Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2015-09-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-43-884/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-09-01
Bylos Nr.
1-43-884/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Skaistė Valinskytė
Nukentėjusysis
L. Š.
Kaltinamasis
J. A.
Advokatai
Virginija Pargaliauskienė, Henrikui Albertui Marka
Baudžiamoji byla Nr. 1-43-884/2015Teisminio proceso Nr.1-01-1-20870-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.7.1.; 2.1.15.3.3
Skuodo rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 1 d.Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Skaistė Valinskytė,sekretoriaujant Zentai Seduolytei,dalyvaujant prokurorui Renatui Milašiui,nukentėjusiajai L. Š., jos atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,kaltinamojo gynėjui advokatui Henrikui Albertui Markavičiui,kaltinamajam J. A.,

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Skuode, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. A. pasikėsino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja prieš jos valią panaudodamas fizinį smurtą.

J. A. 2015 m. balandžio 12 d. apie 4.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su gatve ėjusia nukentėjusiąja L. Š. prieš jos valią, sekė ją Gedimino ir Mokyklos gatvėmis, esančiomis Skuodo mieste, o L. Š. pastebėjus, jog yra persekiojama ir pradėjus bėgti, vijosi ją ir užpuolė (duomenys neskelbtini) namo pirmo aukšto laiptinėje, Skuodo mieste, kur, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra sugriebęs L. Š. rankas, iškėlė jas virš galvos ir prispaudė prie sienos, savo koja prirėmė nukentėjusiosios kojas prie sienos, taip padarė L. Š. poodines kraujosruvas dešinio žasto ir kairės blauzdos srityje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, bei, išsakęs ketinimus lytiškai su ja santykiauti, ranka lietė L. Š. krūtinę, pilvą, kišo ranką už jos kelnaičių, taip pasikėsino su nukentėjusia lytiškai santykiauti prieš jos valią, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi L. Š. šaukdama ir aktyviai priešindamasi, sudavė jam smūgį koja ir, taip nuo savęs jį nustūmusi, pabėgo.

Kaltinamasis J. A. kaltu prisipažino, paaiškino, kad buvo išgėręs alaus ir sidro, prisimena L., pastebėjo prie pašto, ją sekė, žino, ką jį pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, laiptinėje pirmame aukšte ją buvo sučiupęs, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Suvokia, kad nuskriaudė nukentėjusiąją, sutinka atlyginti 1000 Eur žalą. Gailisi, kad taip atsitiko.

Kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir sutiko tuoj pat duoti parodymus, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji L. Š. parodė, kad tą vakarą su draugais buvo kavinėje. Vėliau buvo pas draugus. Draugė ją palydėjo iki kavinės „Vespera“. Perėjus gatvę, prie buvusio Swedbanko pastato ji pastebėjo, jog yra sekama. Paspartino žingsnį, prie savo namo pradėjo bėgti, įbėgus į laiptinę, ją sugriebė vaikinas, prispaudė prie sienos, griebė už suknelės, kišo rankas už kelnaičių. Laiptinėje šviesa užsidega nuo judesio, ji atpažino vaikiną, jis lankė su jos broliu darželį. Šaukė „gelbėkit“, daužė į šalia esančių butų duris. Vaikinas pasakė vulgarius žodžius, reiškiančius, kad su ja lytiškai santykiaus. Jai pavyko kažkaip išlaisvinti koją ir jam spyrė iš visų jėgų, kur įspyrė, nematė. Taip išsilaisvinusi užbėgo laiptais į trečią aukštą, įbėgo į savo butą ir užsirakino, paskambino mamai, ši iškvietė policiją. Prašo priteisti turtinę 23,63 Eur ir 3500 Eur neturtinę žalą. Ji patytė didelį išgąstį, dėl nemigos kreipėsi į šeimos gydytoją, vartojo paskirtus vaistus, buvo širdies permušimai, sapnuoja košmarus, po įvykio pradėjo mikčioti, tai nepraeina jau keturis mėnesius, bijo vėliau grįžti, prašo, kad ją palydėtų, dreba rankos, o ji mokosi visažistės specialybės, tai atsiliepia darbui.

Liudytoja R. S. parodė, kad dukra telefonu pranešė, jog buvo užpulta laiptinėje iš matymo pažįstamo vaikino, buvo susijaudinusi, nežinojo ką daryti. Balsas drebėjo, trūkčiojo. Dabar bijo įeiti į tamsią laiptinę. Pradėjo mikčioti, jei kur išeina, turi kažkas ją parlydėti į namus, pasidarė baikšti. Po įvykio naktimis nemiegodavo. Iki įvykio buvo linksma, nieko nebijanti, tvirta.

