Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 25 d. nutarties J. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – J. G. nesutinka su jos nubaudimu pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį, teigdama, kad jos veiksmuose nėra šio administracinio nusižengimo požymių, ir siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis bei ne teismo tvarka priimtas nutarimas būtų panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Tuo atveju, jei skundo reikalavimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną būtų netenkintas, pažeidėja prašo sumažinti jai paskirtą baudą. Atsižvelgdamas į tokius apeliacinio skundo argumentus, aukštesnės instancijos teismas pirmiausia patikrina, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą palikti galioti institucijos nutarimą dalyje dėl J. G. pripažinimo kalta padarius ANK 505 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą.

Dėl ANK 505 straipsnio 2 dalies taikymo

7. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams ir visuomeniniais pagrindais veikiantiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkams – neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams – įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Tuo tarpu pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį asmenys, juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn, kai ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

8. Nagrinėjamu atveju J. G. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį buvo patraukta dėl to, kad, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, jai kaip bendrovės vadovei 2025 m. kovo 7 d. surašius ir VMI elektroninių paslaugų sistemoje (Mano VMI) patalpinus Mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) mokestiniam patikrinimui pateikti patikslintoje PVM deklaracijoje už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. deklaruoto 48 157 Eur pirkimo PVM pagrindžiančius dokumentus (UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, prekių/paslaugų perdavimo-priėmimo aktus, sutartis (pirkimo/pardavimo ar kt.); įsigytų prekių/paslaugų apskaitymo buhalterinėje apskaitoje registrus: pirkimų registrus, prekių/ilgalaikio turto/trumpalaikio turto apskaitos žiniaraščius ir apskaitos korteles, taip pat apmokėjimo dokumentus, nurodant skolos likutį 2025 metų kovo 7 dienai), sudaryti sąlygas mokesčių administratoriui apžiūrėti įsigytas prekes/paslaugas, raštu informuojant apie galimą apžiūros datą ir laiką bei atsakyti į pridedamame klausimyne pateiktus klausimus, per mokesčių administratoriaus nurodyme nustatytą 10 dienų nuo įteikimo terminą prašomų dokumentų nepateikė, mokesčių administratoriaus neinformavo apie galimybę apžiūrėti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas prekes/paslaugas, tuo trukdydama mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo pareigas ir pažeisdama 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 7 punktą, 40 straipsnio 2 ir 8 punktus.

9. Iš ankstesnėje pastraipoje nurodytų aplinkybių matyti, kad J. G., kaip juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. kovo 7 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nurodymas) buvo įpareigota pateikti šiai institucijai konkrečius dokumentus, pagrindžiančius už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. deklaruoto 48 157 Eur pirkimo PVM, taip pat sudaryti sąlygas mokesčių administratoriui apžiūrėti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas prekes/paslaugas, raštu informuojant apie galimą apžiūros datą ir laiką, bei atsakyti į pridedamame klausimyne pateiktus klausimus, nustatant šių veiksmų atlikimui 10 dienų terminą. Pateiktame apeliaciniame skunde J. G. tvirtina šį Nurodymą įvykdžiusi, tačiau taip ir nedetalizuoja kada ir kokiu būdu ji ar jos įgaliotasis atstovas Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė reikalaujamus dokumentus, atsakė į kartu su Nurodymu pateiktus klausimus bei sudarė galimybę mokesčių administratoriaus atstovui apžiūrėti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas prekes/paslaugas. Apeliantė taip pat nenurodo kokie byloje esantys duomenys gali patvirtinti šio Nurodymo visišką ar dalinį įvykdymą. Apylinkės teismui pateiktame skunde J. G. teigė, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės nurodytą dieną – 2025 m. kovo 20 d., negalėjo būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir tokiu būdu pateikti Nurodymu prašomus dokumentus bei aprodyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytą turtą, tuo iš esmės patvirtindama, kad Nurodymu nustatytų įpareigojimų ji laiku neįvykdė. Tačiau nubaustoji akcentavo, kad apie tai iš anksto informavo institucijos specialistę, o reikalaujamus dokumentus Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė vėliau. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, J. G. ir jos atstovas papildomai nurodė, kad visi prašomi dokumentai mokesčių administratoriui buvo pateikti 2025 m. balandžio 17 d. Taip pat apeliantė ir jos atstovas tvirtino, kad neturėjo galimybės iki 2025 m. kovo 20 d. leisti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui apžiūrėti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas prekes/paslaugas, nes tokio veiksmo atlikimui reikėjo paruoši bendrovės patalpas, kas trunka apie 2-3 savaites.

