- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-18
- Bylos Nr.
- 2A-934-302/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-12073-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- UAB „Mercbusas“
- Atsakovas
- UAB „Silberauto“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Porix“
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Mercbusas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mercbusas“ ieškinį atsakovui UAB „Silberauto“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Porix“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Mercbusas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Silberauto“ 15 330 Lt nuostolių atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad pagal 2006-07-12 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TR-VO6-1-20 lizingo būdu iš atsakovo įsigijo naują automobilį Mercedes Benz Sprinter 518 CDI KA su Mobility Go paslauga. Automobilis pirkėjui buvo perduotas 2006-10-18, pasirašant priėmimo-perdavimo aktą, dalyvaujant UAB „Hansa lizingas“ atstovui. Šiam automobiliui buvo suteikta 24 mėn. garantija (Sutarties 5.1.1p.), o vėliau ir 80 d. papildomas garantinis laikotarpis. Garantinio laikotarpio metu - 2007-04-19 nurodytas automobilis sugedo (dingo variklio galia) ir buvo remontuojamas nuo 2007-04-19 iki 2007-09-09 septynis kartus Mercedes Benz centruose Vilniuje (13 d.), Kaune (15 d.), Klaipėdoje ir Lenkijos Zabrze MB centre (nuo 2007-07-03 iki 2007-08-17- 46 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas verčiasi pervežimo veikla, jis šia transporto priemone naudotis negalėjo ir remonto metu turėjo nuomotis kitą transporto priemonę, nes atsakovas atsisakė vykdyti įpareigojimus pagal Mobility Go paslaugą ir suteikti ieškovui pakaitinį automobilį ginčo automobilio remonto metu, vadovaujantis Sutarties 5.7 p., kuriame numatyta, jog pardavėjas (atsakovas) neprisiima jokios atsakomybės dėl negalėjimo naudotis preke (automobiliu) garantinio remonto metu. Atsakovas ieškovui nurodė, kad ieškovo nurodoma Mobility Go paslauga taikoma tuomet, kai atliekamas garantinis remontas, trunkantis ilgiau kaip 2 valandas, tuomet klientas gali naudotis nemokamai taksi, vietinio susisiekimo priemonėmis arba, pagal galimybes, atsarginiu automobiliu, t.y. ši paslauga neįeina į garantinius atsakovo įsipareigojimus ieškovui, nes to nenumatyta ir paminėtoje pirkimo-pardavimo sutartyje. Ieškovas su tuo nesutiko, nes dėl ginčo automobilio remontų buvo priverstas nuomotis kitą pakaitinį transportą, t.y. 74 dienas, mokant po 60 EUR į dieną, nuostoliai už pakaitinio automobilio nuomą sudarė 15330 Lt, kuriuos, ieškovo nuomone, atsakovas CK 6.333 str. 3 d., 6.334 str. 3.4 d. pagrindu turėjo atlyginti. Ieškovo nuomone, atsakovas pardavė nekokybišką automobilį, kuriuo nebuvo galima normaliai naudotis pagal paskirtį, todėl pardavėjas yra atsakingas už parduodamo daikto kokybę ir privalo ieškovui atlyginti nuostolius, turėtus dėl pakaitinio automobilio nuomos pirkto automobilio remontų metu.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Silberauto“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. Ieškovas pirktą automobilį remontavo autoservise Lenkijoje, Zabrce Mercedes-Benz servise nuo 2007-06-06 iki 2007-08-17, t.y. su atsakovu nesuderintame autoservise, be to, automobilio Mobility Go paslauga neįeina į garantinius atsakovo įsipareigojimus ieškovui, nes nenumatyta paminėtoje pirkimo-pardavimo sutartyje, o pardavėjas neprisiima jokios atsakomybės dėl negalėjimo naudotis automobiliu garantinio remonto metu (Sutarties 5.7. p.). Kita vertus, Mobility Go priemonių parinkimas yra derinamas su garantinį aptarnavimą teikiančiu servisu, siekiant padėti asmenims, kurių garantinis automobilis sugedo, išlikti mobiliems 5 dienas, kol vyksta remontas, tačiau nagrinėjamu atveju pats ieškovas priėmė sprendimą nuomoti kitą pakaitinę transporto priemonę, už kurį nėra atsakingas atsakovas. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo ieškinio reikalavimai turi būti pateikti Lenkijoje esančiam servisui, remontavusiam automobilį, jei ieškovas mano, kad šios paslaugos dėl ginčo automobilio remonto jam buvo suteiktos nekokybiškai.
