- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-20
- Bylos Nr.
- T-232-928/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- G. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,
nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą nuteistajam G. R., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,
teismo posėdyje, iš dalies naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 – ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininko atliekančio kalėjimo viršininko funkcijas D. K. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. R. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 11 d. nutartimi, pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 8 ir 12 punktus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu, kuri, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 1998 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausme ir G. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su turto konfiskavimu.
2. Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu G. R. nuteistas už tai, kad 1995 m. liepos mėnesį, tardymo metu ir teisme tiksliai nenustatytą dieną, apie 19.00 val., būdamas teistas dėl tyčinio nužudymo, veikdamas iš anksto susitarusių asmenų grupe su I. Š., A. V., dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, G. K., dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, turėdami bendrą tikslą užvaldyti svetimą turtą, sekdami nuo (duomenys neskelbtini) pasienio (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) posto nukentėjusiojo A. A. vairuojamą vilkiką „KAMAZ 5310“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakrautą 21 445 kg šokolado „SNICKERS KINGSIZE“, iki (duomenys neskelbtini) srities, (duomenys neskelbtini) rajono, kelio (duomenys neskelbtini) 93 km. esančios automobilių stovėjimo aikštelės, G. R. ir G. K. surišant nukentėjusiojo A. A. rankas lipnia juosta, tuo atimant galimybę priešintis, A. V. sėdus prie automobilio „KAMAZ“ vairo ir nuvažiavus (duomenys neskelbtini) kryptimi, G. R. smogdamas 8 smūgius peiliu A. A. į nugarą bei 4 smūgius į galvą, tyčia jį nužudė, užvaldydamas svetimą turtą stambiu mastu – 30 000 Lt vertės automobilį „KAMAZ 5310“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą – šaldytuvą „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 80 000 Lt vertės, 21 445 kg šokoladų „SNICKERS KINGSIZE“ 240 000 Lt vertės, viso užvaldė svetimo turto už 350 000 litų.
3. Šiaulių apygardos teismo 1998 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu G. R. nuteistas pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą už tai, kad 1994 m. lapkričio 23 d., apie 07.00 val., (duomenys neskelbtini) miesto S. N. gatvėje, darydamas plėšimą grupėje, iš anksto susitaręs su V. K., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, taip pat su V. Č. bei A. B., išeidamas iš susitarimo ribų, iš savanaudiškų paskatų užpuolė ir nušovė V. M., visi užvaldė nukentėjusiojo maišelį, piniginę su įvairia valiuta, iš viso 72 000 Lt sumai.
4. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. lapkričio 4 d. nutartimi G. R. nusikalstama veika perkvalifikuota pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK): iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 ir 12 punktų į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, paliekant Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
5. Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo pradžia – 1996 m. liepos 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
6. 2024 m. gruodžio 3 d. Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
6.1. Teikime nurodo, kad nuteistojo nuostata į darbą teigiama, gauta pažyma apie galimą įdarbinimą. Nuteistasis kritiškai vertina nusikaltimo metu užvaldžiusį netinkamą būdą užsidirbti. Šiuo metu jaučiasi finansiškai nepriklausomas, turi nuosavą būstą laisvėje, jį nuomoja, gauna pajamas, dengia ieškinius. Išmoko tinkamai paskirstyti lėšas. Stengiasi valdyti su finansiniais sunkumais susijusius kriminogeninius poreikius dengdamas finansinius įsipareigojimus.
6.2. Atkreipė dėmesį, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka 28 metus, dalį šios bausmės atliko vienutėje. Nusikalstamų veikų darymo metu bendravo tiek su teigiamai, tiek su neigiamai charakterizuojančiais asmenimis. Šiuo metu vengia destruktyvių grupių, siekia išlikti neutralus, vengia konfliktinių situacijų, atsirenka asmenis su kuriais paliko ryšį. Stebima, kad G. R. turi tvirtą nuomonę, nelinkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai, bausmės atlikimo pradžioje stengėsi užimti vadovaujančio vaidmenį, administracijos buvo apibūdinamas kaip ciniškas, egoistiškas. Šiuo metu nurodo nesilaikantis neformaliųjų nuteistųjų bendrijos tradicijų, siekia atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos. Su jį prižiūrinčiais pareigūnais bendrauja tinkamai.
