Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, laikinai atliekantis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko funkcijas, susipažinęs su Alytaus rajono apylinkės teismo atsiųsta baudžiamąja byla Nr. 1-341-333/2016, kurioje V. A. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teisme 2016 m. liepos 7 d. gauta baudžiamoji byla, kurioje V. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje. Byla paskirta nagrinėti teisėjai Vaidutei Stangvilienei, kuri 2016 m. liepos 11 d. nutartimi nusišalino nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Nusišalinimas grindžiamas tuo, kad nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje yra pripažinta Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja S. J., su kuria teisėja Vaidutė Stangvilienė viename kolektyve kartu dirba 19-ti metai.

Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininkė Irmutė Kliučinskienė 2016 m. liepos 12 d. nutartimi patvirtino teisėjos Vaidutės Stangvilienės nusišalinimą nuo pirmiau nurodytos baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir bylą perdavė Kauno apygardos teismo pirmininkui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui.

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) XVII skyriuje numatytomis bendrosiomis bylų teismingumo nuostatomis, baudžiamoji byla, kurioje V. A. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje, padarymu, yra teisminga Alytaus rajono apylinkės teismui. Tačiau BPK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, numatyta galimybė ekstraordinariniais atvejais, kada tai lemia siekis užtikrinti reikšmingus valstybės saugumo, viešosios tvarkos ir teisingumo interesus, perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga pagal teritorinio ir dalykinio teismingumo taisykles, nagrinėti kitam teismui. Svarbiu teisingumo interesu laikytinas teisės į nešališką ir teisingą teismą užtikrinimas.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio, reglamentuojančio pagrindinius bylų nagrinėjimo teismuose principus, 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Paaiškėjusi aplinkybė, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-341-333/2016 nukentėjusiąja pripažinta S. J. dirba teisėja Alytaus rajono apylinkės teisme, kuriam teisminga nurodyta baudžiamoji byla, sudaro įstatyminį pagrindą baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Be to, pripažintina, kad dėl nurodytos aplinkybės tiek kaltinamajam, tiek ir objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui, gali kilti pagrįstų abejonių dėl bylą turinčio nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismo nešališkumo. Todėl remiantis pirmiau nurodytomis imperatyviomis Teismų įstatymo nuostatomis, siekiant pašalinti bet kokias abejones bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjų darbo vertinimų, o tuo pačiu užtikrinant teisingumo interesus, baudžiamoji byla perduotina nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Sprendžiant klausimą, kuriam apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, turėtų būti perduota nagrinėti baudžiamoji byla, atsižvelgtina į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Druskininkų miesto apylinkės teismas, kuris nėra pernelyg toli nutolęs nuo proceso dalyvių, daugelio kurių gyvenamosios vietos yra (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismais, yra mažesnis už vidutinį apygardoje, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko funkcijas laikinai atliekantis teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsniu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-341-333/2016, kurioje V. A. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje, padarymu, perduoti nagrinėti Druskininkų miesto apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Druskininkų miesto apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininkei ir baudžiamojo proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.