Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

RAMŪNAS TREBA, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Pasvalyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta Kauno m. savivaldybė, teistas:

2012-09-28 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 1 d., 1 m. laisvės apribojimo bausme,2013-02-20 Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 281 str. 1 d., 1 m. laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL bauda, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 2013-04-26 Kauno apylinkės teismas 2012-09-28 nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su 2013-02-20 paskirta bausme ir paskyrė galutinę bausmę 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo ir 10 MGL baudą, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėjo 2 m., įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyv. vietos ilgiau nei 5 paroms, uždraudžiant išeiti iš namų nuo 6-22 val., jei tai nesusiję su darbu, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. T. 2014 m. vasario 17 d. apie 4 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Kaune, panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną V. T., t.y. sudavė rankos delnu į veido sritį bei du kartus kumščiu į kairį petį V. T., tuo sukėlė savo žmonai V. T. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad vakare apie 20 val. jis nuvažiavo pas draugus, kur šventė. Tą vakarą, jam nusišlapinus viešoje vietoje pamatė policija ir jį pristatė į policijos komisariatą. 2014-02-17 apie 4 val., paleidus policijai, grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaunas, suirzęs. Namuose žmona V. T. pradėjo priekaištauti dėl draugų. Jis žmonai sudavė į petį, į veidą. Spirdamas koja norėjo pagąsdinti ir netyčia pataikė žmonai į pilvą. Neneigia, kad sudavė smūgius nurodytus kaltinime. Buvo iškviesta policija. Blaivus niekada nėra mušęs žmonos, tai pirmas kartas. Jis gailisi, savo veiksmus vertina blogai, atsiprašė, ji atleido, gyvenam kartu, santykiai geri. Jis ir žmona augina 6 metų sūnų, kuris turi negalią, darželio nelanko, sūnų prižiūri jis ir žmona, t.y. kai žmona dirba jis prižiūri, kai jis – žmona.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė visiškai įrodyta:

Nukentėjusiosios V. T. parodymais, kad jos vyras R. T. buvo išvažiavęs pas draugus. Apie 4 val. ryto į namus grįžo piktas, paklusus kodėl taip vėlai grįžo, šis atsakė, kad buvo policijoje. Ji pradėjo vyrui priekaištauti, liepė eiti gulti. R. T. jai iš delno sudavė į veidą. Ji supyko, papriekaištavo, tada R. T. jai iš kumščio ar rankos sudavė du kartus į kairį petį. Konflikto metu jai R. T. įspyrė į pilvą, tačiau mano, kad jis norėjo spirti į kėdę, tačiau netyčia pataikė jai. Po smūgių sudavimo jautė skausmą, maudimą petyje. Ji išsigando, sakė baigti, supyko, iškvietė policiją. R. T. pirmą kartą jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Ji ir R. T. augina bendrą vaiką, kuris serga genetine liga, nelanko darželio, nes dažnai reikia vaistus gerti. R. T. jos atsiprašė, gyvena kartu, šiuo metu santykiai geri, atleido, vaikas jį myli ir jis vaiką myli.

Pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2014-02-17 V. T. pranešė apie tai, kad tarp jos ir sutuoktinio R. T. kilus konfliktui, šis jai sudavė kelis smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą (5 b.l.).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis Veiverių g. 31-4, Kaune (6-8 b.l.).

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad policiją dėl to, kad vyras smurtauja prieš žmoną, kvietė V. T., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas. Įvykio vietoje nustatė, kad 2014-02-17 apie 4.00 val. vyras R. T. mušė savo žmoną, sudaužė virtuvės apyvokos reikmenis. Pareigūnams, t.y. P. D. ir A. V. įėjus į butą virtuvėje rado apsiverkusią moterį V. T. ant kurios veido matėsi patinę paakiai, jos paklausus, kas nutiko, ši atsakė, kad jai sudarė į veidą, pilvą ir kairį petį (3-4 b.l.)