11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas J. G. skundą žodinio proceso tvarka, suteikė galimybę apeliantei pateikti teismui įrodymus, jog ji, nors ir vėliau, tačiau įvykdė institucijos Nurodymą pateikti jame išvardintus dokumentus. Nubaustoji žemesnės instancijos teismui pateikė tris spalvotas ekrano nuotraukas, iš kurių matyti, kad: 2024 m. birželio 17 d. 22.58 val. buvo keliami failai pavadinimais „Atsakymas VMI 2024-06-17“, „sutartys 1“, sąskaitos faktūros2“; 2025 m. balandžio 17 d. 22.02 val. buvo keliami failai pavadinimais „Anketa“, Ra-VMI (08)_compressed“, Ra-VMI (03)_compressed“, Ra-VMI (04)_compressed“, Ra-VMI (06)_compressed“, Ra-VMI (01)_compressed“, Ra-VMI (05)_compressed“, Ra-VMI (02)_compressed“, Ra-VMI (09)_compressed“; 2025 m. birželio 19 d. 21.07 d. buvo keliamas failas pavadinimu – „prašymas190“. Vis tik, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, iš tokių pateiktų nuotraukų neįmanoma nustatyti nei kas įkėlė šiuos dokumentus, nei į kokią sistemą jie buvo įkelti bei ar buvo išsiųsti, ar tik išsaugoti, bet taip ir neišsiųsti, o iš įkeltų failų pavadinimų negalima identifikuoti, ar tai iš tiesų tie dokumentai, kuriuos J. G. buvo įpareigota pateikti Nurodymu. Todėl remiantis tik tokiomis ekranų nuotraukomis konstatuoti, jog Nurodymas, nors ir vėliau, buvo įvykdytas bent iš dalies – pateikiant prašomus dokumentus mokesčių administratoriui, ką institucija kategoriškai neigia, nėra jokio pagrindo. Be to, nei per Nurodyme nustatytą 10 dienų terminą (t. y. iki 2025 m. kovo 18 d.), nei institucijos specialistės nurodytą dieną – 2025 m. kovo 20 d., apeliantė taip ir nesudarė galimybės mokesčių administratoriui apžiūrėti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų prekių/paslaugų. Apie tai, kad negali įvykdyti Nurodymo šioje dalyje, ji taip pat neinformavo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pati bei per Nurodyme nustatytą 10 dienų terminą. Ir nors J. G. teigė, kad šios Nurodymo dalies ji neturėjo galimybės įvykdyti, nes tam reikėjo paruošti patalpas, kuriose laikomos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytos prekės, tačiau apklausta pirmosios instancijos teisme ji taip ir neįvardijo kokie pasiruošimo darbai turėjo būti atlikti, dėl ko pripažinti, kad šioje dalyje Nurodymas nebuvo įvykdytas dėl objektyvių priežasčių, taip pat nėra pagrindo.

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 505 straipsnį būtina nustatyti ne tik tai, kad asmuo nevykdė atsakingų institucijų nurodymuose nustatytų įpareigojimų, kas šiuo atveju įrodyta, bet ir tai, ar asmuo privalėjo juos vykdyti (t. y. nustatyti, ar teisės aktai nustato jam tokią pareigą), ir ar asmeniui pateikti įpareigojimai yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pasirėmęs konkrečiuose įstatymuose išdėstytomis teisės normomis, apylinkės teismas konstatavo, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, prašant pateikti duomenis, susijusius su šios bendrovės ūkine veikla, o J. G., kaip jos vadovė, turėjo prievolę tokią informaciją pateikti. Apeliaciniame skunde tokios žemesnės instancijos teismo padarytos išvados nėra kvestionuojamos, su jomis visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas, todėl, įvertindamas apeliacinės instancijos teismo paskirtį bei tai, kad šių išvadų nubaustoji neginčija, apygardos teismas dėl šių asmens veikos pagal ANK 505 straipsnį kvalifikavimui reikšmingų aspektų pakartotinai nepasisako.

