Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Č. K. gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo nutraukti pradėtą procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu J. S. dėl R. S. nužudymo pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir nuteisė laisvės atėmimu 15 metų, bausmę atliekant pataisos namuose, Č. K. dėl R. S. nužudymo pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir nuteisė laisvės atėmimu 15 metų, pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais paskirtas bausmes subendrino ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 15 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį. J. S. nusikalstamą veiką dėl R. S. nužudymo perkvalifikavo iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto į BK 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir ją nuteisė laisvės atėmimu 12 metų, bausmę atliekant pataisos namuose, Č. K. nusikalstamą veiką dėl R. S. nužudymo perkvalifikavo iš BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisė laisvės atėmimu 12 metų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrino ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi nuteistosios J. S. gynėjo advokato A. Liutvinsko, nuteistojo Č. K. ir jo gynėjos advokatės V. Neverauskaitės, Vilniaus apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyr. prokurorės R. Aliukonienės kasacinius skundus atmetė.

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas pareiškėjos B. M. pareiškimas, kuriame ji prisipažino, kad 2008 m. gruodžio 4 d. nužudė R. S..

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pagal gautą B. M. pareiškimą 2015 m. gegužės 11 d. nutarimu pradėjo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu pradėtas procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nutrauktas. Nutarime nurodyta, kad atlikus visus įmanomus proceso veiksmus, siekiant patikrinti ir įvertinti pareiškėjos B. M. nurodomas aplinkybes, duomenų, prieštaraujančių Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje išdėstytoms teismo išvadoms dėl bylos faktinių aplinkybių bei nuteistųjų kaltės, negauta.

Nuteistoji J. S. ir nuteistojo Č. K. gynėja advokatė V. Neverauskaitė pateikė Vilniaus apygardos teismui skundus, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą ir įpareigoti prokurorą tęsti pradėtą procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi nuteistojo Č. K. gynėjos advokatės V. Neverauskaitės ir nuteistosios J. S. skundai atmesti.

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino tyrimo veiksmus, atliktus atnaujinus procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, ir konstatavo, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo vertinimu, nei nuteistoji J. S., nei nuteistojo Č. K. gynėja advokatė V. Neverauskaitė skunduose iš esmės nepateikė jokių naujų duomenų, kurie patvirtintų, kad B. M. nurodytos aplinkybės atitinka byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, o vien tik jų nesutikimas su jiems priimtu nepalankiu nutarimu nesudaro pagrindo teigti, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą prokuroro nutarimą.

Nuteistojo Č. K. gynėja advokatė Vita Neverauskaitė skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį, panaikinti generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą nutraukti ir grąžinti bylą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai tirti iš naujo.

Gynėjos teigimu, apygardos teismo nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Skundžiamoje nutartyje tik formaliai aptarti skundo argumentai dėl atnaujinto proceso nutraukimo bei B. M. prisipažinimo nužudžius R. S., nėra pateikta argumentų, kodėl B. M. versija dėl R. S. nužudymo yra atmesta. Teismas neatliko atnaujinto proceso metu surinktos medžiagos analizės, o tik formaliai rėmėsi generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, nutarime nurodytomis aplinkybėmis, jų neanalizuojant visame bylos kontekste.

Gynėja nurodo, kad apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad B. M. nebuvo apklausta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu. Vengimas apklausti B. M. yra vienas iš požymių, parodančių, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, siekiant bet kokiomis priemonėmis visą kaltę dėl R. S. nužudymo suversti nuteistajam. Neapklausus B. M. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, nebeliko galimybės palyginti ir patikrinti jos parodymų bei įsitikinti, ar ji sako tiesą.

Gynėjos nuomone, atnaujinus procesą ir B. M. pateikus atpažinti ginklą, kuriuo nužudytas R. S., buvo pažeista ginklo atpažinimo tvarka, kadangi atpažinimo metu B. M. pateikti ginklai savo charakteristikom buvo labai panašūs ar net identiški, tačiau B. M. ginklų atpažinimo metu nebuvo suteikta galimybė su jais detaliau susipažinti, palaikyti rankose. Ginklas, kuriuo buvo nušautas R. S., buvo naudojamas tik kartą ir B. M. nebuvo gerai pažįstamas, todėl ginklą B. M. galėjo atpažinti tik deramai su juo susipažinus. Be to, teismas, vertindamas šio procesinio veiksmo atlikimo tvarką bei aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad viskas vyko prieš 7 metus. Aplinkybei, kad B. M. galėjo nužudyti R. S. patvirtinti arba paneigti atnaujinto proceso metu buvo galima atlikti DNR ekspertizę ir nustatyti ar ant ginklo, kuriuo buvo nušautas R. S., galėjo būti B. M. DNR pėdsakų, tačiau šis procesinis veiksmas nebuvo atliktas.