Trečiasis asmuo UAB „Porix“ pateikė teismui atsiliepimą į UAB „Mercbusas“ ieškinį, kuriame prašė ieškinį tenkinti ieškovo nurodytais motyvais. Nurodė, kad 2006-09-13 UAB „Porix“ gavo UAB „Mercbusas“ komercinį pasiūlymą krovininio automobilio „Mercedes Benz Sprinter 518“ bazėje įrengti keleivinį automobilį, o 2006-09-14 buvo pasirašius sutartį, ieškovo transporto priemonei buvo atlikti sutartos apimties darbai ir įranga. 2006-11-16 UAB Porix“ gavo atsakovo UAB „Silberauto“, oficialaus DaimlerChrysler AG atstovo Lietuvoje sutikimą, kuriuo patvirtino, kad Mercedes Benz Sprinter modelio krovininių automobilių bazėje galima įrengti M2 klasės mažuosius autobusus, įrengiant juos pagal LR taikomus techninius reikalavimus nurodytoms (M2 klasės) transporto priemonėms. Atlikus darbą, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atlikusi transporto priemonės atitikties įvertinimą, 2007-01-22 prašymą Nr. (16)-15B-199 transporto priemonei išdavė atskirą leidimo eksploatuoti numerį (LEN‘ą)-LT*001*M2*00031*00. Transporto priemonei buvo išduotas Tipo atitikimo sertifikatas konkrečiai transporto priemonei Mercedes Benz Sprinter518 CDI, identifikavimo Nr. WDB9066571S126605 bei Nacionalinis tipo patvirtinimo sertifikatas transporto priemonės serijai.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad ieškovo automobiliui Mercedes Benz Sprinter 518 CDI KA turėjo būti suteikta Mobility Go paslauga, nes jis atitinka visus reikalavimus, taikomus šiam automobiliui, apie tai buvo reklamuojama viešai, transporto priemonė buvo remontuojama garantiniu laikotarpiu ir tik „Mercedes Benz“ įgaliotuose autoservisuose, sutartyje šalys neaptarė, kad ši paslauga nebus taikoma pirkėjui, todėl ieškovas, pirkdamas iš atsakovo aptartą automobilį pagrįstai tikėjosi, kad ši paslauga automobilio garantinio aptarnavimo metu bus taikoma ir jam ir ji (paslauga) yra sudėtine šalių susitarimo dalis. Be to, CK 6.334 str. 4 d. numato, kad sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, todėl ši norma leido teismui padaryti išvadą, kad 2006-07-12 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TR-V06-1-20 5.7 p. yra pardavėjo (UAB „Silberauto“) atsakomybės ribojimas, todėl negalioja. Dėl nurodytų motyvų teismas atsakovo argumentą dėl 2006-07-12 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TR-V06-1-20 5.7 p. taikymo nagrinėjamajam ginčui spręsti atmetė. Teismas pažymėjo, kad Mobility Go paslaugos tikslas yra padėti asmeniui, kuriuo automobiliui atliekamas garantinis remontas, išlikti mobiliam, bet nėra siekiama kompensuoti per remonto laikotarpį netektų pajamų.
Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovui, reikalaujant iš atsakovo nuostolių, atsiradusių dėl pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimo, atlyginimo, atsakovas kaip pardavėjas yra atsakingas už parduoto automobilio trūkumus, jo kaltė dėl daikto trūkumų yra preziumuojama, jei pastarasis neįrodys kitaip. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, kad atsakovo kaltės prezumpcija dėl daikto trūkumų, numatyta CK 6.333 str. 3 d., yra paneigta V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ 2011-07-15 ekspertizės akto išvadomis, kadangi iš jų galima daryti išvadą, kad ginčo automobilio gedimai, atsižvelgiant į papildomos salono šildymo sistemos įrengimą ir jos priežiūros ypatumų, yra susiję su transporto priemonės priežiūra, naudojimu, informacijos trūkumu jį prižiūrint, o ne dėl automobilio netinkamos kokybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad automobilis Mercedes Benz Sprinter 518 CDI K buvo perdirbtas laikantis visų gamintojo nurodymų ir nustatytų reikalavimų ir buvo taisomas tik specializuotuose Mercedes Benz autoservisuose, kurių specialistai aptarnaujant tokio tipo perdirbtus automobilius privalėjo remontuojant žinoti visas jo ypatybes. Tik atliekant darbus pagal paskutinį 2007-09-10 užsakymą Nr. 7OIMO57I05, variklio aušinimo/salono šildymo sistema buvo užpildyta skysčiu pilnai atidarius papildomos sistemos valdymo vožtuvą ir daugiau šios sistemos trikdymo atvejų nebuvo užfiksuota. Iki nurodytos datos taisant automobilį autoservisuose byloje nesurinkta duomenų apie panašių veiksmų atlikimą.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Mercbusas“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepilnai ir neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė materialinės teisės normas.
Teismas, atmesdamas ieškinį, savo sprendimą pagrindė tuo, kad esą UAB „Silberauto", kaip pardavėjo, kaltės prezumpcija dėl daikto trūkumų, numatyta CK 6.333 str. 3 d., yra paneigta V.Mitunevičiaus įmonės „Impulsana" 2011 07 15 d. ekspertizės išvadomis. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka nurodydamas, kad pagal CPK 218 str. eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Juo labiau neprivaloma tokia ekspertizė, kurioje nebuvo duotas joks konkretus atsakymas į iškeltą klausimą, pripažįstant, kad konkrečių automobilio gedimų priežasčių nustatyti neįmanoma. Pasak apelianto, eksperto nuomonė, išreikšta teisme, neobjektyvi, nes, pasak jo, tokios klasės, kaip „Mercedes", automobilis negali būti nekokybiškas ir taip dažnai gesti, todėl variklio - gedimų priežasčių reikia ieškoti kitur, atmetant tikimybę, kad minėtus gedimus sukėlė nekokybiškos detalės ar jų surinkimas. Toks jo požiūris, beje jau buvo paneigtas teisme - LAT 2006-10-16 nutartimi Nr. 3K-3-508/2006 buvo pripažinta ieškovo teisė grąžinti UAB „Silberauto" nuolat gendantį „Mercedes" automobilį.
Teismas, vertindamas šias painias ekspertizės išvadas, neįsigilino į tam tikrų gedimų pasekmes, už šiuos gedimus atsakingus asmenis, neatsižvelgė į kitus byloje surinktus įrodymus - šalių paaiškinimus, rašytinius dokumentus ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Tuo tarpu analizuojant išvadoje pateiktos priežasčių - pasekmių grandinės elementus atskirai (paeiliui), tampa aišku, kad pardavėjo atsakomybės prezumpcija negalėjo būti paneigta, nes tam nėra jokių pagrindų.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jo reikalaujamus atlyginti nuostolius sukėlė ta aplinkybė, kad automobiliui nuolat gedo variklis, dėl ko nebuvo galima naudotis automobiliu, teko ilgai ir dažnai jį taisyti. O ekspertizės išvadoje nurodoma, kad dalis atsiradusių variklio gedimų yra tiesiogiai susiję su automobilio aušinimo/salono šildymo sistemos normalaus darbo sutrikdymu (toliau analizuojama, kas jį sutrikdė), kita dalis - galimai susijusi. T.y. dalies variklio gedimų priežasčių ekspertas nenustatė, tiesiog nurodydamas, kad negalima nei patvirtinti, nei paneigti, kad jie yra susiję su aušinimo sistemos darbo sutrikdymu. Tuo tarpu teismas, nesant jokių objektyvių įrodymų, pardavėjo atsakomybę pašalino visiškai, šią savo nuomonę grįsdamas tolimesnėmis eksperto išvadomis, nors jos buvo duotos tik