmas šūvis buvo iš lygiavamzdžio šautuvo, kokiu medžioklės metu naudojosi K. K.. Šios aplinkybės jis neneigė ir pats. Prieš šūvius žvėrį matė liudytojas A. V., kuris tvirtino, kad jo matyta briedžio patelė buvo sveika. Nustatyta, kad pirmas medžioklės šūvis buvo atliktas K. K.. Antras šovė D. Z., kuris šovė iš karabino. Liudytojo J. I. galimai matyti kraujo pėdsakai skersai medžiotojų linijos. Nušauta briedžio patelė buvo tarp K. K. ir D. Z. ir rasta buvo iš karto už medžiotojų linijos. Be to bylos tyrimo metu atlikus objektų tyrimą (Gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktas Nr. 80) nustatyta, kad briedžio patelės gaišenoje kairės pusės kranialinėje petikaulio srityje rasti 6 mm diametro 3 vnt kiauryminės žaizdos, po oda išplitusi gematoma, kairės pusės petikaulio lūžis ties gumbu, peties sanaryje 6 mm diametro 3 vnt. šratai, prie sąnario, daug šratų skeveldrų. Tyrimą atlikęs vyriausiasis veterinarijos gydytojas J. G. bylos tyrimo metu duodamas paaiškinimą nurodė, kad sąnario skersinis lūžis įvyko po šūvio šratais į briedžio kairę pusę. Šis lūžis dėl šratų poveikio atėmė galimybę briedžiui judėti ir dėl patirto sužalojimo briedis ateityje būtų neišgyvenęs.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, visumą, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų paneigiančių K. K. nurodomą įvykių versiją ir patvirtinančių, jog K. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį pažeidimą.

Taigi, aiškinant administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus sistemiškai ir nešališkai, teismas sprendžia, jog nekyla abejonių, kad 2023 m. gruodžio 16 d. nuo 09.30 val. iki 11.30 val. K. K. būdamas medžiotoju (medžiotojo bilieto Nr. 013311), atlikdamas šūvį šratais (grankulkėmis) į briedžio patelę iš lygiavamzdžio šautuvo IZH 27 E, 12x70,12x70, Nr.42804 ir medžiotojas D. Z. atlikdamas šūvį kulka į briedžio patelę iš graižtvinio šautuvo VOERE 2155, 308 Winchester, Nr.S37091, 345996 medžioklės su varovais metu, sumedžiojo briedžio patelę kuri yra vyresnė nei antrametė, kai šio gyvūno sumedžioti neturėjo teisės, kadangi šių gyvūnų medžiojimo terminas buvo pasibaigęs. Sumedžiota briedžio patelė buvo vaikinga. Padaryta žala laukinei gyvūnijai 9873,92 eurai. Tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Medžioklės taisyklės) 58.2.2., 15.2., 15.2.1, punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatyta ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

Taip pat, K. K. būdamas medžiotoju, medžioklės su varovais metu sumedžiojo kanopinį žvėrį (briedžio patelę) šratais (grankulkėmis), atlikdamas šūvį iš lygiavamzdžio šautuvo IZH 27 E, 12x70,12x70, Nr.42804. Tuo pažeidė Medžioklės taisyklių, 58.18 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje.

Teismo vertinimu, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, institucija paskyrė teisingą, adekvačią nuobaudą, nepažeidė įrodymų rinkimo ir jų vertinimo tvarkos, nepadarė teisės taikymo klaidų. Tai, kad K. K. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodomos aplinkybės teismo vertinamos nepalankiai administracinius nusižengimus padariusiam asmeniui, savaime nereiškia, jog buvo netinkamai, neobjektyviai ir šališkai įvertinti byloje esantys įrodymai ir priimtas neteisėtas, nepagrįstas institucijos nutarimas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto M. V. 2024 m. balandžio 23 d. nutarimo panaikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 3 dalimi, 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,

nutaria:

Palikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto M. V. 2024 m. balandžio 23 d. nutarimą NR. AM-AAD-ANR-N-1011-2024 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovo advokato padėjėjo A. S. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.