Šiaulių apylinkės teismo nutartis

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui Artūrui Valčiukui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. M. skundą dėl Administracinės komisijos prie Kelmės rajono savivaldybės tarybos nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundą padavęs asmuo J. M. prašo panaikinti Administracinės komisijos prie Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 29 d. nutarimą, kuriuo jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnį, nes tokio pažeidimo jis nėra padaręs. Nurodo, kad jis, būdamas UAB „Berka“ vadovas jokių veiksmų trukdančių J. D. patekti į teritoriją, kurioje yra jam nuosavybės teisėmis priklausantis pastatas, neatliko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 67-P-3036459-13, surašyto Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, J. M. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnį patrauktas už tai, kad jis 2013 m. gegužės 8 d. apie 17 val. 10 min (duomenys neskelbtini), UAB „Berka“ teritorijoje savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą kitos asmens, nepadaręs esminės žalos, užrakino vartus, apribodamas galimybę J. D. patekti į bendro naudojimo teritoriją.

Administracinė komisija prie Kelmės rajono savivaldybės tarybos, išnagrinėjusi administracinės teisės pažeidimo bylą, 2013 m. spalio 29 d. nutarimu nustatė, kad UAB „Berka“ direktorius J. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį patrauktas už tai, kad 2013 m. gegužės 8 d. pavakaryje savavališkai, neišlaikydamas įstatymu nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms, užrakino vartus įkabindamas spyną iš vidaus ir paleisdamas šunį, tuo atimdamas J. D. galimybę turimu raktu atsirakinti spyną ir privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Šiuo nutarimu J. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 188 str., ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. ATPK 260 str. 1 d. nurodo ne tik būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu.

Kaip minėta, J. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 188 str., kuris atsakomybę užtraukia už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusio esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai. Kartu pažymėtina, kad J. M. inkriminuota ATPK 188 str. norma yra blanketinė, t.y. nukreipianti į kitą teisės aktą. Tačiau nei administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame formuluojamas kaltinimas, nei nutarime, kuriuo J. M. buvo skirta administracinė nuobauda nenurodyta jokia teisės norma, kurią galimai pažeidė šis asmuo.

Teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nėra nurodyta, koks ir kokio konkretaus teisės akto reikalavimas buvo pažeistas (kokia teisės norma įpareigoja bendrasavininkį ir kaip naudotis turtu), yra surašytas netinkamai, šis trūkumas yra esminis ir kliudantis nagrinėti bylą.

Šio nustatyto esminio protokolo trūkumo teismas ištaisyti negali, t. y. jis negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio, nurodydamas teisės aktus, už kurių reikalavimų pažeidimą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir kurie nebuvo paminėti pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole. Šios funkcijos ATPK yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas pripažįsta, kad Administracinė komisija netinkamai išnagrinėjo bylą, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais, kurių neištaisius nebuvo galima išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos. Be to, organas, nagrinėjęs administracinę bylą, neturėjo teisės savo iniciatyva pakeisti kaltinimą iš esmės skirtingu nei nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Būtent protokole nurodytu kaltinimu yra apibrėžtos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Protokole nurodytu kaltinimu J. M. nebuvo kaltinamas šuns paleidimu, tačiau Administracinės komisijos nutarime konstatuota, jog J. M. suvaržė J. D. teises užrakindamas vartus ir paleisdamas šunį. Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, šių aplinkybių netyrė, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo suteikta teisė surašant protokolą dėl to pasiaiškinti. Toks kaltinimo išplėtimas pažeidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises – jo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir įstatymo suteikta teise gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms Administracinės komisijos prie Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 29 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriui tinkamo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.

Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 straipsnyje, kuris numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams, t. y. ATPK normos reglamentuoja kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose. Jose nėra numatyta, jog nukentėjusiajam atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Kadangi išlaidų atlyginimo klausimas ATPK yra sureguliuotas, panašių ABTĮ nuostatų taikymas yra negalimas. Šioje byloje, remiantis administracinių teismų praktika, turi būti taikomos ATPK nuostatos, kuriose nenumatoma galimybės šioje byloje skundą padavusiam asmeniui atlyginti ar priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, todėl J. M. prašymas priteisti atstovavimo išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Administracinės komisijos prie Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 29 d. nutarimą ir grąžinti J. M. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriui.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.