dėl tos dalies gedimų, kuriuos ekspertas tiesiogiai siejo su variklio automobilio aušinimo/salono šildymo sistemos darbo sutrikdymu. Apeliantas nurodo, kad ekspertas šio sutrikdymo priežasčių tiesiogiai nenustatė, o tik padarė išvadą, kad „techniniu požiūriu tikėtina“, jog šis sutrikdymas kilo dėl to, kad esant uždarytam papildomai įrengtam salono šildymo sistemos vožtuvui, negalima tinkamai užpildyti šią sistemą skysčiu, dėl ko likęs oras trikdo jos darbą ir variklis perkaista. Tuo tarpu ekspertas jokio eksperimento neatliko, teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kodėl jo neatliko, taigi toks jo elgesys verčia abejoti jo objektyvumu. Apeliantas teikia į bylą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą kaip įrodymą, kurio pateikimo būtinybė atsirado vėliau, patvirtinantį, kad automobilio aušinimo sistemos ištuštinimas ir užpildymas skysčiu, esant uždarytam papildomam salono šildymo sistemos vožtuvui jokios įtakos variklio darbui neturi. Dėl nurodyto, kadangi atliktas eksperimentas paneigė ekspertizės išvadas, teismo sprendimas naikintinas kaip neteisingas.
Apelianto vertinimu, atsakomybę už trečiojo asmens veiksmus, jei tokie būtų teismo nustatyti, solidariai su automobilio perdirbėju turi prisiimti ir atsakovas, kaip perdirbto automobilio pardavėjas.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo UAB „Porix“ pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo, prašydamas apeliacinį skundą patenkinti. Jis nurodo, kad sutinka su apelianto argumentais, jog ekspertas nepagrindė kaip laikotarpiu nuo 2007-04-23 iki 2007-09-10 nustatyti gedimai susiję su aušinimo / salono šildymo sistema, jos normalaus darbo sutrikdymu. Ekspertizės išvadomis nėra pagrindo remtis kaip vieninteliu įrodymu byloje, juo labiau kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB “Silberauto” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, eksperto išvadą, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir teisingai jas teisiškai kvalifikavo, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo prijungti prie bylos naują rašytinį dokumentą - faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo buvo konstatuotas paties ieškovo atliktas tam tikras bandymas, ieškovui eksperimentuojant su aušinimo sistema, tačiau atsakovas su tokio įrodymo pateikimu apeliacinės instancijos teisme dėl tos priežasties, kad teismo posėdžio metu išaiškėjo nuomonių skirtumai dėl vožtuvo įtakos gedimų atsiradimui nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantas ginčija teismo priimtą sprendimą tuo pagrindu, jog teismas nepilnai ir netinkamai įvertino įrodymus, neteisingai taikė materialines teisės normas reglamentuojančias nuostolių, atsiradusių dėl parduoto netinkamos kokybės automobilio, atlyginimo. Kolegija iš dalies su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka ir sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tačiau neteisingai jas įvertino padarydamas nepagrįstą ir įstatymo nuostatoms neatitinkančią išvadą, kad atsakovas neatsakingas už ieškovo nuostolius, kurie atsirado dėl automobilio gedimo garantinio termino metu.
Teismas remdamasis byloje išnagrinėtais įrodymais teisingai nustatė, kad 2006-07-12 ieškovas UAB „Mercbusas“ lizingo būdu iš atsakovo UAB „Silberauto“ pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TR-VO6-1-20 pagrindu įsigijo naują krovininį automobilį Mercedes Benz Sprinter 518 CDI KA, kuriam atsakovas suteikė 24 mėn. garantiją (Sutarties 5.1.1p.), o vėliau ir 80 d. papildomą garantinį laikotarpį (t. 1 b.l. 6-8, 10-14, 34-35). Po šios sutarties pasirašymo ieškovas 2006-10-18 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Porix“ kartu su lizingo davėju UAB „Hansa lizingas“ dėl Mercedes Benz Sprinter 518 įrangos pirkimo (t 2, b.l. 11-13), pagal 2006-09-13 komercinį pasiūlymą (t 2, b.l. 14-16). Automobilis UAB „Mercbusas“ ieškovui buvo perduotas 2006-10-18 (t. 1 b.l. 9). 2006-11-16 trečiasis asmuo gavęs atsakovo sutikimą (t 2, b.l. 37) ieškovo nupirktą įrangą sumontavo į ieškovo iš atsakovo įsigytą automobilį, tokiu būdu krovininis automobilis buvo perdirbtas į keleivinį. 2007-01-22 buvo gautas leidimas perdirbtą automobilį eksploatuoti (t 2, b.l. 38).