13. Apeliaciniame skunde, teigdama, jog jos veiksmuose nėra ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, J. G. taip pat tvirtina, jog ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo ji nepadarė pakartotinai, ką neva pripažino ir apylinkės teismas. Toks skundo argumentas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Pakartotinumo sąvoką apibrėžia ANK 40 straipsnis, kuriame numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Remiantis byloje esančiu administracinių nusižengimų registro išrašu nustatyta, kad J. G. už ANK 505 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą iki Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. balandžio 22 d. nutarimo priėmimo buvo bausta 2024 m. kovo 13 d. nutarimu, kuris įsiteisėjo 2024 m. balandžio 3 d. ir juo paskirtą baudą pažeidėja sumokėjo 2025 m. kovo 25 d. Taigi, šioje administracinio nusižengimo byloje jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, kuris buvo įvykdytas nuo 2025 m. kovo 7 d. 00.00 val. iki 2025 m. kovo 18 d. 00.00 val., J. G. padarė nepraėjus vienerių metų terminui nuo 2024 m. kovo 13 d. nutarimu jai paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymo dienos, dėl ko jos veika institucijos 2025 m. balandžio 22 d. nutarimu buvo visiškai pagrįstai kvalifikuota kaip padaryta pakartotinai pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį.

14. Pažymėtina, jog analogiška išvada buvo padaryta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Tai, kad žemesnės instancijos teismas pakeitė institucijos 2025 m. balandžio 22 d. nutarimą, pašalinant iš jo nustatytą J. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame Administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), nereiškia, jog jis pripažino, kad apeliantės veiksmai institucijos nutarimu buvo nepagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį kaip pakartotinis kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas, kaip tai traktuojama pateiktame apeliaciniame skunde. Iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų yra visiškai aišku, jog šiuo atveju minėta J. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš ne teismo tvarka priimto nutarimo buvo pašalinta įvertinus tai ir tik tai, kad skiriant administracinę nuobaudą negali būti atsižvelgiama į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri jau ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis (ANK 36 straipsnio 2 dalis), o ne padarius išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantei inkriminuotas nusižengimas nelaikytinas padarytu pakartotinai.

15. Remiantis visu tuo, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių J. G. nubaudimas pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį turėtų būti pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu. Ji, nepraėjus vienerių metų terminui nuo 2024 m. kovo 13 d. nutarimu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį jai paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymo dienos, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, turėdama pareigą vykdyti teisėtus Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įpareigojimus, nustatytus Nurodyme, jų neįvykdė, tokiu būdu trukdė mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo pareigas, ir tokie jos veiksmai visiškai atitinka ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Todėl apeliacinio skundo reikalavimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nesant pažeidėjos veikoje šio administracinio nusižengimo požymių, netenkinamas, toliau pasisakant dėl alternatyvaus skunde suformuoto prašymo.

Dėl paskirtos nuobaudos

16. Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, bei kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

17. ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų dvidešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki šešių tūkstančių eurų.

18. J. G., kaip juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei, institucijos nutarimu už ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 2 550 Eur bauda. Apylinkės teismas, pašalinęs iš ne teismo tvarka priimto nutarimo apeliantės atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, paskirtos baudos jai nesumažino, nors atsižvelgęs į tai jis iš naujo sprendė klausimą dėl paskirtos nuobaudos individualizavimo. Apeliantė yra įsitikinusi, jog jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas laikytinas pakankama priežastimi švelninti jai institucijos nutarimu paskirtą baudą, tačiau sutikti su tokiu vertinimu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi nuobauda pažeidėjui yra skiriama ir jos dydis nustatomas vertinant ne tik atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių kiekį bei jų santykį, tačiau ir kitas ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nubaustoji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su valdymo tvarka. Nors J. G. neteista, dirba, tačiau neigiamai jos asmenybę charakterizuoja tai, kad vien per paskutiniuosius vienerius metus ji ne kartą baustą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, įskaitant ir už ANK 505 straipsnyje numatytus pažeidimus, kas neabejotinai rodo, jog administracinis nusižengimas, už kurį ji patraukta atsakomybėn šioje administracinio nusižengimo byloje, nebuvo padarytas atsitiktinai. Be to, pažymėtina, jog šiuo atveju nenustatyta ne tik pažeidėjos atsakomybę sunkinančių, bet ir ją lengvinančių aplinkybių. Ji dėl padaryto administracinio nusižengimo kalta neprisipažino, nesigailėjo ir kritiškai savo elgesio nevertino. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad institucijos nutarimu J. G. paskirta nuobauda, net ir įvertinus tai, kad nustatant jos dydį buvo nepagrįstai atsižvelgta į ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir apeliantės asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl ją švelninti, juo labiau, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra pagrindo.

