- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-26
- Bylos Nr.
- 1-340-917/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Nukentėjusysis
- V. I.
- Kaltinamasis
- V. B.
- Advokatai
- Kęstutis Pužaitis
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui, nukentėjusiajam V. I., kaltinamajam V. B., jo gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), išsituokęs, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2014 m. kovo 13 d., apie 22.10 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, ten buvusių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t.y. vartodamas necenzūrinius žodžius, be jokios priežasties, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajam V. I. į veido sritį, tuo nesunkiai sutrikdė V. I. sveikatą.
Šiais savo veiksmais V. B. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.
Be to, V. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajam V. I. į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam V. I. poodinę kraujosruvą kairės akies apatinio voko-skruosto srityje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, kairės akiduobės ir kairio žandinio ančio išorinių sienelių lūžius, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. I. sveikatą.
Šiais savo veiksmais V. B. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.
Kaltinamasis V. B. teisme kaltu dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino pilnai ir parodė, kad įvykio aplinkybės buvo tokios, kaip ir pagarsino prokuroras. Visos aplinkybės yra teisingos, laikas ir pati vieta, yra nurodyta gerai. Norėjo žmogui padėti, buvo įžeistas ir todėl jam sudavė. Nukentėjęs degalinėje ėjo link jo, pradėjo „koliotis“, skėsčiotis rankomis ir spjovė. Tyrimo metu davė teisingus parodymus, o dabar labai jaudinuosi, nes teisme pirmą kartą. Įvykio aplinkybes atsiminiau geriau ikiteisminio tyrimo metu, nei dabar, nes po įvykio praėjo jau metai laiko.
Vadovaujantis BPK 276 str., teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2014 metų pavasarį, nakties metu, tiksliai kada ir kokiu laiku nepamena, važiuodamas namo užsuko į (duomenys neskelbtini)esančią degalinę, kurios pavadinimo nepamena, užsipilti dujų. Važiavo jis savo automobiliu Opel Astra, valstybinių numerių nepamena, nes šiuo automobiliu jau nesinaudoja, kartu su pažįstamais M. S. ir R. M.. Automobilį vairavo M. S., nes jis neturėjo su savimi dokumentų, buvo blaivas. Atvykus į degalinės teritoriją, šalia dujų terminalo pastebėjo stovintį automobilį bei šalia jo galimai šio automobilio vairuotoją - vyrą, kuris bandė užpilti dujų. Šio automobilio markės ir valstybinių numerių nežino. Privažiavus prie šio automobilio, jie sustojo tam iš galo. Po to jis išlipo iš savo automobilio, iš priekinės keleivio pusės (sėdėjo šalia vairuotojo) ir nuėjo iki nepažįstamo vyro paklausti, ar ilgai užtruks, nes pastarasis niekaip negalėjo užsipilti dujų. Pasak nepažįstamojo, jam kažkas nepasijungė. Tuomet jis pasiūlė jam patraukti automobilį ir leisti jam pabandyti užsipilti dujas į savo automobilį. Tas vyras sutiko. Tada jis nuėjo iki degalinės operatoriaus, susimokėjo už dujas ir grįžo atgal prie dujų terminalo užsipilti dujų. Užsipylus dujų, jo automobilis buvo jau patrauktas, o tas vyras vėl privažiavo prie dujų terminalo bandyti užsipilti dujų. Jis liko padėti nepažįstamam vyrui tiesiog iš geranoriškumo. Tačiau, kiek pamena, tam vyrui vis vien nesisekė užsipilti dujų, todėl pastarasis nuėjo iki degalinės operatoriaus. Netrukus grįždamas atgal, vyras pradėjo šaukti ant jo, sakydamas: „Kaip čia dujas pili, pinigai eina, dujos neužsipila?“ ir keiktis įvairiais rusiškais necenzūriniais keiksmažodžiais, kuriuos, jo manymu, adresavo jam, nes kaltino jį dėl negalėjimo užsipilti dujų. Išgirdęs priekaištus, jam taip pat kažką pasakė, tačiau nelabai pamena ką. Tam vyrui priėjus prie jo, jis galimai tik vieną kartą sudavė ranka, galimai delnu jam į veido sritį. Nuo smūgio ar smūgių, tiksliai pasakyti negali, vyras parvirto ant nugaros. Daugiau, kiek pamena, jam jokių smūgių nesudavė, nes tiesiog sėdo į savo automobilį – į priekinę keleivio pusę ir išvažiavo kartu su pažįstamais nuvažiavo link namų. Sudavė tam vyrui dėl to, kad buvo supykęs dėl kaltinimų jam (b.l. 81). Papildomos apklausos metu V. B. pasiliko prie savo anksčiau byloje duotų parodymų. (b.l. 86).