Eksploatuojant ginčo automobilį garantinio laikotarpio metu jis sugedo ir buvo remontuojamas nuo 2007-04-19 iki 2007-09-09 septynis kartus Mercedes Benz centruose: Vilniuje (13 d.), Kaune (15 d.), Klaipėdoje ir Lenkijos Zabrze MB centre (46 d.), viso 74 dienas. Ieškovas verčiasi pervežimo veikla (b.l.85-100), todėl Mercedes Benz Sprinter 518 CDI KA sugedus, jis remonto metu turėjo nuomotis kita transporto priemone. Pagal pateiktus dokumentus ieškovo pakaitinio automobilio nuoma sudarė 25244,36 Lt (t 1 b.l. 19-23, 10-104, 106-107, 120). Šių aplinkybių šalys neginčija. Ginčas yra tik dėl automobilio gedimo priežasties. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs automobilio gedimus ir byloje atliktos ekspertizės išvadas, konstatavo, kad automobilio gedimo priežastys yra netinkamas jo eksploatavimas, kuris susijęs su informacijos apie tokį eksploatavimą nebuvimu dėl papildomos salono šildymo sistemos įrengimo. Taip pat teismas padarė išvadą, kad nėra įrodyta, kad automobilis buvo netinkamos kokybės, dėl ko sprendė, kad atsakovas nėra atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius. Kolegija sutinka su teismo nustatyta automobilio gedimo priežastimi, tačiau nesutinka su teismo padaryta išvada, kad atsakovas nėra atsakingas dėl atsakovui atsiradusių nuostolių.
Remiantis kompetentingo asmens turinčio tam tikrų žinių atliktos ekspertizės išvadomis ir kitais byloje surinktais įrodymais apie ginčo automobilio sugedimus nurodytus remontą atlikusių asmenų, gedimų intensyvumą ir aplinkybes apie gedimo pašalinimo priežastis, yra pagrindas spręsti, kad labiausiai tikėtina, jog gedimai atsirado dėl variklio aušinimo sistemos/salono šildymo sistemos netinkamos priežiūros, būtent dėl to, jog šildymo vėsinimo sistema nebuvo pilnai (iki reikiamo lygio) užpildoma aušinimo skysčiu. Šias aplinkybes nustatęs pirmos instancijos teismas be jokio pagrindo sprendė, kad dėl netinkamos minėtos sistemos priežiūros ir tam tikros informacijos nepateikimo apie šią priežiūrą nėra atsakovo kaltės, dėl to su tokia teismo išvada kolegija nesutinka.
