- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- 1A-387-493/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Viktoras Preikšas
- Kaltinamasis
- S. V.
- Advokatai
- Zita Ragauskaitė, Ruslanas Mazurovas
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-387-493/2015
Teisėjas Rimantas Sipavičius Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00154-2014-6
2015 m. lapkričio 5 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant išteisintajam S. V., jo gynėjui advokatui Ruslanui Mazurovui, privačiai kaltintojai J. V., privačios kaltintojos atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privačios kaltintojos J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Privačios kaltintojos J. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V. privačios kaltintojos J. V. buvo kaltinamas tuo, kad ji 2014-05-12, apie 23 val. 15 min. prie M. V. buto (duomenys neskelbtini), buvo S. V. užpulta ir sumušta iš chuliganiškų paskatų, kuris įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą jai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jis griebė J. V. už gerklės, trenkė jos galvą į (duomenys neskelbtini) buto duris ir stūmė ant laiptų pakopų, užgriūdamas ant jos visu svoriu, dėl ko į laiptų pakopų briaunas ji labai susimušė nugarą ir šlaunį.
Teismas perdavė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Išnagrinėjęs bylą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pirmosios instancijos teismas S. V. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nenustatė, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Privati kaltintoja J. V. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir patraukti S. V. baudžiamojon atsakomybėn, tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti 1448,10 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Skunde apeliantė nurodo, kad teismas padarė esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neištyrė esminių bylos aplinkybių, jas vertino vienpusiškai ir neobjektyviai, savo išvadas grindė prieštaringais, nepatikimais ir tendencingais liudytojų parodymais, nesivadovavo logikos dėsniais, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarime išdėstytus išaiškinimus, kad liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų patikimumas yra būtina sąlyga norint išvengti neteisingo ir nepagrįsto asmens nuteisimo ar išteisinimo. Teismas besąlygiškai patikėjo S. V. pateikta versija dėl konflikto eigos bei neįvertino, kad liudytojai yra smurtautojo S. V. kaimynai, jie nematė įvykio, o tai rodo jų suinteresuotumą padėti smurtautojui, todėl yra pagrindas suabejoti šių asmenų parodymų patikimumu. Teismas neįvertino policijos turimų įrodymų, netgi neiškvietė liudyti teisme, nors policija per keletą minučių atvyko į įvykio vietą ir nustatė , kad apeliantę sumušė S. V., kurį išvežė į nuovadą .
Apeliantės manymu, išvados, kad ne S. V. ją sumušė, teismas nebūtų padaręs tinkamai išanalizavęs policijos ir medikų parodymus, patikrinęs juos BPK nustatytomis priemonėmis ir palyginęs su liudytojų parodymais , kurie neturi nieko bendro su pateiktu kaltinimu. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kauno apylinkės teismas, tirdamas byloje surinktus įrodymus, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų.
Be to, apeliantės teigimu, nebuvo įvertinta ir Kauno m. Žaliakalnio policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Eigulių policijos nuovados PKS vyresniosios tyrėjos A. B. surinkti įrodymai vykdant ikiteisminį tyrimą. Nors teismas pripažįsta, kad ištyrė specialisto išvadą, iš kurios matyti, kad konstatuota poodinė kraujosruva galvoje, kairio klubo sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau vis tiek konstatavo, kad neįrodyta, jog S. V. pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė jos sveikatą. Teismas, apeliantės nuomone, nuosprendyje neišdėstė įrodymų, kuriais grindė savo išvadas ir motyvus, visiškai nesivadovavo neįvertino ir atmetė policijos užfiksuotus įrodymus, tuo pažeidė kasacinio teismo praktiką.