Motyvuojamoji dalis
Perskaičiuos šiuos parodymus, kaltinamasis juos patvirtino pilna apimtimi, papildomai paaiškino, jog įvykio metu buvo blaivus. Tai buvo momentinis emocijų proveržis. Norėjo žmogui padėti, bet gavosi atvirkščiai. Dėl įvykio gailisi. Su ieškiniu susipažino, bet nukentėjęs reiškia labai didelę sumą neturtiniai žalai atlyginti, su tokia didele suma nesutinka. Su ligonių kasos ieškiniu sutinka pilnai. - esu išsituokęs, ar gyvenu vienas neatsakysiu, nes tai nėra susyja su byla. Išsiskyręs, gaunamos pajamos sudaro 1500 Lt -1700 Lt per mėnesį, bet moka nuomą ir teikia išlaikymą vaikui, dar pragyventi reikia ir pačiam, todėl pinigų trūksta.
Kaltinamajam V. B. pilnai pripažinus savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, proceso dalyviai, privalomai nurodyti BPK 273 str. 1 d. sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, be to, nukentėjusiajam, realizuojant jo procesines teises, sudaryta galimybė dėl jam neaiškių aplinkybių kaltinamajam užduoti klausimus, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Be V. B. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
- nukentėjusiojo V. I. parodymais nustatyta, kad 2014-03-13 22.10 val. automobiliu „Opel Corsa“ nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią degalinę (duomenys neskelbtini) prisipilti dujų. Sustojęs prie dujų terminalo bandė užsipilti dujų, tačiau jam nepavyko, dujos nebėgo. Tuo metu prie dujų terminalo paskui jo automobilį sustojo automobilis „Opel“ markės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo vienas jam nepažįstamas jaunuolis, kurio jis paprašė padėti jam į automobilį užsipilti dujų. Jaunuoliui nepavykus užpilti dujų, pastarasis paprašė jo patraukti automobilį, kad nepažįstamasis galėtų užsipilti dujų į savo automobilį. Jis sutiko tai padaryti ir užleido nepažįstamajam vietą. Jaunuolis užsipylė dujų ir nuėjo iki operatoriaus. Jis nuėjo pastarajam iš paskos, nes degalinės darbuotojui jau buvo padavęs debetinę kortelę ir norėjo, kad būtų užprogramuotas naujas pylimas. Jaunuolis stovėdamas prie degalinės langelio, atsiskaitęs už prekes, jam pasakė, kad „senukas nieko nesugeba“. Tada jis jam atsakė, kad nėra senukas, tik jo oda sena, o siela jauna. Tuomet jaunuolis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, klausdamas, ar jis nori gauti į snukį. Dar kažką pasakė. Tada jis atsiprašė jaunuolio, jei tas buvo įžeistas ir nuėjo iki savo automobilio. Jaunuolis nuėjo paskui, nes jo automobilis stovėjo šalia jo automobilio. Jaunuoliui priėjus prie jo, pastarasis du ar tris kartus, tiksliai kiek nepamena, kumščiu trenkė jam į veidą. Nuo patirto smūgio jis apsvaigo, nugriuvo ant žemės. Po to jaunuolis sėdo į automobilį šalia vairuotojo ir išvažiavo. Jaunuolis buvo apie 25-28 metų amžiaus, su bliuzonu, apie 175-178 cm ūgio. Be šio jaunuolio automobilyje buvo dar du jaunuoliai, kurie į konfliktą nesikišo. (b.l. 39);
- papildomais nukentėjusiojo V. I. parodymais nustatyta, kad 2014-03-14 prieš pietus kreipėsi į Kauno klinikų priėmimo skyrių, nes po sumušimo juto skausmą kairėje veido pusėje, kairė akis buvo raudona ir tai jam kėlė nerimą. Po apžiūros priėmimo skyriuje jam buvo nustatyti akiduobės lūžiai, veido nervų pažeidimai. Todėl, praėjus patinimams, 2014-04-02 jis kreipėsi į Kauno klinikų veido ir žandikaulių chirurgijos kliniką, kurioje buvo atliktos dvi operacijos, kurių metu jam atstatinėjo lūžusius kaulus ir veido nervų sistemą, šalino lūžgalius. Taip pat 2014-03-14 kreipėsi ir į (duomenys neskelbtini). Daugiau į jokias gydymosi įstaigas nesikreipė. 2014-03-13 sumušimo metu patyrė didelį fizinį skausmą, stresą. Po to turėjo kreiptis pas medikus, jam buvo atliktos dvi minėtos operacijos, po kurių iki 2014-04-11 praleido ligoninėje. Apklausos metu jis vis dar jautė pastovų stresą, vidinį nerimą būti užpultam. Todėl dėl sumušimo patyrė neturtinę žalą, kurią išreiškė 25000 Lt suma. Prie ikiteisminio tyrimo pateikė Kauno klinikų veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos išrašo kopiją. Kaip atrodė kiti jaunuoliai, sėdėję automobilyje kartu su jaunuoliu, kuris jį sumušė, neįsidėmėjo, jų apibūdinti ir atpažinti negali. Jiems jokių pretenzijų neturi. (b.l. 41);