Šalys neginčija, kad automobilis 7 kartus sugedo garantinio laikotarpio metu. Taip pat šalys neginčijo tos aplinkybės, kad techninę automobilio priežiūrą atliko atsakovas, taip pat ir automobilį remontavo atsakovas arba kiti „Mercedes Benz“ centro autoservisai. Ta aplinkybė, kad 2007-04-19 pirmą kartą sugedus automobiliui ir jį remontuojant atsakovo darbuotojai pildė aušinimo/vėdinimo sistemą aušinimo skysčiu, patvirtina paties atsakovo pateikti duomenys (t 2, b.l. 84), ir labiausiai tikėtina, kad sistemos pilnai neužpildė. Tokią labiausiai tikėtiną išvadą patvirtina ne tik ekspertizės (t 2, b.l. 120-130) duomenys, bet ir paties atsakovo nurodytos aplinkybės, kad tik remontuojant automobilį šeštą ar septintą kartą buvo aptiktas papildomas šildymo sistemos reguliavimo vožtuvas įrengtas neįprastoje vietoje - vairuotojo sėdynės pakylos priekinėje sienelėje. Pats atsakovas nustatė, kad tik tuo atveju jeigu jį atsukus, aušinimo sistema pilnai užsipildo aušinimo skysčiu. Tokiu būdu ne kas kitas, o atsakovas atlikdamas ginčo automobilio techninę priežiūrą ir jo remontą garantinio laikotarpio metu, yra atsakingas už šios teikiamos priežiūros tinkamumą ir kokybišką atlikimą. O kadangi ji buvo atlikta netinkamai ir automobilis pastoviai gesdavo, dėl ko ieškovas jo remonto laiku nuomodamas kitą automobilį patyrė nuostolių, būtent atsakovas yra atsakingas už šiuos nuostolius.
Kasacinis teismas išaiškino, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, kuris egzistuoja ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-196/2010).
Pagal pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui, ir jis nėra atsakingas už trūkumų atsiradimą. Pagal šią įstatymo normą pardavėjas garantiniu laikotarpiu yra atsakingas už parduoto daikto kokybę, jeigu neįrodo, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio. Taigi pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą.
Teismo nustatyta aplinkybė, kad tokia priežiūra buvo atliekama netinkamai dėl pakankamos informacijos apie šildymo/aušinimo sistemos techninę priežiūrą nepateikimo tokią priežiūrą atliekančiam asmenims arba automobilio su šia sistema pirkėjui, nepaneigia atsakovo atsakomybės nagrinėjamu atveju, o tik suponuoja išvadą, kad tiek techninę priežiūrą, tiek šildymo/aušinimo įrangą pardavusio (sumontavusio) asmenų (nagrinėjamu atveju atsakovo ir trečiojo asmens) atsakomybė yra solidari. Dėl to, jog trečiasis asmuo nepateikė visos reikiamos informacijos apie įmontuotos sistemos priežiūrą ir aptarnavimą, ar įmontavo dalį įrangos (vožtuvą) neįprastoje ir sunkiai nuspėjamoje vietoje, o atsakovas būdamas savo srities specialistu ir sutikdamas kartu su ginčo automobiliu aptarnauti ir trečiojo asmens įmontuotą įrangą, netinkamai atliko savo pareigą garantiniu metu tinkamai prižiūrėti ir remontuoti automobilį, dėl ko atsakovas net 74 dienas negalėjo naudoti šio automobilio pagal jo tiesioginę paskirtį, todėl šiuo atveju atsakovas kaip solidarus skolininkas privalo atlyginti ieškovui patirtus nuostolius (CK 6.246 str., CK 6.249 str.). Tarp trečiojo asmens neatliktų veiksmų ir atsakovo netinkamai atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.).
Pagal šią šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjas, nusipirkęs automobilį, įgijo teises naudotis CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais teisių gynimo būdais. Pažymėtina, kad specialiu pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdu, įtvirtintu CK 6.334 straipsnyje, pirkėjas turi teisę naudotis savo pasirinkimu. Šie pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami ir su nuostolių atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB NTA ,,Realus pasiūlymas“ v. UAB ,, Mega Property“, bylos Nr. 3K-3-569/2010). Pats atsakovas UAB „Silberauto“ 2007-09-17 rašte Nr. 07/01-97 nurodė, kad pakaitinio automobilio kaina neturi viršyti 60 EUR už parą (t. 1 b.l. 33), todėl savo nuostolių dydį ieškovas paskaičiavo, atsižvelgiant į atsakovo nurodytą automobilio nuomos kainą. Ieškovo nuostoliai sudaro už nurodytą laikotarpį panašaus pakaitinio automobilio nuoma po 60 eurų (207,17 Lt) -15 330 Lt (74 d. x 207,17 Lt), kuriuos privalo atlyginti pagal ieškovo pareikštą reikalavimą atsakovas. Ieškovo teisė yra pasirinkti, kokiu būdu jis gins savo pažeistą teisę reikšdamas ieškinį dėl solidariai padarytų nuostolių, - ją reikš abiems solidariems asmenims, ar vienam iš jų. Nagrinėjamu atveju ieškovui pareiškus reikalavimą vienam iš solidariai atsakančių asmenų, šie nuostoliai priteistini iš atsakovo (CK 6.6 str. 4 d., 6.279 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto į bylą pateiktą naują įrodymą – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą atsisako priimti vadovaudamasi CPK 314 str., kadangi apeliantas nepagrindė, kodėl toks įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, taip pat nenustatyta, kad tokio įrodymo pateikimo būtinybė būtų atsiradusi vėliau.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Patenkinus apeliacinį skundą, yra pagrindas perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose (CPK 93 str. 5 d.).