Gynėja nurodo, kad teismas nepasisakė dėl nuteistojo skunde nurodytų argumentų, susijusių su anoniminio liudytojo dalyvavimu šioje byloje. Viso ikiteisminio tyrimo metu atliekant procesinius veiksmus nebuvo gauta tiesioginių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad būtent nuteistasis nužudė R. S.. Nė vienas bylą nagrinėjęs teismas nesigilino į anoniminio liudytojo parodymus, kurie, susipažinus su kaltinamuoju aktu bei pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolu, skiriasi iš esmės. Byloje esant anoniminiam liudytojui, nacionaliniai teismai turėjo itin atsargiai vertinti ir kruopščiai nustatyti aplinkybes, susijusias su šiuo liudytoju bei jo parodymais, tačiau teismai aplaidžiai vertino anoniminio liudytojo parodymus, nepašalino juose esančių prieštaravimų. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 27 d. nuosprendyje vertindamas byloje surinktus įrodymus bei paneigdamas nuteistojo iškeltas versijas bei patvirtindamas anoniminio liudytojo parodymus dėl galimybės susikalbėti per kanalizacijos vamzdį, vadovavosi eksperimento metu gauta informacija, kuria vadovautis nebuvo galima, kadangi buvo pažeisti eksperimento vedimo principai.

Nuteistojo Č. K. gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti šio teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, kad žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo Č. K. gynėjos advokatės V. Neverauskaitės skundą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis, kuria atmestas šio nuteistojo gynėjos skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo nutraukti pradėtą procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje, yra teisėta ir pagrįsta.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. BPK 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos šio kodekso 444 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju buvo pradėtas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

BPK 447 straipsnyje yra numatyta, kokių veiksmų turi imtis prokuroras tais atvejais, kai yra baigiamos tirti naujai paaiškėjusios aplinkybės. Tuo atveju, jeigu prokuroras nustato, kad yra pagrindas atnaujinti bylą, jis tyrimo medžiagą ir savo išvadą perduoda Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (BPK 447 str. 1 d.). Jeigu prokuroras nustato, kad nėra pagrindo atnaujinti bylą, jis savo nutarimu procesą nutraukia (BPK 447 str. 2 d.). Taigi įstatyme numatyta, jog atlikus naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimą, priklausomai nuo tyrimo rezultatų, prokuroras savarankiškai priima vieną iš įstatyme numatytų sprendimų. Naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimo tikslas yra nustatyti ar yra BPK 444 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurios leistų atnaujinti baudžiamąją bylą.

Iš pateiktos baudžiamosios bylos matyti, jog Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, pagal savo kompetenciją, atliko naujų aplinkybių tyrimą, jas įvertino ir nutarė, kad atlikus visus įmanomus proceso veiksmus siekiant patikrinti ir įvertinti B. M. nurodomas aplinkybes, duomenų, prieštaraujančių Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje išdėstytoms teismo išvadoms dėl bylos faktinių aplinkybių bei nuteistųjų kaltės, negauta, todėl pradėtą procesą nutraukė. Apygardos teismas skundžiama nutartimi tokias prokuroro išvadas pripažino pagrįstomis.

Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad pradėjus procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, buvo apklausta B. M., atliktas B. M. parodymų patikrinimas vietoje, atliktas ginklo atpažinimo procesinis veiksmas, apklaustas nukentėjusysis V. S..

Skunde nepagrįstai teigiama, kad apygardos teismas neatsižvelgė į tai, jog B. M. nebuvo apklausta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu ir vengimas ją apklausti yra vienas iš požymių, parodančių, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, siekiant bet kokiomis priemonėmis dėl R. S. nužudymo apkaltinti Č. K.. Byloje nustatyta, kad B. M. buvo apklausta pradėjus procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Iki to momento, kai ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nebuvo teisinio pagrindo vykdyti jos apklausą. Dėl to, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su skundą padavusia gynėja, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo vengiama apklausti V. M. ir kad tai turi įtakos tyrimo išsamumui.