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 4556, kuriame nurodyta, kad 2014-02-17 05.08 val. R. T. nustatytas 2,11 % (promilių) neblaivumas (24 b.l.).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais. BK 140 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 148 str. 2 d. nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra <...> jo sutuoktinis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis R. T. smurtaudamas prieš savo sutuoktinę V. T., t. y. suduodamas į veido sritį bei du kartus į į kairį petį, sukėlė fizinį skausmą, todėl R. T. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. Teismas tik iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis tyčia spyrė nukentėjusiajai į pilvą, nes nukentėjusioji posėdžio metu nurodė, kad jai kaltinamasis netyčia pataikė į pilvą, nes jos manymu jis į kėdę norėjo spirti. Be to ir pats kaltinamasis nurodė, kad spirdamas koja tik pagąsdinti norėjo ir netyčia pataikė sutuoktinei į pilvą. Šios aplinkybės šalinimas kaltinime kaltinamojo teisių nepažeidė, padėties nepablogino.

Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. R. T. 2014-02-17 nustatytas 2,11 promilės girtumas ( 24 b.l.) (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. T. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, šia veika pasikėsinta į kito asmens sveikatą, nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido, jokių pretenzijų nereiškia, ieškinio nereiškia. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – nukentėjusiosios vyras, dirbantis (56 b.l.), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (62 b.l.), turi mažametį vaiką (36 b.l.), baustas administracine tvarka (52-55 b.l.), Priklausomybės ligų centre neužregistruotas ( 61 b.l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (59 b.l.) anksčiau teistas (38-39 b.l.), naują nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo metu, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė. Vadovaujantis BK 27 str. nuostatomis, asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, padaro naują tyčinį nusikaltimą, jis yra laikomas recidyvistu, o BK 56 str. 1 d. numatyta, kad už tyčinio nusikaltimo padarymą tokiam asmeniui teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei į visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, už padarytą nusikalstamą veiką R. T. skirtina bausmė – laisvės atėmimas, nustatant terminą mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64 ¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64 ¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

R. T. skirtina bausmė bendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo nutartimi, kuria subendrinus iš dalies sudedant paskirtas bausmes pagal 2012-09-28 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį su 2013-02-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir 10 MGL dydžio (1300 Lt) bauda, nes nusikaltimas, už kurį R. T. teisiamas, padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 str. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi baudžiamajame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad, esant BK 75 str. 1 d. nustatytiems formaliems pagrindams pagal nusikalstamų veikų kategorijas, paskirtą bausmės rūšį bei dydį, teismo sprendimas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą galimas tada, kai yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą (pavojingumo pobūdį ir laipsnį), kaltininko asmenybę (anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, teisės pažeidimus, girtavimą ir kitokį antisocialinį kaltininko elgesį, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, charakterizuojančius duomenis ir pan.), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimą ir prisipa­žinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Turi būti įvertinama taip pat ir tai, kokią įtaką realus bausmės atlikimas turės teigiamiems kaltininko socialiniams ryšiams (darbui, mokslui, pagalbai reikalingiems priežiūros asmenims ir pan.). Bausmės vykdymo atidėjimo institute įtvirtintas humaniškumo principas derinamas su teisingumo principu - vienu svarbiausių baudžiamosios teisės principų, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų Bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Taigi, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, privaloma įvertinti BK 54 str. 2 d. nurodytas ir kitas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir nuteistojo asmenybe, ir savo sprendimą – ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – suformuluoti atsižvelgdamas į BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar, atidėjus bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar tuo bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų Bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2K–272/2013).

Vertinant R. T. asmenybę, atsižvelgtina ir į tai, jog jis du kartus teistas, jo padarytos nusikalstamos veikos yra smurtinio pobūdžio, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Duomenų, jog ankstesniu teismo nuosprendžiu bausmės vykdymo atidėjimo metu (praėjus beveik pusei bausmės vykdymo atidėjimo laikui) R. T. būtų pažeidęs taikytą įpareigojimą - per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 5 paroms, uždraudžiant išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, nėra. Daugiau jokių įtarimų dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų R. T. atžvilgiu nepareikšta. Šios nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu skirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinė registracija policijos įstaigoje (31,33 b. l.), jų nepažeidė.