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad J. A. patvirtino savo duotus parodymus įvykio vietoje (b.l. 87-88).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos M. B. parodymų nustatyta, kad 2015 m. balandžio 11 d. vakare ji, L. Š., I. U. ir T. B. buvo kavinėje prie Palangos, apie 1.30 val. visi grįžo ir vakarojo T. B. namuose, Skuodo mieste, Vilniaus gatvėje. Apie 4 val. visi susiruošė į namus, L. Š. su I. U. išėjo kartu. Apie tai, kad draugę L. Š. užpuolė ir bandė išprievartauti ji sužinojo tą patį rytą apie 6 val., L. jai parašė sms žinutę, po to jos suskambino. Vėliau L. jai pasakojo, kad vaikinas ją sekė, pagavo laiptinėje, laikė rankas, kėlė suknelę, grabaliojo, pavyko ištrūkti tik įspyrus tam vaikinui (b. l. 37-38).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo T. B. parodymų nustatyta, kad 2015 m. balandžio 12 d. pas jį namuose svečiavosi L. Š. ir I. U.. Namuose buvo ir jo draugė M. B.. 2015 m. balandžio 11 d. vakarą iki 24 val. visi buvo HBH kavinėje prie Palangos. Iš kavinės visi sugrįžo pas jį į namus ir vakarojo, trise išgėrė „Jack Daniel“ viskio, bet ne visą butelį. Apie 4 val. nakties visi išėjo į lauką, parūkė. Po to L. Š. ir I. U. išėjo kartu namo, nes joms buvo pakeliui. Apie tai, kad L. Š. užpuolė ir bandė išprievartauti, jis sužinojo iš savo draugės M. B. (b. l. 40-41).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos S. A. parodymų nustatyta, kad apie sūnaus padarytą nusikaltimą sužinojo 2015 m. balandžio 12 d., apie 6 val. ryto, pareigūnams atvykus į namus ieškoti sūnaus. Tą naktį sūnus namuose nenakvojo. Ji ėmė skambinti sūnui, tačiau sūnus į skambučius neatsiliepė, jo telefonas buvo išjungtas arba įjungtas, bet jis atmesdavo skambutį. Tą pačią dieną, apie 11 val., policijos pareigūnai vėl atvyko į jos namus ieškoti sūnaus, namo palėpėje surado Joną ir išsivežė į policiją. Šiam grįžus klausė, ką padaręs, Jonas pasakė, kad susimušė su kažkokiu vaikinu. Tokiu sūnaus paaiškinimu ji suabejojo, nes policijos pareigūnai sūnaus intensyviai ieškojo nuo pat penkių valandų ryto. Apie tai, kad sūnus pasikėsino išžaginti merginą, sužinojo iš kalbų, sklidusių darbe. Tuomet, parėjusi į namus, paklausė sūnaus, ką jis gali paaiškinti, tačiau Jonas stovėjo nuleidęs rankas, pilnom akim ašarų ir tylėjo, nieko nesakė. Jos nuomone, sūnus pasikėsino išžaginti merginą dėl to, kad iš jo kas nors galėjo pasišaipyti, negražiai jį pavadinti (b. l. 34-35).

Iš 2015 m. balandžio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta namo, esančio Mokyklos g. 8, Skuodo mieste, laiptinė, kurioje buvo pasikėsinta išžaginti L. Š. (b.l. 15-18).

Iš specialisto išvados Nr. G 701/15(03) matyti, kad L. Š. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinio žasto ir kairės blauzdos srityje padaryti dėl ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių kietais bukais turinčiais ribotą paviršių daiktais, užduotyje nurodytu, nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. Nustatyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 30).

VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės išrašu nustatyta, kad 2015 m. balandžio 12 d. 16.00 val. apžiūrėta L. Š., nustatyta diagnozė: kairės šlaunies ir dešinio žasto sumušimas (b. l. 32).

Iš specialisto išvados Nr. G 713/15(03) nustatyta, kad J. A. buvo padarytos poodinės kraujosruvos abiejų šlaunų vidurinių trečdalių užpakaliniuose paviršiuose. Sužalojimai įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus šlaunų užpakalinius paviršius kietais bukais daiktais – sumušant ar atsitrenkiant. Sprendžiant iš poodinių kraujosruvų spalvos, jų išplitimo laipsnio, galima teigti, kad jos įgytos maždaug prieš 4-6 paras laiko iki objektyvios apžiūros, galimai 2015 m. balandžio 12 d. Apžiūros metu stebėta sužalojimų lokalizacija leidžia teigti, kad šie sužalojimai įgauti dviejų trauminių poveikių pasekoje, tačiau neatmetama galimybė, kad šios poodinės kraujosruvos gavosi ir vieno poveikio metu (atsitrenkiant) (b. l. 84).

