Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. M. dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Departamento generalinio direktoriaus 2017 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-523 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Klaipėdos TM) posto inspektorės E. M. veiksmų. Tarnybinio patikrinimo 2017 m. liepos 14 d. išvadoje Nr. 7B-2505 konstatuota, kad posto inspektorė E. M. 2016 m. rugpjūčio 23 d. apie 12.25 val. gulėjo girta ant suoliuko prie (duomenys neskelbtini), negalėjo savarankiškai paeiti, nesiorientavo aplinkoje, ir tuo įžeidė žmonių orumą ir visuomeninę dorovę. Už 2016 m. rugpjūčio 23 d. pažeidimą E. M. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-69600379-16 ir priimtas nutarimas Nr. 30N-69600784-16, kuriuo E. M. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad tokiais savo veiksmais E. M. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888, 7.8.3, 7.8.7, 10, 21, 23.1, 23.3, 24 punktų, Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1B-276, 7.17 punkto reikalavimus. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareigūnės padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes buvo priimtas sprendimas pareigūnei E. M. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Atsižvelgdamas į tai, kad E. M. yra profesinės sąjungos renkamo organo narė, Departamentas 2017 m. liepos 20 d. raštu Nr. (5.46)3B-7011 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą E. M.“ kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti minėtą tarnybinę nuobaudą minėtai pareigūnei.

Profesinė sąjunga skundžiamu Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą E. M..

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai Profesinė sąjunga atsisako duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą E. M., motyvuodama tuo, kad tarnybinę nuobaudą Departamentas siekia skirti būtent dėl jos narystės profesinėje sąjungoje.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus. Statuto 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Statutas nereglamentuoja muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, garantijų dėl jų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Sprendžiant dėl muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn taip pat svarbus Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas, kuriame nustatyti profesinių sąjungų veiklos pagrindai, jų teisės ir atsakomybė santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus. Pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymo) 21 straipsnio 1 dalį darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo, o pagal to paties straipsnio 2 dalį – šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Taigi, bendrajame profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiame įstatyme yra įtvirtinta nuostata statutinėje valstybės tarnyboje įstatymu nustatyti profesinių sąjungų veiklos ypatumus. Statute profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme įtvirtintos nuostatos, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekse nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams (Statuto 16 straipsnio 3 dalis). Kitų profesinių sąjungų veiklos ypatumų, aktualių nagrinėjamai bylai, Statutas nenumato. Šie įstatyme įtvirtinti muitinės įstaigos profesinės sąjungos veiklos ypatumai tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje profesinei sąjungai numato stebėtojo teises. Ši Statuto nuostata Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies taikymo prasme Profesinei sąjungai yra įstatyminė garantija, suteikianti galimybę įsitikinti, ar administracijos ketinimas skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą nėra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nuoseklią praktiką, teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (2004 m. balandžio 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5; 2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. A520-2288/2012).

LVAT jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Šioms aplinkybėms įvertinti reikia nustatyti: pirma, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir, antra, ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai (2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23).

Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija ir trečiojo suinteresuoto asmens teisinis statusas bei įstaigos, kurioje jis eina pareigas, specifika, sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, jog Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą E. M. iš esmės pažeidė Departamento interesus.

Iš skundžiamo Rašto turinio matyti, kad atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą E. M., Profesinė sąjunga nenurodė nei vienos objektyvios aplinkybės, patvirtinančios, kad tarnybinę nuobaudą numatoma skirti dėl E. M. narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Teismui įvertinus pateiktą byloje esančius duomenis, nustatyta, kad tarnybinis pažeidimas trečiajam suinteresuotam asmeniui E. M. inkriminuotas už tai, kad E. M. pasirodė neblaivi viešoje vietoje (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 16060777683 (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-69600379-16), Tarnybinio patikrinimo išvada dėl Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektorės E. M. veiksmų 2017 m. liepos 14 d. Nr. 7B-2505). Atsakovė Profesinė sąjunga nenurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pareigūnei yra kaip nors susijęs su jos naryste ar veikla profesinėje sąjungoje: vien bendro pobūdžio (deklaratyvūs) teiginiai, jog E. M. dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, kad jai taikytas dvigubas tarnybinės atsakomybės standartas, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog E. M. atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jo veikla profesinėje sąjungoje. Be to, atsakovė savo diskreciją duoti ar neduoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui – profesinės sąjungos nariui – šiuo atveju panaudojo aiškiai klaidingai, nes skundžiamame Rašte pasisakė jos kompetencijai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūroje nepriskirtu klausimu – vertino, ar yra teisinis pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą, t. y. nurodė, kad darbdavys, priimdamas sprendimą dėl tarnybinio nusižengimo ir parinkdamas drausminio poveikio priemones, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes bei tinkamą teisės aktų taikymą, be to, mano, kad sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą E. M. neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Tokiu būdu šioje situacijoje Profesinė sąjunga, nesivadovavo Statuto, Profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis, taip pat LVAT pateiktu nuostatų aiškinimu, netinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos narei.

Nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y. kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnei tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu.

Neteisėtas profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą Lietuvos muitinės veiklą, taip pat – viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti muitinės pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, tarnybinę nuobaudą trukdo Departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia teisėtą šios institucijos interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą, t. y. viešąjį interesą. Taigi pareiškėjo Departamento prašymas pagrįstas, todėl Profesinės sąjungos Raštas, kuriame išreikštas atsisakymas atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektorei E. M., naikintinas kaip neteisėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas

nusprendžia:

Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 1P-2950 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektorei E. M..

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.