- papildomais nukentėjusiojo V. I. parodymais nustatyta, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos – jo sumušimo, įvykusio 2014-03-13 vakarą degalinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, jam yra padaryta neturtinė 25000 Lt žala. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pranešta apie teisę pareikšti civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos jis pateiks susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kada tiksliai tai įvyks jis negali pasakyti. (b.l. 42);
- liudytojo R. M. parodymais nustatyta, kad 2014 metais pavasarį, tiksliai kada nepamena, vakare, atsimena, kad jau buvo tamsu, tikslaus laiko nepamena, kartu su draugais M. S. ir V. B. iš Ariogalos važiavo į Kauną praleisti laisvalaikį. Važiavo Valdui priklausančiu automobiliu Opel Astra, žalios spalvos, valstybinių numerių nežino. Automobilį vairavo Mindaugas, nes Valdas buvo pamiršęs dokumentus – vairuotojo pažymėjimą. Valdas sėdėjo priekyje, keleivio pusėje, jis gale. Tą vakarą jie buvo blaivūs. Važiuojant link Kauno, užsuko į (duomenys neskelbtini) esančią degalinę (duomenys neskelbtini), nes reikėjo užsipilti dujų. Atvykus į degalinės teritoriją, šalia dujų terminalo pastebėjo stovintį automobilį galimai VW Polo, juodos spalvos bei šalia jo stovintį jam nepažįstamą vyrą, kuris tuo metu bandė užsipilti dujų – kaišiojo į automobilio kuro bako žarnelę. Privažiavus prie dujų terminalo, jie sustojo už šio automobilio, jam iš galo. Po to Valdas išlipo iš automobilio tikslu užsipilti dujų. Jis su Mindaugu liko laukti automobilyje. Sėdėdamas automobilyje matė, kaip Valdas paėmė iš šio vyro žarnelę ir pradėjo pilti dujas į to vyro automobilio baką. Po to, galimai užpylus, nepažįstamas vyras nuėjo iki degalinės operatoriaus. Valdas nuėjo šiam iš paskos, galimai susimokėti už dujas, nes ir jiems jų reikėjo užsipilti. Netrukus po to, galimai praėjus 5 min., nepažįstamas vyras kartu su Valdu parėjo atgal. Pirmas ėjo nepažįstamasis, Valdas ėjo paskui, galimai 0,5 m atstumu nuo jo. Jiems einant matė kaip nepažįstamasis buvo atsisukęs į Valdą mosikuodamas rankomis, kažką jam sakė. Ką jis jam sakė, negirdėjo, kodėl mosikavosi nežino. Automobilio durys, langai tuo metu buvo uždaryti. Valdas į nepažįstamo vyro elgesį reagavo ramiai, tik ėjo paskui. Priėję nepažįstamo vyro automobilį, jie sustojo. Stovėjo netoli vairuotojo pusės durelių. Kalbantis, šis vyras toliau mosikavosi rankomis. Apie ką kalbėjosi negirdėjo. Kodėl mosikavosi nežino. Pamatęs, kaip šis vyras mosikuoja rankomis, pagalvojo, kad reikia Valdą parvesti atgal į automobilį, kad tarp jų nekiltų konfliktas. Po to išlipo iš automobilio ir nuėjo iki Valdo. Mindaugas liko laukti jų automobilyje. Kurioje tiksliai vietoje tuo metu stovėjo jų automobilis nepamena. Priėjus prie Valdo, nepažįstamasis vieną kartą spjovė į Valdą, pataikydamas jam ant drabužių ties petimi. Kodėl nežino. Ar Valdas jam ką nors sakė, negali pasakyti, negirdėjo. T. V. vieną kartą rankos, kurios neįsidėmėjo, dilbiu sudavė tam vyrui į veido sritį, ties akimi. Dėl to šis vyras krito ant nugaros. Krisdamas atsirėmė į savo automobilio ratą. Daugiau jo akivaizdoje Valdas tam vyrui jokių smūgių nesudavė, nes jis kartu su Valdu sėdo į jo automobilį ir išvažiavo. Nepažįstamasis Valdui jo akivaizdoje jokių smūgių nesudavė. Važiuojant Valdas pasakė, kad užpylė nepažįstamajam dujas, o jis „šūdą mala“. Daugiau nieko neaiškino, ką jis turėjo omenyje, sakydamas šią frazę, nežino. Mindaugas visą tą laiką sėdėjo automobilyje, išlipęs iš automobilio nebuvo. (b.l. 76);