6.3. Pažymėjo, kad įkalinimo metu G. R. pažeidė nustatytas taisykles, 17 kartų baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą 2021 m. liepos 9 d.). Paskatintas 39 kartus. Be to, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, įgijęs kvalifikaciją, stengiasi dalyvauti pozityvaus užimtumo veiklose, prisideda jas organizuojant. Iki 2005 m. lapkričio 28 d. buvo įtrauktas į linkusių bėgti įskaitą. Bausmės atlikimo metu nebuvo sulaikytas ar pastebėtas apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau kelis kartus sulaikytas už alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimą. Paskutinį kartą 2021 m. liepos 9 d., gailisi dėl tokio savo elgesio. Šiuo metu kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta, siekia analizuoti aplinkybes paskatinusias įsitraukti į nusikalstamas veikas. Visgi pokalbio metu nurodo, kad nusikalstamos veikos metu ne viskas įvyko taip kaip planuota (nebuvo planavę įvykdyti nužudymo).
6.4. Teikime nurodo, kad G. R. palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, keliais artimais vaikystės draugais, bendrauja su keliais bausmę atliekančiais nuteistaisiais, kurie atitinka pagal individualius asmens požymius (amžius, pomėgiai, intelektas). Asmuo siekia analizuoti save, atpažinti teigiamus ir neigiamus būdo bruožus. Šiuo metu asmens vertybinėje sistemoje dominuoja laisvės svarba, jaučiasi pasiruošęs grįžti į visuomenę. Stebimi geri nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai: palaiko akių kontaktą, bendrauja mandagiai taktiškai. Dalyvavo įvairiuose kursuose skirtuose asmeniniams pokyčiams. Pokalbio metu su empatija ir gailesčiu kalba apie asmenis nukentėjusius nuo jo veiksmų.
6.5. Pažymėjo, kad atlikus didelės žalos rizikos vertinimą nustatytas žemas didelės žalos rizikos lygis laisvės atėmimo vietoje ir vidutinis didelės žalos rizikos lygis visuomenėje. Manoma, jog teisės pažeidėjas turi galimybę sukelti žalą, tačiau nėra linkęs to daryti, nebent pasikeistų aplinkybės (atsinaujintų ryšiai su kriminaliniu elgesiu pasižyminčiais kompanionais). 2020 m. spalio 2 d. atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tokia pati rizika išliko ir kitų vertinimų metu (2022 m. gegužės 24 d., 2023 m. rugsėjo 6 d., 2024 m. spalio 29 d.).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdyje Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atstovė teikimą palaikė jame nurodytais pagrindais. Nuteistasis G. R. ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti. Prokurorė prašė teikimą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos teikimas atmestinas
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausmę. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, įvertina, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dydį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi įvertinti ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius baudžiamajame įstatyme numatytus kriterijus, suponuojančius išvadą, kad nuteistasis ateityje išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, tuo užtikrinant visuomenės saugumo interesą. Tai vertindamas, teismas atsižvelgia į tai, ar nuteistasis padarė teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Bausmę atliekančio asmens elgesys pataisos proceso metu sudaro pagrindą spręsti apie bausmės poveikį ir kartu nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. R. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį (daugiau nei 28 metus), kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau vien tik formalaus kriterijaus atitiktis nesudaro pagrindo besąlyginiam teikimo tenkinimui. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė šią pareigą turi vykdyti ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Iš tokios Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime dar nepatvirtina, jog konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.
11. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, šiuo metu G. R. itin aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, prisideda jas organizuojant, nuo 2014 m. pradėjo dirbti įstaigoje, šiuo metu darbinę veiklą tęsia, yra susiradęs darbą ir laisvėje. 2020 m. rugsėjo 2 d. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją. Laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gegužės 27 d. dalyvavo 45 – iose pozityvaus užimtumo veiklose. Taip pat reguliariai lankosi palaikomosiose konsultacijose siekdamas mažinti pakartotinę riziką nusikalsti. Per visą bausmės atlikimo laiką buvo 39 kartus skatintas. Šiuo metu pataisos namuose nuteistasis vengia destruktyvių grupių, autoriteto nuteistųjų tarpe neturi, siekia išlikti neutralus, vengia konfliktinių situacijų bei kruopščiai atsirenka asmenis, su kuriais palaiko ryšius, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais, palaiko socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais, nėra socialiai atsiskyręs ir su išskirtiniais emocinės gerovės sunkumais nesusiduria. G. R. turi sutuoktinę, su kuria santykiai trunka jau apie 12 metų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Stengiasi valdyti su finansiniais sunkumais susijusius kriminogeninius poreikius dengdamas finansinius įsipareigojimus. Taip pat G. R. nesusiduria su piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis ir alkoholiu problemomis. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme.
