Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, Kristinai Stankevičiūtei, dalyvaujant Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorei Rasai Morenienei, nukentėjusiajai S. V., jos įgaliotai atstovei advokatei E. G., nukentėjusiajam L. L., kaltinamajam E. V., jo įstatyminei atstovei V. V., gynėjui advokatui Jurijui Koreckiui (Jurij Kereckij), vertėjai Danutei Kontarienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V. (E. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, besimokantis „(duomenys neskelbtini)“ vidurinėje mokykloje, 9 klasėje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teistas 2009-12-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas l m.; 2011-02-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, bausmės pradžia 2011-02-28, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 9 punktą, 290 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. dėl savanaudiškų paskatų nesunkiai sužalojo savo šeimos narį:

2010 m. birželio 7 d., apie 19.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš savo motinos S. V. reikalavo 20 litų. Šiai atsisakius duoti pinigus, E. V. sudavė savo motinai S. V. rankomis ir kojomis ne mažiau trijų smūgių į galvą, padarydamas galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairio smilkinio srityje, abiejų akių vokuose, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą kaklelių srityje.

Taip pat E. V. įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus:

2010 m. birželio 7 d., apie 19.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Tulpių gatvėje ties 3 namu, Klaipėdoje, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės specialistą L. L. ir vyriausiąjį patrulį G. V., kurie tarnybiniu automobiliu važiavo į iškvietimą, adresu Tulpių g. 3-2, Klaipėdoje, išplūdo necenzūriniais žodžiais.

Kaltinamasis E. V. dėl padaryto nesunkaus žmogaus sužalojimo kaltu prisipažino visiškai, dėl pareigūnų įžeidimo savo kaltę pripažino tik iš dalies. Parodė, jog 2010 m. birželio 7 d., jis namo grižo girtas ir susiginčijo su savo motina S. V.. Iš motinos prašė pinigų ir negavęs jų supyko. Konflikto metu trenkė jai kelis smūgius, kiek tiksliai neprisimena. Paskui jis pats iškvietė policijos pareigūnus ir išėjo į lauką jų pasitikti. Pamatęs važiuojantį policijos automobilį pradėjo pareigūnams mojuoti rankomis, pareigūnus išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais, tarp jų ir „gaidžiais“. Vėliau pareigūnai jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą.

Nukentėjusioji S. V. parodė, kad 2010 m. birželio 7 d., apie 19.00 val., namo grįžęs nuo alkoholio apsvaigęs sūnus E. V. paprašė jos duoti 20 litų futbolo treniruotėms. Ji pasakė, kad pinigų neturi, dėl ko kilo konfliktas. Po to sūnus pradėjo ją mušti rankomis ir kojomis į galvą. Ji liepė savo motinai V. V. iškviesti policiją, o pati prarado sąmonę. Dėl patirtų sužalojimų buvo paguldyta į ligoninę 7 dienoms.

Liudytoja V. V. parodė, kad 2010 m. birželio 7 d., apie 19.00 val., namo grįžo nuo alkoholio apsvaigęs jos anūkas E. V. ir paprašė pinigų. S. V. jam pasakė, kad pinigų neturi. Netrukus ji išgirdo S. V. šaukiant, kad kviestų policiją. Įėjusi į kambarį pamatė, kad E. V. rankomis muša sėdinčią S. V. per galvą. Atvykus policijos pareigūnams E. V. jų neįžeidinėjo.

Nukentėjusysis L. L. parodė, kad 2010 m. birželio 7 d., apie 19.35 val., gavęs pranešimą apie įvykį su patruliu G. V. išvyko į butą, (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Tulpių g., prie namo Nr. 3, pastebėjo einantį kaltinamąjį. Šis, pamatęs policijos pareigūnus, ėmė juos plūsti necenzūriniais žodžiais. Įvykio vietoje moteris paaiškino, kad anūkas sumušė motiną, apibūdino anūko požymius. Pareigūnai suprato, kad tai tas vaikinas, kurį jie sutiko važiuojant į įvykio vietą ir kuris juos iškeikė. Kieme jie vėl sutiko kaltinamąjį, kalbėjosi su juo, tačiau šis vėl juos išvadino necenzūriniais žodžiais, grasino sumušti, elgėsi agresyviai, garsiai keikėsi. Mano, kad E. V. juos įžeidinėjo dėl to, kad buvo su uniforma.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus 2010-07-15 specialisto išvadoje Nr. G 978/10(03) nurodyta, jog S. V. buvo nustatytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairio smilkinio srityje, abiejų akių vokuose, muštine žaizda kairio antakio srityje, lengvu galvos smegenų sukrėtimu, dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu kaklelių srityje. Šiuos sužalojimus S. V. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus tas galvos vietas ketais bukais daiktais, galimai 2010-06-07 paros antroje pusėje. S. V. padaryti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 40-41).