- liudytojo M. S. parodymais nustatyta, kad 2014 metais pavasarį, tiksliai kada nepamena, vakare, atsimena, kad buvo jau vėlu, tikslaus laiko nepamena, iš Ariogalos kartu su draugais V. B. ir R. M. važiavo į Kauną praleisti laisvalaikį. Važiavo V. B. priklausančiu automobiliu galimai Opel Astra, valstybinių numerių nepamena, galimai mėlynos spalvos. Automobilį vairavo jis, nes Valdas neturėjo su savimi dokumentų. Renaldas neturi teisių. Valdas sėdėjo priekyje, keleivio pusėje, Renaldas automobilio gale, keleivio pusėje. Tą vakarą jie buvo blaivūs. Važiuojant link Kauno užsuko į šalia autostrados, (duomenys neskelbtini)esančią degalinę, nes reikėjo užsipilti dujų. Degalinės pavadinimo nepamena. Atvykus į degalinės teritoriją, šalia dujų terminalo pamatė stovintį nepažįstama vyrą, pilantį į automobilį dujas. Kadangi jiems taip pat reikėjo užsipilti dujų, jis privažiavo prie to automobilio iš galo ir sustojo, laukė eilės. Sustojus, Valdas išlipo iš automobilio priekinės keleivio pusės. Jis su Renaldu liko automobilyje. Po to Valdas nuėjo iki degalinės, galimai susimokėti už dujas ir netrukus grįžo. Galimai tuo pat metu iki degalinės ėjo ir pastebėtas nepažįstamasis. Valdui sugrįžus, nepažįstamas vyras užsipylė degalų ir užleido vietą jiems, pavažiavęs į priekį sustojo. Kodėl jis nenuvažiavo nežino. Valdui jų automobiliui užpilus dujų, jis pavažiavo į priekį, sustojo arčiau kuro kolonėlės, netoli minėto automobilio. Iš degalinės neišvažiavo, nes Valdas dar nebuvo sugrįžęs. Jam sustojus, iš automobilio išlipo Renaldas, kodėl, nežino. Tačiau niekur nėjo, kiek pamena, pastovėjo šalia automobilio ir vėl sugrįžo atgal. Sėdėdamas automobilyje, Valdo nestebėjo. Negirdėjo, kad tarp Valdo ir nepažįstamojo vyktų žodinis konfliktas, nematė, kad Valdas jam būtų trenkęs. Jei ir trenkė, tai tikrai nežino kodėl. Valdui būnant degalinėje, jų automobilio durys, langai buvo uždaryti. Apie ką jie kalbėjosi, ar apskritai kalbėjo apie ką nors, Valdui sugrįžus į automobilį, nepamena. Valdas, sugrįžęs į automobilio, buvo normaliai nusiteikęs. (b.l. 77);
- įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini)., esantį degalinė (duomenys neskelbtini). (b.l. 9-14);
- specialisto išvada Nr. G 583/14 (02) nustatyta, kad V. I. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 48);
- papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1582/14 (02) nustatyta, kad V. I. padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 51-52);
- 2014-03-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo fotonuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis V. I. atpažino V. B., kaip asmenį, kuris 2014-03-13 22.10 val. (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje (duomenys neskelbtini) teritorijoje jį iškoneveikė ir sumušė. (b.l. 74-75);
- 2014-03-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad pateiktas CD diskas su vaizdo medžiaga. (b.l. 17, 18);
- 2014-03-26 apžiūros protokolu nustatyta, kad peržiūrėtas pateiktas 1 CD diskas. Vaizdo medžiagoje užfiksuoti du automobiliai, esantys šalia dujų terminalo, bei šalia jų vaikščiojantys du vyrai. (b.l. 19-22);
- V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b.l. 85, 86).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo.
Viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, turi pasireikšti bent vienu būdu – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą.
Baudžiamojoje byloje ištyręs esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai dėl dviejų nusikalstamų veikų įvykdymo V. B., pasitvirtino.
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog V. B., būdamas neblaivus, neesant priežasčiai, prokuroro pareiškime nurodytoje vietoje ir laiku, vartodamas necenzūrinius žodžius, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajam V. I. į veido sritį, tuo nesunkiai sutrikdė V. I. sveikatą. V. B. įžūlus elgesys ir nepagarba aplinkiniams pasireiškė vartojamais necenzūriniais žodžiais bei nukentėjusiojo nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nusikalstama veika įvykdyta viešoje vietoje – degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, ten buvusių asmenų akivaizdoje, kurie buvo šokiruoti tokio kaltinamojo elgesio, buvo iškviesti policijos pareigūnai, tad buvo sutrikdyta kasdienė degalinės rimtis ir nusistovėjusi tvarka. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Taigi, tokiu būdu V. B. sąmoningai tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir taip sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir įrodyta virš aptartais įrodymais.
Be to, taip pat jau aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog V. B., tyčia, būdamas neblaivus, prokuroro pareiškime nurodytoje vietoje ir laiku, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajam V. I. į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam V. I. poodinę kraujosruvą kairės akies apatinio voko-skruosto srityje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, kairės akiduobės ir kairio žandinio ančio išorinių sienelių lūžius, t.y. tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. I. sveikatą. Kaltinamasis V. B. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - jis suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog suduodamas smūgį nukentėjusiajam V. I. į veido sritį daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų, ir to norėjo. Dėl paminėtų aplinkybių visumos kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Dėl civilinių ieškinių.
BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 562,4 EUR (1940,28 Lt) ieškinį. (b.l. 23-24). Civilinis ieškovas raštu palaikė ieškinį ir prašė nagrinėti jam nedalyvaujant. Kaltinamasis sutiko su šiuo ieškiniu ir jo neginčijo. Ieškinio dydis pagrindžiamas byloje esančiais duomenimis, todėl dėl ieškinio dydžio ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti. V. B. pripažinus kaltu dėl nusikalstamu veiku įvykdymo, ikiteisminio tyrimo metu nurodyta žala ir teisme palaikytas šis civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).