Ieškovas UAB „Mercbusas“ pirmosios instancijos teisme turėjo tokių bylinėjimosi išlaidų: 510,87 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (t. 1, b.l. 65), 1 699,20 Lt (t. 1, b.l. 52, 105), 2 500 Lt atstovavimo išlaidų nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje (t. 2, b.l. 172-174), apeliacinės instancijos teisme – 920 Lt žyminio mokesčio (460 Lt * 2 (t. 1, b.l.123, t.3, b.l. 5), 2 500 Lt atstovavimo išlaidų (t. 1, b.l. 138), kasacinės instancijos teisme – 460 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b.l. 157), 1 000 Lt atstovavimo išlaidų (t. 1, b.l. 164). Atsižvelgiant į tai, kad už pareikštą ieškinį dėl 15 330 Lt nuostolių priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 460 Lt, o ieškovas sumokėjo 510,87 Lt, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas permokėtą žyminio mokesčio dalį, t.y. 50,87 Lt, grąžinti iš valstybės biudžeto. Kitas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas yra pagrindas priteisti iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.). Teisėjų kolegija priteisia iš atsakovo ieškovo naudai 1 840 Lt sumokėto žyminio mokesčio, taip pat 5 000 Lt atstovavimo išlaidų. Pažymėtina, kad priteistinas atstovavimo išlaidų dydis nustatytas atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius rengiant ieškinį (koeficientas 3), apeliacinį skundą (koeficientas 3), kasacinį skundą (koeficientas 2,5 – kai atstovas dalyvavo pirmoje ar apeliacinėje instancijoje), atstovaujant teismo posėdyje (už vieną atstovavimo valandą teisme – 0.15) bei šių išlaidų atitikimą kitų kriterijų, numatytų Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.
Trečiasis asmuo UAB „Porix“ turėjo 1 452 Lt atstovavimo išlaidų bei patyrė 300 Lt išlaidų, susijusių su eksperto kvietimu į teismo posėdį, todėl tenkinus ieškinį, šios trečiojo asmens, esančio ieškovo pusėje, turėtas išlaidas yra pagrindas priteisti iš atsakovo UAB „Silberauto“, viso – 1 752 Lt, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 9 p., 98 str. 2 d.
Teismai pirmoje, apeliacinėje, kasacinėje instancijose turėjo bendroje sumoje 53,45 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl šios išlaidos, atsižvelgiant į galutinį procesinį rezultatą šioje byloje, priteistinos iš atsakovo UAB „Silberauto“ valstybės naudai (CPK 96 str.).
Dėl nurodyto atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą, taip pat už ekspertizės atlikimą iš ieškovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais teisėjų kolegija
nusprendė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo UAB „Silberauto“ 15 330 Lt nuostolių atlyginimo ieškovo UAB „Mercbusas“ naudai.
Priteisti iš UAB „Silberauto“, j.a.k. 111748996, UAB „Mercbusas“, j.a.k. 300055028, naudai 5 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš UAB „Silberauto“, j.a.k. 111748996, UAB „Porix“, j.a.k. 300588229, naudai 1 752 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti UAB „Mercbusas“ 50,87 Lt permokėto žyminio mokesčio dalį iš valstybės biudžeto.
Priteisti iš UAB „Silberauto“, j.a.k. 111748996, valstybės naudai 53,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.