Esant aptartų įrodymų visetui, darytina išvada, kad kaltinamasis J. A., pasikėsino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja L. Š. prieš jos valią panaudodamas fizinį smurtą, ir jo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis padarė vieną sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, bei į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą. J. A. yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, būdamas nepilnamečiu baustas už rūkymą neleistinoje vietoje, 2013 metais baustas už tai, kad nakties metu gatvėje garsiai šūkavo ir dainavo, taip pažeisdamas viešėją tvarka, registruotas darbo biržoje, gyvena su motina, iš mokyklos, kurioje J. A. 2011 metais baigė dešimtą klasę nurodyta, kad jis buvo tylus, ramus, nepasižymėjo blogu elgesiu, pamokų be priežasties nepraleidinėdavo, mokėsi pagal adaptuotą ugdymo programą. Kaltinamasis pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pripažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiu gailėjimusi dėl padarytos veikos nėra pagrindo abejoti, bei į jį kaip asmenį paminėtus charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam geriausiai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkis, o jos vykdymo atidėjimas išreikš humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus (BK 75 str. 1 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtoji bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomosios priemonės panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusioji yra pareiškusi ieškinį dėl 3500 Eur neturtinės ir 23,63 Eur turtinės žalos priteisimo (b.l. 134).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatyta, jog kaltinamasis pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą, tai yra pasikėsino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja prieš jos valią panaudodamas fizinį smurtą, tačiau nusikalstamos nebaigė, nes nukentėjusioji aktyviai pasipriešino ir pabėgo, fiziniu smurtu padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešinio žasto ir kairės blauzdos srityje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Nusikaltimu buvo pasikėsinta į nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, ji buvo užpulta nakties metu savo namų laiptinėje, tai neabejotinai sukėlė jai emocinį šoką, išgąstį, pažeminimą, ji iki šiol patiria dvasinius išgyvenimus, po įvykio kreipėsi į gydytoją dėl nemigos, vartojo vaistus, ėmė mikčioti, jai dreba rankos. Šios aplinkybės rodo, kad prieš ją atlikti veiksmai turėjo ir šiuo metu turi neigiamą įtaką jos psichologinei būklei. Kaltinamasis turto neturi, pajamų šiuo metu negauna, tačiau yra jaunas ir turi galimybę dirbti. Nukentėjusiosios atstovė baigiamojoje kalboje nurodė, kad nustatant neturtinį žalos dydį vadovavosi ir teismų praktika, konkrečiai paminėdama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-15 nutartį baudžiamojoje byloje Nr.2K-345/2013. Šioje byloje asmuo buvo nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d., nukentėjusiajai priteista 15000 Lt (4344 Eur) neturtinės žalos. Pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Kaip matyti iš nurodytos nutarties aprašomosios dalies, nuteistojo smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją buvo keleriopai intensyvesni ir įžūlesni, nukentėjusiajai ištrūkus, šis ją vijosi, pargriovė ant žemės, jai padaryta ne mažiau kaip keturiolika trauminių poveikių. Be to, Lietuvos Aukščiausiais Teismas šioje byloje išsamiai dėl neturtinės žalos dydžio nepasisakė, tik konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį iki 5000 Lt, nepaneigė žemesniojo teismo įrodymų dėl civilinio ieškinio. Susipažinus su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-10-03 nuosprendžiu, matyti, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog nukentėjusioji dėl prieš ją padaryto nusikaltimo jautė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinį išgyvenimą ir sukrėtimą, dėl patirto streso sumažėjo bendravimo su kitais asmenimis galimybės. Prieš ją atlikti veiksmai turėjo ir šiuo metu turi neigiamą įtaką jos psichologinei būklei. Kaip matyti, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai išsamiau analizuoti nebuvo. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, nustatytinas 2800 Eur neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo nukentėjusiajai.

Byloje pateikti kvitai, kad nukentėjusioji turėjo 23,63 Eur išlaidų vaistams, tad ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Nukentėjusiajai buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, išlaidos sudaro 108,04 Eur (b.l. 142), atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turto neturi, pajamų negauna, iš kaltinamojo priteistinų išlaidų dydis sumažintinas iki 50 Eur (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

J. A. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą trejiems (3) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems (2) metams ir 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams, įpareigojant per keturis mėnesius pradėti dirbti, be institucijos, vykdančios nuteistojo priežiūrą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš J. A. 23,63 Eur turtinės žalos ir 2800 Eur neturtinės žalos L. Š..

Priteisti iš J. A. 50 Eur išlaidų, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300 AB „Swedbank“, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Valinskytė