- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- 1A-22-354/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37757-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus, Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- R. N.
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 1.2.10.1Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas (BK 165 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.12.1.8Bylos nagrinėjimas teisme kaltinamojo reikalavimu ar teisėjo iniciatyva (BPK 425 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;
pagal BK 165 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu, galutinė bausmė – areštas 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta kaltinamajam subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams 20 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. N. nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 27 d., apie 1 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, stipriai patraukdamas I. V. buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, neteisėtai, prieš savininkės I. V. valią įsibrovė į pastarosios namus bei kilusio žodinio konflikto metu, stovėdamas buvusiai sugyventinei I. V. už nugaros, tyčia pridėjo peilį pastarajai prie kaklo ir, žodžiais sakydamas „papjausiu“, grasino pastarąją nužudyti, taip sukeldamas nukentėjusiajai I. V. pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas.Apeliaciniu skundu nuteistasis R. N. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, apklausti liudytojus ir I. V.. Skunde nuteistasis nurodo, kad prisipažino padaręs nusikaltimus, nes tikėjosi, kad jam bus paskirta arešto bausmė – daugiausiai 90 parų. Todėl dabar jaučiasi apgautas prokurorų. Pažymi, kad I. V. norėjo su juo susitaikyti, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo R. N. apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis R. N. nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu. Apeliantas mano, kad jis buvo apgautas, nes jam buvo žadėta, jog didžiausia bausmė, kurią jam gali paskirti teismas, yra areštas 90 parų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 425 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs bylą, kurioje jau buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, su kuriuo kaltinamasis nesutiko, niekaip nėra saistomas su baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir bausmės skyrimo klausimas sprendžiamas laikantis bausmės skyrimo principų, nurodytų BK VIII skyriuje (BK 54–66 straipsniuose).BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą numatytos tokios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu R. N. laisvės atėmimą 9 mėnesiams paskyrė pagal BK straipsnio sankcijos ribas.Nėra pagrindo teigti, kad už BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas apeliantui paskirtos bausmės yra per griežtos. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. N., atsižvelgė į tai, kad jis padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus, kad jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimus, kuriais yra kaltinamas, ir gailisi, o jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, kad veikas padarė būdamas recidyvistu. Taip pat apylinkės teismas įvertino tai, kad R. N. anksčiau teistas (58–70 b. l.), naujus tyčinius nusikaltimus padarė esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), baustas administracine tvarka (75–77 b. l.), nedirba (78–79 b. l.). Be to, R. N. yra ne kartą teistas būtent už smurtavimą nukentėjusiosios I. V. atžvilgiu. Įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. N. gyvenimo būdo nekeičia, ir teisingai sprendė, kad bausmės (BK 41 straipsnio 2 dalis) paskirčiai įgyvendinti, švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės rūšies už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo prieš nukentėjusiąją I. V. padarymą – viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto – šiuo atveju nebepakanka. Tai, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. baudžiamuoju įsakymu R. N. buvo paskirta arešto bausmė, šios išvados nepaneigia. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką laisvės atėmimo bausmės skyrimas teismo baudžiamuoju įsakymu yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A–2/2013, Nr. 2A–8/2013), tačiau R. N. padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs R. N. kaltu, įgijo teisę paskirti kitos rūšies ir dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip šiuo atveju ir buvo padaryta.Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas byloje nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės skiriant bausmes už nusikalstamas veikas, ir už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį už sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), o už BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – arešto bausmę, jos dydį nustatydamas šiek tiek didesnį už sankcijoje numatytos tokios bausmės vidurkį (arešto bausmės vidurkis – 52 paros). Be to, šios bausmės, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas buvo dar ir sumažintos vienu trečdaliu, todėl laikyti jas per griežtomis nėra jokio pagrindo.Apeliacinio skundo argumentai, kad I. V. norėjo su juo (apeliantu) susitaikyti, atmetami kaip nepagrįsti, nes tokių duomenų bylos medžiagoje nėra. Priešingai, nukentėjusioji I. V. apklausų metu nurodė, jog prašo nubausti R. N. ir sutinka, kad baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (43–44, 47 b. l.). Į teismo posėdį nukentėjusioji I. V. neatvyko, nors jai apie posėdį buvo pranešta, o R. N. sutiko, kad byla būtų nagrinėjama neatvykus nukentėjusiajai (130 b. l.). R. N. kaltę pripažino (būtent dėl to jam buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmės sumažintos vienu trečdaliu), jos iš esmės neginčija ir apeliaciniame skunde, todėl apklausti liudytojus ir nukentėjusiąją I. V., kaip apeliaciniu skundu prašo nuteistasis, nėra jokio teisinio pagrindo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. N. apeliacinį skundą atmesti.