12. Vis dėlto, teisėjų kolegijos manymu, tam tikras teigiamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nėra absoliuti sąlyga, galinti tiesiogiai įtakoti teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Tačiau asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas, bei ilgą laiko tarpą vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai atsižvelgti ne vien į nuteistojo elgesį paskutiniaisiais bausmės atlikimo metais, bet turi būti įvertinamas nuteistojo elgesys, jo požiūris į padarytus nusikaltimus viso bausmės atlikimo laikotarpiu.
13. Bylos duomenimis G. R. yra teistas tris kartus, pirmasis teistumas – vos 18 metų amžiaus. Dvi paskutinės nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę – nužudymai, padaryti vienerių metų laikotarpiu (1994 m. pabaigoje ir 1995 m. viduryje), dėl savanaudiškų paskatų, siekiant užgrobti svetimą turtą. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia itin didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors nusikaltimų, už kuriuos atliekama bausmė, pobūdis, jų padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinamos nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, visgi, visos šios aplinkybės svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam. Be to, nagrinėjant baudžiamąsias bylas teisme, nuteistasis G. R. savo kaltę pripažino tik iš dalies, įkalinimo įstaigoje taip pat ilgą laiką savo kaltę pripažino iš dalies, teigė, kad yra nubaustas per griežta bausme. Taigi, nors G. R. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka nuo 1996 m. liepos 5 d., nusikaltimai padaryti 1994-1995 m., tačiau tik 2012 m. gegužės 22 d. nuteistojo charakteristikoje, kuri buvo teikta prie malonės prašymo, pirmą kartą nurodytas kaltės dėl padarytų nusikaltimų pripažinimas. Šiuo metu kaltę pripažįsta, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, stebimas gailesčio jausmas dėl tokio savo poelgio. Visgi, pokalbio metu nurodo, kad nusikalstamos veikos metu ne viskas įvyko taip kaip planuota (nebuvo planavę įvykdyti nužudymo). Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės atskleidžia, kad nuteistasis ne visą bausmės atlikimo laiką pilnai suvokė savo atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį, jų neanalizavo, negalvojo apie padarinius, nesuprato, dėl ko yra nubaustas tokia griežta laisvės atėmimo bausme, todėl bausmės paskirtis pilna apimtimi kurį laiką įgyvendinama nebuvo. Visa tai neleidžia spręsti, jog jo elgesio korekcija jau yra pakankama jam paskirtos bausmės pakeitimui švelnesne.
14. Be to, ilgą laiką G. R. elgesys atliekant jam paskirtą bausmę buvo vertinamas tik patenkinamai. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad G. R. 2000 m. charakteristikoje nuteistojo elgesys apibūdinamas kaip žemesnis nei patenkinamas, su administracijos atstovais nuteistasis mandagus tik esant savanaudiškiems motyvams, atkakliai siekdamas tikslo gali būti netaktiškas, nuteistojo charakteryje vyrauja egoistiniai polinkiai, nuteistasis apibūdinamas kaip įžūlus, kartais ciniškas, į auklėjamąsias priemones reaguojantis nežymiai. 2001 m. charakteristikoje G. R. elgesys vertinamas patenkinamai, nurodyta, kad nuteistasis į auklėjamąsias priemones reaguoja pakankamai, yra padaręs teigiamų išvadų dėl drausmės, su administracijos atstovais mandagus, taktiškas, charakteryje vyrauja egoistiniai polinkiai, atkakliai siekdamas tikslo gali būti netaktiškas, ciniškas, įžūlus. 2003 m. charakteristikoje G. R. elgesys vertinamas taip pat patenkinamai, bet nurodyta ir apie tai, kad nuteistojo elgesys reikalauja nuolatinės kontrolės ir korekcijos, nuteistasis į auklėjamąsias priemones reaguoja patenkinamai, polinkis piktai reaguoti į tuos reiškinius, kurie jam nepatinka, siekdamas tikslo gali būti grubus, įžūlus. 2004 m. charakteristikose G. R. vertinamas irgi patenkinamai, iš esmės jo elgesys toks pats, reikalauja nuolatinės kontrolės ir korekcijos, nuteistasis į auklėjamąsias priemones reaguoja patenkinamai, polinkis piktai reaguoti į tuos reiškinius, kurie jam nepatinka, siekdamas tikslo gali būti grubus, įžūlus, savo veiksmams bei pasaulėžiūrai nesavikritiškas. 2005-2007 m. charakteristikose G. R. vėlgi vertinamas patenkinamai, pažymima, kad nuteistojo elgesys reikalauja nuolatinės kontrolės ir korekcijos, būna grubus žemesnio lygio pareigūnų atžvilgiu, linkęs smulkiai pažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, į auklėjamąsias priemones reaguoja patenkinamai. 2007 m. G. R. psichologinėje charakteristikoje pažymėta, jog jis yra linkęs palaikyti nuteistųjų bendruomenės nerašytas taisykles. Nuteistojo G. R. 2009 m. charakteristikoje nuteistasis jau charakterizuojamas teigiamai. 2010-2011 m. charakteristikose nuteistojo G. R. resocializacijos dinamika vertinama kaip labai gera. 2012 m. charakteristikoje G. R. charakterizuojamas patenkinamai, nurodyta, kad nuteistasis laikosi kriminalinio pasaulio neformaliųjų elgesio taisyklių, noro dirbti nepareiškė, adekvačiai reaguoja į taikomas elgesio korekcines priemones, esant griežtai elgesio kontrolei sugeba laikytis nustatytų pareigų ir draudimų. 2013 m. charakteristikoje G. R. taip pat charakterizuojamas patenkinamai, nurodyta, kad adekvačiai reaguoja į taikomas elgesio korekcines priemones, būdamas nubaustas daro tinkamas išvadas, bet ne visada laikosi nustatytų pareigų, kartais stengiasi jas apeiti. 2014 m. charakteristikoje G. R. vėlgi charakterizuojamas patenkinamai, nurodyta, kad nuteistojo požiūris į darbą pasikeitė, bet dėl objektyvių priežasčių įdarbintas nebuvo. Šie duomenys patvirtina, jog G. R. pataisos procesas yra itin lėtas ir pakankamai sudėtingas, didžiąją laisvės atėmimo bausmės atlikimo dalį nuteistojo elgesys nebuvo disciplinuotas. Akivaizdu, kad G. R. pažanga stebima artėjant aptartam formaliam kriterijui – neterminuoto laisvės atėmimo bausmės dvidešimtmečiui, kas kelia pagrįstų abejonių nuoseklia jo pažanga, siekiant pakeisti savo elgesį, jog būtų laikomasi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstama.
15. Tai, kad G. R. elgesys nebuvo nukreiptas išimtinai teigiama linkme taip pat patvirtina ir jo asmens byloje esantys duomenys dėl fiksuotų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nesilaikymo pažeidimų. Sutiktina, jog šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų G. R. neturi, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką jis 18 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, 3 kartus buvo perkeltas į kameros tipo patalpas. Pas nuteistąjį ne kartą buvo rasti draudžiami daiktai, be kita ko ir alkoholio kvapą skleidžiantys skysčiai, su administracijos pareigūnais bendraudavo įžūliai, vartodavo necenzūrinę leksiką. Ypač svarbu pažymėti tai, kad paskutinį kartą nuteistasis baustas praėjus vos pusei metų po paskutinio svarstymo dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, t. y. 2021 m. liepos 9 d. G. R. nubaustas už šiurkštų režimo ir vidaus tvarkos reikalavimų pažeidimą – alkoholinių gėrimų vartojimą, už ką jis 5 paroms buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Nors ši nuobauda 2021 m. spalio 19 d. gautu paskatinimu buvo panaikinta prieš laiką ir šiuo metu nuteistasis G. R. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau ši aplinkybė kartu su kitomis aptartomis aplinkybėmis patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja jo asmenybę ir rodo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.
16. Viena iš įstatyme numatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri skirstoma į žemą, vidutinę ir aukštą. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Kaip matyti, G. R. 2024 m. spalio 29 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, skaitinė išraiška sudaro 45 balus. Visgi, nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad ta pati pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistojo atžvilgiu buvo užfiksuota dar pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu 2016 m. sausio 5 d., kurios skaitinė išraiška sudarė 65 balus. Pakartotinių įvertinimų metu buvo nustatyta mažėjanti nusikalstamo elgesio rizikos dinamika: 2019 m. gegužės 17 d. nustatyta vidutinė rizika (55 balai), 2020 m. spalio 2 d. – taip pat vidutinė rizika (51 balas), 2022 m. gegužės 24 d. nustatyta vidutinė rizika (50 balų), 2023 m. rugsėjo 6 d. taip pat nustatyta vidutinė rizika. Teisėjų kolegijos nuomone, iš to, kas išdėstyta, matyti, jog nuteistojo G. R. pakartotinio nusikalstamos elgesio rizika mažėja, tačiau per paskutinius dvejus metus ji sumažėjo nežymiai – 5 balais. Taigi, G. R. šiuo metu nustatytas 45 balų skaičius iš esmės yra priskiriamas vidutinei nusikalstamo elgesio rizikos ribai, kuri neabejotinai dar gali būti mažinama iki žemos. Juolab, kad teisės pažeidėjo įvertinimo metodikos suvestinė patvirtina, kad 25 balus sudaro dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (t. y. išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (2 balai), lėšų tvarkymas ir pajamos (2 balai), gyvenimo stilius ir draugai (10 balų), emocinė gerovė (6 balai), mąstymas ir elgesys (4 balai), nuostatos (1 balas), kuriuos nuteistasis dar gali sumažinti savo tinkamu elgesiu bausmės atlikimo metu, todėl šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija ir jo požiūris. G. R. turi dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų ir jo nusikalstamo elgesio rizika aiškiai mažėtų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, nuteistasis yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.
17. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistajam G. R. nustatoma nemažai pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių: statiniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas. Dinaminiai – neturi arba turi mažą/ nestabilią darbo patirtį, turi nestabilią darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančią nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, anksčiau pasižymėjo impulsyviu elgesiu, buvo būdingas agresyvus/ kontroliuojantis elgesys; negebėjo atpažinti problemų, tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; buvo būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, G. R. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo.
18. Sprendžiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą taip pat svarbios aplinkybės, susijusios su reikšmingos padarytos žalos dalies atlyginimu ar pašalinimu, bei įsipareigojimu ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus 2024 m. rugpjūčio 21 d. pažymoje nurodyta, kad G. R. šiai dienai turi aktualius vykdomus patvarkymus pagal kuriuos privalo išmokėti 33772 Eur, išieškota 2548 Eur. Atkreiptas dėmesys, kad viena iš nukentėjusiųjų jau yra mirusi, todėl šiuo metu pinigai pagal vykdomuosius dokumentus nėra atskaitomi. Nors nuteistasis deklaruoja besiimantis visų įmanomų priemonių skolinių įsipareigojimų vykdymui, tačiau jo asmens byloje esantys duomenys rodo priešingai, kaip matyti G. R. ne kartą yra rašęs įvairaus pobūdžio prašymus ir skundus, adresuotus pataisos įstaigos direktoriui, buhalterijai (pavyzdžiui, 2016 m. kovo 25 d. skundas, 2016 m. balandžio 18 d., 2016 m. birželio 16 d. prašymai ir kt.), kuriuose piktinosi dėl daromų išskaitų iš jo darbo užmokesčio pagal turimus vykdomuosius dokumentus. Duomenų, jog šiuo metu G. R. požiūris į materialines vertybes būtų iš esmės pasikeitęs, pateiktoje asmens bylos medžiagoje nėra. Ši informacija rodo, jog G. R. iki 2014 m. vengęs dirbti, bei neišreiškęs tokio noro, akivaizdžiai vengia ir turimų finansinių įsipareigojimų vykdymo, kuriuos sukėlė neteisėtais savo veiksmais. Nors asmens byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduota 2024 m. spalio 4 d. pažyma, kad įmonė galėtų G. R. suteikti galimybę įsidarbinti, tačiau tokio pobūdžio pažyma nesuteikia pagrindo objektyviai spręsti apie įsidarbinimo galimybės realumą, o tuo pačiu ir apie realias galimybes atlyginti žalą.
19. Pakankamo pagrindo tenkinti Institucijos teikimą nesudaro ir nuteistojo dalyvavimas įvairiuose pozityvaus užimtumo renginiuose, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas labiau neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai manytina, jog vien tik šių aplinkybių egzistavimas net ir šiuo metu išimtinai teigiamos įtakos nuteistojo mąstymui nedaro, neskatina jo pasitaisyti ir savo elgesį koreguoti vien tik teigiama linkme, todėl keisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę remiantis vien tik šių aplinkybių visuma, nėra pagrindo. Nuteistojo G. R. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei.
20. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. R. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę švelninti, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagrindo nėra. Toks teismo sprendimas, įvertinus nuteistojo asmenybę, atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei joje akcentuotą valstybės pareigą apsaugoti visuomenę nuo jai pavojingo asmens. Svarbu tai, kad taikyti BK 51 straipsnį ir jo pagrindu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o ją lėmė išimtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės.
21. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad tolesnis G. R. bausmės atlikimas jau yra galimas švelnesnėmis sąlygomis, t. y. pakeitus jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o paties nuteistojo nuomonė ir švelnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. G. R. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis (sukelti negrįžtami padariniai – atimtos 2 asmenų gyvybės iš savanaudiškų paskatų), nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu (padaryti pažeidimai, už kuriuos skirtos nuobaudos), pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išlieka vidutinė, kriminogeniniai veiksniai (didžiąją jų dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę pakeisti) rodo, kad šiuo metu nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra sumažėjęs, o bausmės tikslai – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, pakeitus skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nebus pasiekti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 – ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininko atliekančio kalėjimo viršininko funkcijas D. K. teikimo dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.