Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio mieste atstovei I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio apskrityje ieškinį atsakovei A. Ž. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje nustatyta, kad atsakovai A. Ž. ir A. Š. yra K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-01-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. Ž. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl vaiko nepriežiūros. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-04-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. Š. buvo įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

5. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-06-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) likusiam be tėvų globos K. Š. nustatyta laikinoji globa ir globėju paskirti (duomenys neskelbtini) namai. 2017-09-12 sprendimo matyti, kad A. Ž., laikinai apribota tėvų valdžią jos nepilnamečio sūnaus K. Š., atžvilgiu. A. Š., neterminuotai apribota tėvų valdžią jo nepilnamečio sūnaus K. Š. atžvilgiu. K. Š. nustatyta nuolatinė globa, jo globėju ir turto administratoriumi paskirtas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su globėju adresu (duomenys neskelbtini); iš A. Ž., priteista jos nepilnamečio sūnaus K. Š. išlaikymui po 60 EUR ( šešiasdešimt eurų ) periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2017-03-17 iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą pavedant tvarkyti vaiko turto administratoriui (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini).

6. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 str. 6 d. nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 str. nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 str. nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.).

7. Kaip matyti, ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo metu išreiškė nuomonę, jog motinos valdžią tikslinga apriboti tiek atsakovei A. Ž. neterminuotai.

8. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 str. 3 d.), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal EŽTK 8 str. tik tada, jei jis bus atliktas „pagal įstatymą“, atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme ir bus „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, tačiau kruopštesnio tyrimo reikalauja bet kokie tolimesni tėvų teisių, pvz., tėvų valdžios, bendravimo teisių, ribojimai. Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų. Konkrečioje byloje dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjant įvairių susidūrusių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą, būtina atlikti išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėti daugelį faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atlikti proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir rodyti nuolatinį rūpestį, siekiant nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui).

9. Taigi, kaip jau minėta, tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 str. 3 d.). Byloje nustatyta, ir atsakovė pati pripažino, kad susiklosčiusios sunkios finansinės padėties, ji savarankiškai negali rūpintis ir sudaryti tinkamas gyvenimo, auklėjimo bei mokymosi sąlygas sūnui neturi galimybių, todėl manytina, kad (duomenys neskelbtini) yra pajėgus ir toliau užtikrinti sveikas ir saugias, stabilias gyvenimo ir ugdymo sąlygas.

10. Vaiko išlaikymo klausimas nespręstinas, nes išspręstas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu

11. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Šiuo metu nepilnametis K. Š. yra globojamas (duomenys neskelbtini). Todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo K. Š. gyvenamoji vieta nustatytina (duomenys neskelbtini).

12. Remiantis CPK 88, 93, 96 str., patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prioritetas tiektinas atsakovės turtinių pareigų vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos byloje atlygintinos valstybės lėšomis.

13. Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes jos neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2020-01-13 LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259-260 str., 270 str. , teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti .

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio sūnaus K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą