- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-2810-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33933-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- Ž. R., E. R.
- Atsakovas
- Danske Bank A
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Danutės Kutrienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Ž. R. ir E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. R. ir E. R. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, atstovaujamam Danske Bank A/S Lietuvos filialo, dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai Ž. R. ir E. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti Kredito sutarties Nr. BP1126070138 nutraukimą negaliojančiu. Nurodė, kad 2007-03-02 su atsakovu sudarė kredito sutartį 700 000 Lt sumai. Tuo metu ieškovas E. R. dirbo patento pagrindu. Nutraukus santuoką (2011 m.), ieškovai tapo bendraskoliais. 2010-10-05 atsakovas sutartį vienašališkai nutraukė, kadangi nebuvo atliekami mokėjimai. Paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2010-10-15, ir iš viso iki Kredito sutarties nutraukimo ieškovai atsakovui sumokėjo apie 30 000 Lt. Ieškovų teigimu, dėl prasidėjusios ekonominės krizės jie negalėjo vykdyti Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nes nustojo veikti ieškovui priklausanti UAB „Muzikos instrumentai“. Šią dieną ieškovų finansinė padėtis yra pasikeitusi, ir jie gali pilnai ir laiku mokėti įmokas. Ieškovai nurodė, kad vien iš buto nuomos jie gali gauti iki 2 000 Lt pajamų per mėnesį, ir to pakaktų sutarčiai vykdyti. Be to, ieškovas E. R. dirba pas savo motiną J. R., dirbančią verslo liudijimo pagrindu. Jų bendros pajamos 2013 m. per mėnesį sudarė 7 500 Lt. Ieškovo motina pinigais ar laiduojant sutinka prisidėti prie ieškovų sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Per metus ji gauna 25 830 Lt darbo pajamų ir 16 771 Lt pensijos. Taigi ieškovai turi visas galimybes vykdyti Kredito sutartį, tačiau atsakovas nesutinka jos atnaujinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2007-03-02 buvo sudaryta Kredito sutartis su vėlesniais susitarimais, kuria atsakovas ieškovui E. R. suteikė 87 533,88 EUR kreditą. Nuo 2010-02-17 ieškovas nurodyta sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, dėl to jam buvo išsiųsti raginimai 2010-06-18 Nr. 4P_SB-2010-633529, 2010-07-18 Nr. 4P_SB-2010-729157, 2010-08-18 Nr. 4P_SB-2010-857215, tačiau ieškovas savo sutartinių įsipareigojimų ir toliau nevykdė - kredito negrąžino, priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių nemokėjo. Todėl bankas, pasinaudodamas savo teise, CK 6.217 str. 5 d. pagrindu (vadovaudamasis Kredito sutarties Bendrosios dalies 24, 51.1, 56 punktais) 2010-10-05 Kredito sutartį vienašališkai nutraukė. Ieškovo įvykdytas šalių sudarytos Kredito sutarties pažeidimas atitiko CK 6.217 str. 2 d. 1 p., 2 p. ir 4 p. Ieškovas sutarties nutraukimo dieną įsipareigojimų nevykdė daugiau kaip 7 mėnesius, nevykdo ir iki šiol, t. y. jau 4 metus. Atsakovo teigimu, toks sistemingas prievolę pažeidžiantis ieškovo elgesys yra esminis Kredito sutarties pažeidimas CK 6.217 str. 2 d. prasme, kadangi sudaro pagrindą bankui nesitikėti, kad ateityje sutartis bus vykdoma tinkamai. Bankas, skolindamas pinigus ir iš kredito gavėjo jų (kredito mokėjimo dalimis) neatgaudamas, negaudamas jokios naudos (palūkanų), ir tokiu būdu patirdamas tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, negauna to, ko pagal sutartį pagrįstai tikėjosi gauti. Be to, paskoloms, kurių mokėjimo terminai pradelsti yra formuojami atidėjiniai, dėl to banko padėtis dar labiau pablogėja. Kredito negrąžinimas, palūkanų nemokėjimas gali sukelti finansinio stabilumo problemų, kurios bankui yra ypatingai svarbūs dėl būtinumo saugoti pasitikėjimą šalies finansų sistema, o jos stabilumas, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-02-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012, yra viešasis interesas, todėl griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę. Atsakovas akcentavo, kad nei įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, nei teismų praktikoje suformuluoti išaiškinimai nesuteikia pagrindo išvadai, kad ekonominės krizės situacija per se reiškia nenugalimos jėgos faktą, dėl kurio visuotinai atleidžiama nuo sutartinių prievolių vykdymo ir sutarčių nevykdymo teisinių padarinių. Šalių autonomijos principas lemia tai, kad kreditorius yra laisvas apsispręsti, ar nori pakeisti sutartį ir su kita šalimi likti sutartiniuose santykiuose. Ieškovų pasiūlytos sąlygos atnaujinti Kredito sutartį atsakovui yra nepriimtinos. Bankas nėra prisiėmęs išankstinio įsipareigojimo pakeisti sutartį tik vienai šaliai priimtinomis sąlygomis. Tokios pareigos nenustato ir teisės aktų nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti atsakovo atlikto vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumą bei tokio pobūdžio teisių gynimo būdo įgyvendinimo sąlygų buvimą kredito sutarties nutraukimo metu. Nustatė, kad tarp šalių susiklosčiusių sutartinių civilinių teisinių santykių požymiai atitinka vartojimo sutartis individualizuojančius požymius, todėl padarė išvadą, kad tarp šalių Kredito sutarties pagrindu susiklostę teisiniai santykiai yra vartojimo kredito sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai. Dėl santykių pobūdžio ginčo byloje nėra. Įvertinęs šalių pasirašytos sutarties turinį, teismas nustatė, kad šalys Kredito sutarties bendrosios dalies 55.1 p. susitarė dėl atsakovo teisės vienašališkai nutraukti sutartį įgyvendinimo tvarkos bei sąlygų. Ši sutarties nuostata atitinka CK 6.874 str. 2 d. įtvirtintą įstatyminį reglamentavimą dėl paskolos gavėjo sutarties pažeidimo pasekmių. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal CK 6.881 str. 1 d. įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą piniginių įmokų mokėjimas yra esminė kredito gavėjo pareiga ir sutarties sąlyga, o ginčijamos Kredito sutarties vienašališką jos nutraukimą reglamentuojantis 55.1 p. punktas imperatyvioms įstatymo normoms neprieštarauja, padarė išvadą, jog įmokų nemokėjimas sutartyje nustatyta tvarka vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas. Kadangi atsiliepime bei teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ginčijamą Kredito sutartį jis nutraukė būtent šiuo sutartyje įtvirtintu pagrindu, teismas sprendė, jog būtina įvertinti aplinkybę, ar vienašališko Kredito sutarties nutraukimo metu egzistavo Kredito sutarties bendrosios dalies 55.1 p. įtvirtintos vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad ieškovai sutartinius įsipareigojimus tinkamai vykdė (įmokas mokėjo laiku bei sutartyje nustatyta tvarka) apie 2 metus nuo Kredito sutarties pasirašymo dienos. Kadangi ieškovai atsakovui pagal sutartį yra sumokėję apie 30 000 Lt, tai jie yra sumokėję tik apie 4 proc. visos kredito sumos. 2010-06-18, 2010-07-18 bei 2010-08-18, Kredito sutarties galiojimo metu, ieškovui buvo išsiųsti raginimai dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Taigi ieškovas ne kartą buvo informuotas apie esantį įsiskolinimą, tačiau pareigą tinkamai atsiskaityti su atsakovu vis tiek vykdė netinkamai. Teismo posėdžio metu ieškovai patvirtino aplinkybę, kad 2010 metais sutartį vykdyti buvo sunku - įmokas mokėjo pavėluotai bei mažesnes už nurodytas Kredito sutartyje. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad vienašališko sutarties nutraukimo metu esminio sutartinio įsipareigojimo – laiku mokėti sutartyje nustatytas įmokas – ieškovas tinkamai nevykdė ilgiau nei 4 mėnesius, o iki 2010-09-02 susidaręs 3 659,32 EUR, t. y. 12 634,9 Lt, įsiskolinimas sudarė net 42 proc. per visą Kredito sutarties galiojimo laikotarpį sumokėtos įmokų sumos. Pagal VSDFV duomenis vienašališko Kredito sutarties nutraukimo metu draudžiamųjų pajamų ieškovas neturėjo. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių tuo metu buvusią gerą ieškovo finansinę padėtį byloje nėra. Pagal VSDFV duomenis laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2014 m. iš darbinės veiklos ieškovas turėjo ne didesnes negu 363,64 Lt mėnesines pajamas. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šie ieškovo finansinę padėtį patvirtinantys duomenys, bei sistemingas prievolę pažeidžiantis ieškovo elgesys atsakovui, kaip licencijuotai kredito įstaigai, kurios viena iš verslo sričių – paskolų teikimas už palūkanas, suteikė pagrindą nesitikėti, kad sutartis ateityje bus vykdoma tinkamai, nes atsakovas iš esmės negavo to, ko siekė – paskolos ir palūkanų grąžinimo laiku. Be to, teismas konstatavo, kad apie 4 mėnesius įmokų nemokėjimas laiku, nesant jokių duomenų apie realias ieškovo galimybes toliau vykdyti Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, šiuo atveju laikytinas esminiu Kredito sutarties pažeidimu, suteikiančiu atsakovui, kaip kredito davėjui, teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad iki sutarties nutraukimo šalys bendradarbiavo bei derino tam tikras sutarties sąlygas, tačiau duomenų apie tai, kad, atsiradus aplinkybėms, dėl kurių vykdyti Kredito sutartį ieškovui tapo sudėtingiau (ieškovo teigimu, ekonominė krizė, įmonės apyvartos sumažėjimas ir pan.), ieškovas, siekdamas išsaugoti sutartinius santykius, CK 6.204 str. nustatyta tvarka būtų kreipęsis į teismą dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo, byloje nėra. Todėl teismas laikė, kad, ieškovui nepasinaudojus įstatyme numatyta teise teismine tvarka keisti sutarties sąlygas, pasikeitusių aplinkybių rizika (finansinės ieškovo padėties pablogėjimas) tenka pačiai šaliai, t. y. ieškovams. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą Kredito sutarties galiojimo (ir) arba jos nutraukimo metu. Priešingai, byloje nustatyta, kad šalys bendradarbiavo, derino sutarties sąlygas, leidžiant ieškovui įmokų mokėjimą vieną kartą atidėti. Taigi šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas siekė išsaugoti sutartinius teisinius santykius, o aplinkybė, kad atsakovas netenkino ieškovų prašymo ir Kredito sutarties neatnaujino, savaime negali būti vertinama kaip atsakovo nesąžiningas/sutartį pažeidžiantis elgesys. Šalių autonomijos principas lemia tai, kad kreditorius yra laisvas apsispręsti, ar nori pakeisti sutartį ir likti sutartiniuose santykiuose su kita šalimi. Kreditoriaus valios neatnaujinti sutarties negalima laikyti piktnaudžiavimu teise, tuo labiau sutarties pažeidimu, ir tokia valia savaime nėra neteisėta. Įrodymų, kurie patvirtintų šiuo metu ieškovų faktiškai gaunamas pajamas, nepateikta. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad, atnaujinus Kredito sutartį, ją vykdyti padėtų trečiasis asmuo – ieškovo mama. Iš šių aplinkybių matyti, kad nėra jokių pagrįstų duomenų, užtikrinančių tinkamą tolimesnį atnaujintos sutarties vykdymą. Teismas pažymėjo, kad, sudarydamas Kredito sutartį, ieškovas aktyviais veiksmais prisiėmė sutarties neįvykdymo riziką bei atsakomybę dėl savo mokumo. Todėl aplinkybė, kad dėl ekonominės krizės ieškovas neteko dalies pajamų, nesuteikė teisės nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, ir negali būti laikoma pakankama priežastimi reikalauti atnaujinti sutartį, dėl kurios nevykdymo jau yra pradėtas priverstinio išieškojimo procesas, o tai, be kita ko, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovai buvo nepakankamai rūpestingi ir apdairūs, siekdami ginti savo teises.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai Ž. R. ir E. R. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nenagrinėjo ieškovų motyvo, jog kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas dėl to, kad (pilnai) vykdyti savo įsipareigojimus atsakovui ieškovai negalėjo dėl ekonominės krizės – sutarties nutraukimo metu atsiradusios force majeure aplinkybės. Teismas nepasisakė dėl LAT praktikos panašiose bylose ir ja nesivadovavo. Padarė neteisingą išvadą, kad dalies pajamų netekimas nesuteikė ieškovui teisės nevykdyti sutartinių įsipareigojimų. Sprendimo dalyje teismas kalba apie vieną ieškovą, nors byloje jų yra du. Tai galimai rodo, kad teismas nepakankamai įsigilino į bylos esmę. Iš teismo sprendimo neaišku, kokiais aktyviais veiksmais ieškovai „prisiėmė sutarties neįvykdymo riziką bei atsakomybę dėl savo mokumo“. Bylos nagrinėjimo metu toks klausimas nebuvo nagrinėjamas. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovai neginčijo aplinkybės dėl atsakovo pareigos informuoti apie susidariusį įsiskolinimą nevykdymo. Ieškovas E. R. teismui nurodė, kad atsakovas pranešimus ieškovams siuntė adresu (duomenys neskelbtini), kai ieškovai gyveno adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių apeliacinio skundo reikalavimą. Atsakovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas buvo maksimaliai aktyvus – aiškinosi bylos aplinkybes, išklausė ir įvertino visus šalių paaiškinimus ir argumentus, išnagrinėjo pateiktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Byloje nustatyta, kad 2007-03-02 tarp ieškovo E. R. bei atsakovo buvo pasirašyta Kredito sutartis Nr. BP1126070138 su vėlesniais pakeitimais, kurios pagrindu atsakovas ieškovui suteikė 700 000 Lt kreditą būsto pirkimui, remonto darbų užbaigimui ir būsto kredito refinansavimui (b. l. 42, 67-71). Iš šios sutarties turinio matyti, kad kredito grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka (butų, esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimu) bei 2007-03-02 tarp ieškovės Ž. R. ir atsakovo pasirašyta Laidavimo sutartimi Nr. FA-BP1126070138 (b. l. 13-16, 67-71). 2010 metais atsakovas ieškovui siuntė raštus, ragindamas ieškovą tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus bei informuodamas apie galimas teisines pasekmes šių įsipareigojimų nevykdant, o, jų ir toliau nevykdant, 2010-10-05 Kredito sutartį vienašališkai nutraukė (b. l. 72-74). Pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-17 sprendimą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu (Nr. 2-1056-96/2011), padengti pagal atsakovo vienašališkai nutrauktą Kredito sutartį susidariusį įsiskolinimą yra abiejų ieškovų solidari prievolė (b. l. 101-102). Šiuo metu yra vykdomas priverstinis skolos pagal Kredito sutartį išieškojimas.
Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovai Kredito sutarties tinkamai vykdyti negalėjo dėl force majeure aplinkybės – ekonominės krizės. Apeliacinės instancijos teismas tokią apeliantų poziciją vertina kaip ydingą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 d. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010; 2011-05-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Tačiau kartu pažymėtina, kad nei įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, nei teismų praktikoje suformuluoti išaiškinimai nesuteikia pagrindo išvadai, kad ekonominės krizės situacija per se reiškia nenugalimos jėgos faktą, dėl kurio visuotinai atleidžiama nuo sutartinių prievolių vykdymo ir sutarčių nevykdymo teisinių padarinių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojami kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu. Tai inter alia reiškia ir tai, kad nenugalimos jėgos aplinkybe galėtų būti pripažinta ne ekonominės krizės situacija per se, o tam tikros konkrečios krizės aplinkybės, susijusios su sutarties šalies veikla, objektyviai darančios sutarties vykdymą negalimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovai tokių aplinkybių ne tik neįrodė, bet ir nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovų nurodyta aplinkybė, jog sutartiniai įsipareigojimai atsakovui buvo vykdomi netinkamai/nebuvo vykdomi dėl to, kad dėl ekonominės krizės nustojo veikti ieškovo E. R. įmonė UAB „Muzikos instrumentai“, nėra konkreti krizės aplinkybė, objektyviai daranti sutarties vykdymą negalimą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš ieškovų pateikto UAB „Muzikos instrumentai“ 2007 metų, kuriais tarp šalių buvo sudaryta Kredito sutartis, balanso, jau tais metais įmonė buvo nemoki, nes per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (14 616 Lt) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (26 069 Lt) (b. l. 106), ir ieškovas, būdamas direktoriumi, šią aplinkybę turėjo žinoti bei, prieš su atsakovu sudarydamas Kredito sutartį, įvertinti.
Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apeliantų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimą ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutarė:
Ieškovų Ž. R. ir E. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.