Byloje esantys asmens blaivumo testo duomenys patvirtina, jog 2010-06-07, 20.39 val. E. V. buvo nustatytas 1,61 promilių girtumas (b.l 71).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. V. tyčia, iš savanaudiškų paskatų, sudavė smūgius nukentėjusiajai - savo motinai S. V. į galvą ir tokiu būdu padarė jai kūno sužalojimus, kvalifikuojamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimą E. V. padarė netiesiogine tyčia: suduodamas smūgius nukentėjusiajai jis suvokė, kad žaloja nukentėjusiąją, tačiau buvo abejingas tokios savo veikos galimiems padariniams. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai sukeltus padarinius, t.y. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 9 punktą.

Taip pat teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. V. įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 6 punktą, Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 punktą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės specialistas L. L. ir vyriausiasis patrulis G. V. yra valstybės tarnautojai. Kaltinamasis neneigė pareigūnus plūdęs necenzūriniais žodžiais, tačiau teigė, jog tai buvo jo reakcija į pareigūnų abejingumą, nenorą padėti jo motinai. Nukentėjusiojo L. L. teigimu, E. V. plūdo juos necenzūriniais žodžiais sąmoningai norėdamas įžeisti. Vėliau kieme, E. V. vėl juos plūdo necenzūriniais žodžiais. Teismo vertinimu aplinkybė, kad E. V. išsakė necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu kelis kartus, patvirtina, jog tai nebuvo momentinė reakcija ir rodo E. V. kryptingą siekimą įžeisti ir pažeminti savo pareigas atliekančius policijos pareigūnus. Teismų praktikoje įžeidimu laikomi žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui, ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti (kasacinė byla Nr. 2K-421/2007). Nors L. L. tikslių žodžių, kuriuos jiems išsakė E. V. neatsiminė, tačiau pats E. V. nurodė, jog policijos pareigūnus išvadino „gaidžiais“. Šis žodis buvo taikomas ne abstrakčiai, tiesiog reiškiant pasipiktinimą, o konkretiems pareigūnams – L. L. ir G. V., dėl to, jog jie atliko savo tarnybines funkcijas ir dėvėjo uniformą. Įvertinus buvusią situaciją, minėtas žodis pripažįstamas kaip turintis realų žeminantį ir įžeidžiantį poveikį asmeniui, kuriam jis yra taikomas (kasacinė byla Nr. 2K-505/2010). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, kaltinamojo E. V. kaltė įžeidus savo pareigas einančius valstybės tarnautojus įrodyta visiškai. Ši jo veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 290 straipsnį. Nusikaltimą E. V. padarė tiesiogine tyčia: jis, įžeidinėdamas pareigūnus, žinojo, kad negalima taip elgtis, suprato, kad elgiasi neteisėtai ir norėjo taip elgtis.

E. V. laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p. ir 9 p., ikiteisminio tyrimo ir teisminio įrodymų tyrimo metu davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, gailisi dėl nusikalstamos veikos pasekmių, kritiškai vertina savo elgesį, nukentėjusiosios atsiprašė. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p. ir 9 p., ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat teismas atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 2 d. 3 p. ir 9 p., padaryta žala Klaipėdos teritorinei ligonių kasai yra visiškai atlyginta (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Abi nusikalstamas veikas E. V. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teismas laiko, jog minėta aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir pripažįsta tai jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (LR BK 60 straipsnis 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 290 straipsnyje ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punktuose. Nusikaltimus jis padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2009-12-01 nuosprendžiu už sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, vykdymo atidėjimo laikotarpiu. 2011-02-07 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuo 2011-02-28 kaltinamasis atlieka 2009-12-01 nuosprendžiu paskirtą bausmę. E. V. yra nepilnametis, nusikaltimų padarymo metu mokėsi Klaipėdos „Pamario“ vidurinėje mokykloje, 9 klasėje. Mokymosi įstaigos administracijos charakterizuojamas kaip gerai besimokantis, tačiau pamokas be svarbių priežasčių praleidžiantis moksleivis (b.l. 143).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, E. V. skiriamos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies ir 290 straipsnio sankcijose numatytos bausmės –laisvės atėmimas. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrinamos, iš dalies jas sudedant. Kadangi šios nusikalstamos veikos padarytos po 2009-12-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., 2009-12-01 ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinamas jas iš dalies sudedant.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.

Procesas dėl civilinio ieškovo valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto 2794,95 Lt civilinio ieškinio nutraukiamas, kaltinamojo atstovei pagal įstatymą atlyginus padarytą žalą ir ieškovui atsisakius nuo pareikšto ieškinio (b.l. 110).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. V. (E. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punktuose, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams.

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą šešeriems mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir trejiems mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėti dalį 2009-12-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir aštuoneriems mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Kaltinamajam E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl civilinio ieškovo valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto 2794,95 Lt civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtas kaltinamasis nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.