- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-28
- Bylos Nr.
- e2-6816-952/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Deimantė Andrulytė
- Ieškovas
- V. B.
- Kategorijos
- 3.1.18.1Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Deimantė Andrulytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas V. B. teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo. Ieškovas prašo iki ieškinio teismui pateikimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notarų biuro notarę R. P. neišduoti G. B. paveldėjimo teisės liudijimo į palikėjo L. B. palikimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir įpareigoti (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notarų biuro notarę R. P. sustabdyti L. B. turto paveldėjimo bylą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo netenkintinas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o tais atvejais, kai ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, paduodamas tokį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Todėl laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio teismui pareiškimo gali būti taikomos tik nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo teisėtiems interesams bei egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, kad ateityje galbūt kils grėsmė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo, galimai palankaus ieškovui, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjas, teikdamas prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, pirmiausia privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nurodo, kad jo sūnus L. B. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau ieškinio negali pareikšti, nes sūnaus mirtis, rūpinimasis jo laidotuvėmis sukėlė didelį stresą ir emocinius išgyvenimus. Be to, nagrinėjamoje situacijoje reikia surinkti didelį kiekį duomenų ir juos pagrindžiančių rašytinių įrodymų už ilgą laikotarpį.
Teismo vertinimu nurodyta ieškinio nepateikimo priežastis, šiuo konkrečiu atveju, nėra pakankama prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo teismui pagrįsti. Ieškovas nenurodė jokių konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ketinamu pareikšti ieškiniu. Nors ieškovas ir nenurodė kokį ieškinį teismui ketina pateikti, tačiau iš prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų galima daryti išvadą, jog ieškovas ketina ginčyti įvairiomis sutartimis L. B. vardu įgyto turto nuosavybės teises. Taigi, teismas mano, kad buvo ir yra galimybė pareikšti norimą ieškinį, o neturint duomenų apie tam tikrus sandorius ar kitus duomenis, yra galimybė teikti ieškinį ir prašyti teismo, kad jie būtų išreikalauti iš juos turinčių subjektų. Be to, atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad atsakovės gyvenamoji vieta turėtų būti nurodyta ten, kur ji nuolat gyvena ir ne ieškovas turėtų parinkti atsakovei atstovą, o atsakovė pati turėtų pasirinkti sau tinkamą atstovą. Pažymėtina, kad papildomus įrodymus, jeigu tokių bus, galima pateikti nagrinėjant bylą teisme, taip pat ieškovui priklauso teisė padidinti, sumažinti, patikslinti ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje pareiškėjas, siekdamas pagrįsti, kad kyla grėsmė galimam jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui, turėjo aiškiai nurodyti, kokie materialiniai reikalavimai bus keliami byloje (ieškinio dalyką).
Ieškovas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio nurodė aplinkybes, iš kurių kildina būsimo ieškinio reikalavimus, tačiau iš pateikto prašymo turinio net nėra aišku, koks konkretus ieškinys (ieškinio pagrindas ir dalykas), kokie materialūs reikalavimai bus pareikšti. Teismo manymu, laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio parengimo gali būti taikomos, kai ieškovas yra išsiaiškinęs teisinę situaciją, yra surinkęs pagrindinius įrodymus, pasirinkęs pažeistų teisių gynybos būdus, bet dar nėra parengęs ieškinio, nesurinkęs papildomų įrodymų. Tais atvejais, kai ieškovas numano apie galimą jo teisių pažeidimą, nežino visos faktinės situacijos, jis nėra pasirinkęs pažeistų teisių gynybos būdų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas.
Vertinant pareiškėjo įrodinėjamą laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo taikymo būtinumą, teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą kaip realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis).
Paduodamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, pareiškėjas privalo sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) sąskaitą.
Ieškovas su prašymu pateikė įrodymus, kad už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo į VMI prie FM sąskaitą sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 5 dalis, 7 dalis), tačiau ieškovas nėra sumokėjęs pusės CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto žyminio mokesčio dydžio užstato. Iš pateikto prašymo ir jame nurodytų aplinkybių nėra aišku, kokia yra ieškinio suma, todėl teismas negali nustatyti kokio dydžio užstatą ieškovas turėtų sumokėti.
Nustatytų ir įvertintų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, todėl ieškovo prašymas netenkinamas (CPK 144 straipsnis, 147 straipsnio 3 dalis).
Ieškovui išaiškintina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis), todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas, neriboja jo teisės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakartotinai patikslinus ir pagrindus prašymą (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145, 147, 151, 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjo V. B. prašymo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.