Aukštesnysis teismas taip pat nesutinka su skundo argumentu, kad atnaujinus procesą ir B. M. pateikus atpažinti ginklą, buvo pažeista jo atpažinimo tvarka, kadangi, gynėjos teigimu, atpažinimo metu B. M. pateikti ginklai savo charakteristikom buvo labai panašūs ar net identiški, tačiau B. M. ginklų atpažinimo metu nebuvo suteikta galimybė su jais detaliau susipažinti, palaikyti rankose. Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti tvarką reglamentuoja BPK 193 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daiktai ir kiti objektai parodomi atpažinti tarp kitų tos rūšies daiktų ar kitų objektų; parodomų atpažinti daiktų ar kitų objektų turi būti ne mažiau kaip trys. Daiktai bei kiti objektai gali būti pateikiami atpažinti ir pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius (BPK 193 str. 3 d.). Taigi įstatymas nenumato pareigos, atliekant daikto parodymo atpažinti procesinį veiksmą, pateikti daiktus palaikyti rankose, spręsti, ar tai yra būtina, yra palikta ikiteisminio tyrimo pareigūnų kompetencijai. Aukštesniajam teismui pateikta baudžiamoji byla patvirtina, kad daiktų parodymo atpažinti metu B. M. nusikaltimo įrankis buvo pateiktas kartu su kitais 4 panašiais ginklais ir B. M. R. S. nužudymo įrankio neatpažino, paaiškino, kad tarp jai pateiktų ginklų nėra to, iš kurio ji nušovė R. S.. Atsižvelgdamas į minėto procesinio veiksmo atlikimo aplinkybes aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista įstatyme numatyta šio procesinio veiksmo atlikimo tvarka. Be to, skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas, vertindamas šio procesinio veiksmo atlikimo tvarką bei aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad viskas vyko prieš septynerius metus. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas šią aplinkybę įvertino ir nurodė, kad B. M. papildomai dėl ginklo atpažinimo parodė, jog neatpažino nei vieno pateikto šaunamojo ginklo, nes jie skiriasi pagal požymius nuo to, kuris priklausė jos vyrui ir iš kurio ji šovė į R. S..

Gynėjos teigimu, aplinkybei, kad B. M. galėjo nužudyti R. S. patvirtinti arba paneigti atnaujinto proceso metu nepagrįstai nebuvo atlikta DNR ekspertizė, siekiant nustatyti, ar ant ginklo, kuriuo buvo nušautas R. S., galėjo būti B. M. DNR pėdsakų. Aukštesnysis teismas pažymi, kad DNR ekspertizės skyrimas nėra privalomas procesinis veiksmas, spręsti, ar šis veiksmas yra būtinas, remiantis BPK 209 straipsnio 1 dalimi, pavesta prokurorui. Nagrinėjamu atveju, esant pakankamai kitų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog nėra pagrindo tęsti procesą, pradėtą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, prokuroras pagrįstai šį procesą nutraukė, o apygardos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl tokio nutarimo teisėtumo.

Iš skundo turinio matyti, kad gynėja ginčija anoniminio liudytojo parodymų vertinimą, teigia, kad viso ikiteisminio tyrimo metu atliekant procesinius veiksmus nebuvo gauta tiesioginių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog būtent nuteistasis Č. K. nužudė R. S.. Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundą dėl teismo nutarties, kuria išspręstas nutarimo nutraukti pradėtą procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrįstumo klausimas, nagrinėjantis aukštesnysis teismas neturi teisinių galių iš naujo ar kitaip vertinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų bei patvirtintų aplinkybių, kadangi nagrinėja ne įsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, bet tai, ar žemesnysis teismas teisingai įvertino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (šiuo atveju Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas) nutarimą nutraukti pradėtą procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir ar pagrįstai atmetė skundą dėl minėto nutarimo. Dėl to aukštesnysis teismas nepasisako dėl skundo argumentų, susijusių su teismų nagrinėjant baudžiamąją bylą atliktu įrodymų vertinimu.

Dėl nurodytų motyvų aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo ją naikinti.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 447 straipsnio 2 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo Č. K. gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.