19. Skunde visiškai nepagrįstai nurodoma, jog apeliantei šiuo atveju buvo paskirta bauda, lygi ANK 505 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam vidurkiui. Kaip jau minėta, už ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą juridinių asmenų vadovams skiriama nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki šešių tūkstančių eurų bauda. Taigi, baudos, skiriamos juridinių asmenų vadovams už šio administracinio nusižengimo įvykdymą vidurkis sudaro 3 500 Eur ir jis beveik 1 000 Eur didesnis, nei J. G. paskirta bauda.

20. Taip pat skunde nepagrįstai teigiama ir tai, kad apylinkės teismas net nesvarstė galimybės taikyti apeliantės atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, leidžiančių paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Skundžiamoje nutartyje pacituotos ne tik ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos bei aptartos teismų praktikoje suformuotos sąlygos, kurias nustačius ši teisės norma gali būti taikoma (administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.), tačiau ir pateikti aiškūs motyvai, kodėl apylinkės teismas neįžvelgė pagrindo taikyti pažeidėjai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti jai paskirtą nuobaudą arba jos iš viso neskirti. Žemesnės instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju toks sprendimas negali būti priimtas, nes nenustatyta jokių aplinkybių, kuriuos leistų vertinti J. G. padarytą administracinį nusižengimą kaip mažiau pavojingą. Taip pat teismas pažymėjo, jog apeliantė nėra vertinama išskirtinai teigiamai dėl jos polinkio nesilaikyti įstatymų, daryti administracinius nusižengimus. Be to, šiuo atveju nenustatyta ne tik kelių, bet net ir vienos jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

21. Taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismui pateiktame skunde nubaustoji nenurodė apskritai jokių aplinkybių, kuriomis remiantis ji prašo mažinti jai skirtą baudą, juo labiau, nustatyti ją mažesnę, nei numatyta straipsnio, pagal kurį ji patraukta administracinėn atsakomybėn, sankcijoje. Apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu pažeidėja tvirtino, kad tokio dydžio baudos neturi galimybės sumokėti dėl sunkios finansinės padėties, tačiau tuo pačiu paaiškino, kad ji dirba penkiose darbovietėse. Įvertinęs šią aplinkybę, o kartu ir tai, kad J. G. bylos teisminio nagrinėjimo metu atstovavo ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos jai paskirtas advokatas, o privatus teisininkas, bei tai, kad ji užima bendrovės direktorės pareigas, turi sutuoktinį, kuris taip pat dirba ir gauna nuolatines su darbo santykiais susijusias pajamas, apylinkės teismas sprendė, kad pažeidėja sąmoningai neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties. Daryti kitokios išvados neturi ir apygardos teismas, kuriam kartu su skundu J. G. ne tik, kad nepateikė rašytinių duomenų, kurie leistų įvertinti realią jos materialinę padėtį, bet ir apskritai skunde jau neužsiminė, kad dėl sunkios finansinės padėties ji yra nepajėgi sumokėti jai skirtą baudą.

22. Be to, sušvelninus administracinę nuobaudą, atsižvelgiant tik į pažeidėjo turtinę padėtį, nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, būtų sukuriama ydinga situacija, kai asmuo tyčia padaręs įstatymų uždraustą veiką sulauktų švelnesnės atsakomybės, nei kiti tokį patį pažeidimą padarę, tačiau geresnėje finansinėje situacijoje esantys asmenys. Šiame kontekste teismas taip pat pastebi, jog įstatymų leidėjas ANK numatė specialią ir atskirą procedūrą, kurios metu bauda gali būti išdėstyta dalimis. ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, po šios apygardos teismo nutarties priėmimo ir jos išsiuntimo, pažeidėja turi arba per 40 kalendorinių dienų sumokėti jai paskirtą baudą arba kreiptis į mokesčių administratorių dėl baudos išdėstymo dalimis. Prašymas išdėstyti baudą dalimis turi būti pagrindžiamas įrodymais apie asmens turtinę padėtį (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymomis, turto deklaracijomis, pažymomis apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.).

23. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kokiais nors kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 25 d. nutartį nepakeistą ir J. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.