Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarimo G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucija) 2014-04-18 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 034903, kuriame nurodė, kad UAB „M. m.“ pakartotinai nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (21.22-08)-423-18 laikinai, t.y. nuo 2013-08-28 iki 2014-08-27 mokesčių mokėtojui atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais asmenimis tik negrynaisiais pinigais. Minėtas nurodymas 2013-09-03 įteiktas bendrovės „M. m.“ direktoriui G. M.. Nustatyta, jog UAB „M. m.“ vykdo atsiskaitymus grynaisiais pinigais su juridiniais asmenimis. Laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2014-03-25 į UAB „M. m.“ kasą įnešta 4 928 908,54 Lt, juos apskaitant kasos knygoje, iš kasos atskaitingi asmenys (G. M. ir T. M.) per laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2014-03-01 už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais atsiskaitė su juridiniais asmenimis ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis pagal avansinę apyskaitą, išmokėdami jiems 333 067,58 Lt, atsiskaitymams su tiekėjais išmokėta 1 865 179,00 Lt, už patalpų nuomą išmokėta 40 799,88 Lt. Tokiu būdu, G. M. pažeidė 2004-01-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 str. ir 140² str. 1 ir 2 dalis ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172³ str.

Motyvuojamoji dalis

G. M. skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčijamas įrodymų vertinimas su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – nuobaudos skyrimo pagrįstumu, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas G. M., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl G. M. kaltės padarius ATPK 172³ str. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, G. M. kaltę padarius pažeidimą numatytą ATPK 172³ str. įrodo – administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 034903, 2013-08-28 Mokesčių administratoriaus nurodymas mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais, kasos knygos išrašas, buhalterinės sąskaitos, kita bylos medžiaga. Minėtų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog G. M. nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (21.22-08)-423-18 laikinai, t.y. nuo 2013-08-28 iki 2014-08-27 mokesčių mokėtojui atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais asmenimis tik negrynaisiais pinigais. Dėl minėto pažeidimo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 034903. Nors apeliantas ginčija administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo tvarkos pažeidimus, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas protokolas atitinka ATPK 260 str. 1 d., įtvirtintus procesinius reikalavimus keliamus šio dokumento turiniui. Jame aiškiai nurodyta protokolo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; ATPK straipsnis, ir kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas dėl minėto procesinio dokumento pažeidimų atmestinas kaip nepagrįstas.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, taip pat nepagrįsta apelianto pozicija, jog pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškina 2013-08-28 mokesčių administratoriaus nurodymu paskirtus apribojimus, mano, jog UAB „M. m.“ atlikti mokėjimai iš bendrovės kasos jos atskaitingiems asmenims nėra ribojami. Tokia apelianto pozicija iš esmės prieštarauja mokesčių administratoriaus nurodymo paskirčiai, pastarasis nebetektų prasmės, kadangi toliau vykdant atsiskaitymus per atskaitingus asmenis, mokesčių administratoriui būtų užkirstas kelias nustatyti galimą riziką, kad mokesčius atliekantis mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. Būtent apelianto deklaruojamas mokesčių administratoriaus nurodymas aiškinamas plečiamai ir neatitinka mokesčių administratoriaus siekiamo tikslo ir jo rezultato taikant apribojimus ginčijamu nurodymu.

Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nagrinėjamu atveju, G. M. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 172³ str. sudėtis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevykdė teisėto mokesčių administratoriaus nurodymo atsiskaityti su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais asmenimis tik negrynaisiais pinigais, pastarojo atlikti neteisėti veiksmai sąlygojo padarinius, t.y. kilusią administracinę atsakomybę, o tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšis, priešingu atveju, tinkamai vykdant mokesčių mokėtojo nurodymą, padariniai nebūtų kilę.

Iš bylos medžiagoje esančių UAB „M. m.“ finansinių dokumentų matyti su kuo buvo atliktos finansinės operacijos grynaisiais pinigais. Nustatyta, kad iš bendrovės kaso grynieji pinigai buvo išmokėti atskaitingiems asmenims G. M. ir T. M., tačiau pastarieji UAB „M. m.“ vardu atsiskaitė su tiekėjais ir kitais asmenimis tuo pažeisdami mokesčių administratoriaus nurodymą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog G. M. savo paaiškinime 2014-04-18 administracinio teisės pažeidimo protokole pripažino, jog neturi galimybės daryti atsiskaitymus tik bankiniais pavedimais, todėl dalį atsiskaitymų grynaisiais pinigais įtakojo sudarytos sutartys su darbininkais ir klientais. Tokia pozicija tik dar kartą patvirtina administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti deklaratyvus teiginiai dėl teisingumo ir teisinės valstybės principų pažeidimo laikytini apelianto siekiu išvengti administracinės atsakomybės.

Įvertinęs visas aplinkybes, tai, kad G. M. per metus pakartotinai padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo skirta administracinė nuobauda, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad G. M. už ATPK 172³ str., numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta 1000 Lt bauda yra teisinga, proporcinga ir adekvati padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl ją keisti pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, kad G. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172³ str. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas, pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą, o G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.