Nukentėjęs V. I. šioje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 4344,30 EUR (15 000 Lt) ir dėl turtinės žalos 381,723 EUR (1318 Lt) atlyginimo bei 190,- Eur teisinių paslaugų išlaidoms apmokėti. Ieškinyje nukentėjęs nurodo, dėl jam nusikalstamais veiksmais padarytų V. B. sužalojimų buvo priverstas nedirbti, jam buvo išduota 1, 5 mėnesio nedarbingumo pažyma, ir, nors gavo išmokas dėl nedarbingumo, tačiau jos buvo 568 litais (penki šimtai aštuoniasdešimt šeši litai, 00 ct) mažesnės nei atlyginimas, kurį būtų gavęs dirbdamas. Taip pat, dėl patirtų sužalojimų pasekmių, aš negalėjo atlikti savo darbinių pareigų, dėl ko buvo perkeltas į kitą darbą, už kurį buvo mokamas mažesnis atlyginimas. Todėl dėl nusikalstama veika padarytų sužalojimų, negavo 568 Lt pajamų. Be to, buvo atliktos dvi operacijos, kurių metu buvo atstatinėjami lūžę kaulai, veido nervų sistema bei šalinami lūžgaliai, todėl nuolat turėjo vartoti vaistus nuo skausmo, kurie kainavo 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų), raminančius vaistus, kurie kainavo 200 Lt (du šimtai litų, 00 ct), teko lankytis medicinos įstaigose, todėl buvo patirta 400 Lt (keturi šimtai litų, 00 ct) kuro išlaidų. Teigiama, jog iš viso patyrė 1318 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai aštuoniolika litų, 00 ct) / 381,72 Eur (tris šimtai aštuoniasdešimt vienas Eur, 72 ct) turtinės žalos. Dėl neturtinės žalos nurodoma, jog nukentėjęs dėl nusikalstimų patyrė neigiamų išgyvenimų, t.y. nuolatinę baimę dėl pakartotinio užpuolimo, šoką, stresą, sumažėjusias bendravimo galimybes bei sukeltą didelį fizinį skausmą, todėl padarytą neturtinę žalą vertina 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) / 4344,30 Eur (keturi tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt keturi Eur, 30 ct).
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad V. B. nusikalstamais veiksmais buvo nesunkai sutrikdyta nukentėjusiojo V. I. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1582/14 (02) nustatyta, kad V. I. padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 51-52). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjęs V. I. patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų V. I. buvo apribotos judėjimo galimybės, nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiajam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius. Pastebėtina ir tai, jog šioje byloje kaltinamasis dėjo pastangas atsirašyti nukentėjusiojo bei su juo susitaikyti, tačiau nebuvo pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo dydžio. Taigi, nukentėjusiojo pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.
Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nusikalstama veika nesunkiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2 000 Lt iki 20 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009, 2K-29/2011).
Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios kaltę pripažino, teisme nukentėjusiojo atsiprašė. Jis yra darbingas, turi mažametį vaiką, kuriam reikalingas išlaikymas, pastovią gyvenamąją vietą, darbą, tačiau realios darbinės pajamos yra mažos, nuomoja savo gyvenamas patalpas. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 6000Lt (1737,72EUR ).
Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai, nes neturtinė žala yra akivaizdi, reali, todėl laikytina pagrįsta.
Dėl proceso išlaidų.
Nnukentėjęs V. I. teismui pateikė duomenis, jog jis dėl teisnių paslaugų, kurios jam buvo reikalingos civiliniam ieškiniui paruošti, turėjo 190EUR išlaidų, ir prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis bei jas priteisti iš kaltinamojo. Pagal BK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgus į nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį, nukentėjusiojo patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą, todėl iš kaltinamojo išieškotinos proceso išlaidos, kurias šioje byloje nukentėjęs turėjo dėl teisinių paslaugų 190EUR sumai.
Dėl bausmės skyrimo.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę V. B., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas dvi tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę.
V. B. neteistas (b.l. 99), administracine tvarka baustas 13 kartų (b.l. 92-98), psichiatrijos ligoninėse nesigydė, priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 105, 107, 109). Jis dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, išlaiko nepilnametį vaiką. Dėl abiejų nusikalstamų veikų padrymo kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nustatyta tai, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Dėl prastos finansinės būklės bei užimtumo darbe, kaltinamajam neskirtina bauda ir viešieji darbai. Aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.
Vadovaujantis BK 64 ¹ str. 1 d., baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64 ¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : 1 vnt. CD diskas, pateiktas 2014-03-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 17, 18), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 115 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.., ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai tiesiogiai susiję su darbu arba mokslu.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai tiesiogiai susiję su darbu arba mokslu.
Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai tiesiogiai susiję su darbu arba mokslu.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš V. B. priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 562,4 EUR (1940,28 Lt), pinigus pervedant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke, įmonės kodas 188677437.
Nukentėjusiojo V. I. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir iš V. B. priteisti nukentėjusiojo V. I. naudai 1737,72EUR (6000Lt) neturtinei ir 381,72EUR (1318Lt) turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo V. I. naudai iš V. B. priteisti patirtų 190Eur procesinių išlaidų apmokėti.
V. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 vnt. CD diską, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.