R. T. šiuo metu dirba AB „Freda“, kur dirba nuo 2009-09-02, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (62 b.l.) kartu su sutuoktine V. T. augina sūnų E. T., gim. 2007 m., kuris serga genetine liga, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, tai patvirtino tiek kaltinamasis, tiek jo sutuoktinė, t.y. kai kaltinamasis dirba prižiūri sutuoktinė, kai sutuoktinė dirba prižiūri kaltinamasis, nes vaikas dėl savo ligos ir dažno vaistų vartojimo negali lankyti darželio. Kaltinamasis R. T. atsiprašė nukentėjusiosios, ji atleido, šiuo metu santykiai geri, gyvena kartu.

Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, atsižvelgtina į tai, kad, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tai buitinis konfliktas tarp sutuoktinių, kuris galimai buvo išprovokuotas pačios nukentėjusiosios. Padarytas sužalojimas ir sukeltas fizinis skausmas nėra pavojingi gyvybei, liekamųjų reiškinių nėra. R. T. kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios, atleido jam, toliau gyvena kartu, santykiai geri.

Teismo nuomone, jog skyrus realią laisvės atėmimo bausmę bus didelė neigiama įtaka į teigiamus R. T. socialinius ryšius. Tokiu atveju R. T. netektų darbo, negalėtų padėti savo šeimai finansiškai, jo sutuoktinei, t. y. nukentėjusiajai, būtų sunku vienai auginti mažametį vaiką sergantį genetine liga, kuriam reikalinga pastovi priežiūra, juo rūpintis, išsaugoti darbą, mokėti nuomą už gyvenamąjį bustą, mokesčius, tuo pačiu būtų nubaustas ir mažametis vaikas. Nukentėjusios teigimu, R. T. padeda šeimai gaunamomis pajamomis, rūpinasi šeima, prižiūri vaiką, pakeitė savo elgesį su nukentėjusiąja, jis pirmą kartą panaudojo smurtą jos atžvilgiu.

Įvertinus visa, teismas daro išvadą, jog R. T. anksčiau skirtos bausmės bei pareigos turėjo įtakos, padarė pozityvųjį poveikį, jis stengiasi laikytis visuomenėje priimtino elgesio reikalavimų ir įstatymų, todėl taikytinas R. T. atžvilgiu teisinę padėtį lengvinantis institutas ( BK 75 str.) ir skirtinas bausmės vykdymo atidėjimas įstatyme nustatytam termino maksimumui, t. y. trims metams. Teismas sprendžia, kad R. T. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą trims metams ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir pareigas bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str. 2 d., bus pasiekti.

Atidedant laisvės atėmimo vykdymą bei atsižvelgiant į R. T. teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikaltimo padarymo priežastis jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ( BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.) bei pareigas pradėti dirbti arba tęsti darbą (dirbti) (LR BK 75 str. 2 d. 5 p.) ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį uždraudžiant išeiti iš namų nuo 6 val. iki 22 val., jei tai nesusiję su darbu, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (LR BK 75 str. 2 d. 8 p.), kas bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamajam R. T. buvo suteikta garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro advokato užmokestis – 80 Lt (68 b. l.). Kaltinamasis R. T. sutiko sumokėti proceso išlaidas, yra dirbantis, jo gaunamos pajamos per mėnesį apie 1800 Lt, todėl teismo nuomone, minėta piniginė suma, BPK 106 str. 2 d. pagrindu, išieškotina iš R. T..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-305, 307-308 str.

nusprendė:

R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir paskirti 9 ( devynių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, paskirtąją bausmę iš dalies pridedant subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2013-04-26 nutartimi subendrinta, neatlikta galutine bausme laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir baudą 10 MGL (1300 Lt) dydžio.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant jį: pradėti dirbti arba tęsti darbą (dirbti), be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, uždraudžiant išeiti iš namų nuo 6 val. iki 22 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p. ir 72² str. R. T. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaityti R. T. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. vasario 17 d. 4.50 val. iki 2014 m. vasario 17 d. 13.00 val. (vieną parą).

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo R. T. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 80 (aštuoniasdešimt) litų.

Išaiškinti, jog įmoka sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas — 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę pagalbą, banko kvitas pateikiamas Kauno apylinkės teisto Baudžiamųjų bylų raštinės (adresu Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Išaiškinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus įmokos, ji bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.