Atsiliepimas
Atsiliepime į privačios kaltintojos apeliacinį skundą kaltinamasis S. V. nurodo, kad su J. V. skundo argumentais nesutinka ir pažymi, kad privati kaltintoja teismui nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad J. V. sužalojo būtent S. V.. Kaltinamasis pažymi, kad pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį jis kaltinamas nebuvo, todėl apeliantė nepagrįstai nurodo, kad dėl šių nusikalstamų veikų jis buvo išteisintas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje privati kaltintoja ir jos atstovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Privačios kaltintojos J. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, išteisindamas S. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, detaliai juos išanalizavo ir teisingai įvertinęs padarė pagrįstą išvadą, jog nukentėjusioji nepateikė duomenų, leidžiančių teismui padaryti išvadą, kad jos parodymai dėl įvykio aplinkybių atitinka tikrovę.
Iš privačios kaltintojos apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nesutinka su teismo išvadomis ir teigia, kad jos parodymus dėl S. V. smurto jos atžvilgiu patvirtina byloje esanti specialisto išvada, o policijos pareigūnai, kurie atvyko pagal iškvietimą į įvykio vietą, net nebuvo apklausti. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti abejones, atliko įrodymų tyrimą ir teismo posėdyje apklausė policijos pareigūnus D. K. bei M. Š., kurie nurodo įvykio aplinkybių neatsimenantys, o pastarasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iš ikiteisminio tyrimo metu surašyto M. Š. apklausos protokolo matyti, kad policijos pareigūnas patvirtino, jog su kolega buvo nuvykęs pagal J. V. iškvietimą, moteris skundėsi prasta savijauta, todėl jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, o jos nurodytas, kaip neva prieš ją smurtavęs, S. V. buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur nustatyta jo asmenybė, patikrintas blaivumas. Pats S. V. paaiškino, kad su J. V. nekonfliktavo, jos atžvilgiu nesmurtavo ir kad ji pati provokuoja konfliktus ir po to kviečia policijos pareigūnus. Taigi jokių naujų aplinkybių policijos pareigūnas M. Š. nenurodė, tik patvirtino, kad iškart po įvykio J. V. ir S. V. laikėsi savo pozicijų, kurių nekeitė ir bylą nagrinėjant teisme.
Vienintelis objektyvus įrodymas, esantis byloje – teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad J. V. galimai jos nurodomu laiku ir aplinkybėmis padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Policijos pareigūno M. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu patvirtina, kad atvykus pagal J. V. iškvietimą, ji atrodė sužalota, galvos srityje matėsi gumbas. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių J. V. parodymus, kad ją sužalojo S. V., kuris pripažino įvykio vakarą susitikęs laiptinėje J. V., tačiau su ja nekonfliktavęs ir jos nesužalojęs. Byloje buvo apklaustos liudytojos A. G., L. F. bei J. B., gyvenančios name, kurio laiptinėje, J. V. teigimu, tarp jos ir S. V. įvyko konfliktas. Liudytojos teigė, kad J. V. yra konfliktiška, nesugyvenama asmenybė, pasireiškianti neprognozuojamu elgesiu, pati provokuoja konfliktus ir kviečia policijos pareigūnus. Byloje esantis Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendis patvirtina, kad toje pačioje vietoje 2011 m. birželio 29 d. pati J. V. padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo laikyti J. V. parodymų patikimais. Nesant byloje kitų duomenų, patvirtinančių, kad specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus jai padarė būtent S. V., o ne kitas asmuo ar ji pati, konstatuotina, kad išteisinamasis nuosprendis S. V. atžvilgiu priimtas pagrįstai ir teisėtai.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs privačios kaltintojos apeliacinį skundą ir atlikęs įrodymų tyrimą, nenustatė naujų aplinkybių, kurios leistų kitaip vertinti byloje esančius įrodymus. Tokių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodė ir privati kaltintoja, todėl jos apeliacinis skundas atmestinas, o nuosprendis paliktinas nepakeistas.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. birželio 18 d. pažyma patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos J. V., išlaidos sudaro 26,06 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. sausio 27 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, J. V. valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų, todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš J. V. netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Privačios kaltintojos J. V. apeliacinį skundą atmesti.