Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant antstoliui A. Bložei, suinteresuotiems asmenims: D. J. ir jo atstovei adv. I. P., S. D. atstovui adv. M. R., nedalyvaujant UAB Komercijos vystymo kompanija - 2 atstovui, apie teismo posėdį pranešta,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs antstolio Arturo Bložės pareiškimą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

antstolis A. Bložė prašė teismo išaiškinti, ar galima skolininkui D. J. priklausantį turtą parduoti iš varžytynių pagal išieškotojo UAB Komercijos vystymo kompanija -2 prašymą, kai tam turtui yra taikomos Šiaulių miesto apylinkės teismo laikinosios apsaugos priemonės.

Vykdant vykdomąją bylą Nr. 41-1609/07, 2010-05-12 gauta Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4578-457/2010, kuria teismas pakeitė išieškotoją vykdomojoje byloje Nr. 41-1609/07 - iš S. D. a/k (duomenys neskelbtini) į UAB „Komercijos vystymo kompanija -2“ į/k 124686516, buv. Viršuliškių g. 40, Vilnius. Antstolis atkreipė teismo dėmesį, kad teismas pakeisdamas išieškotoją nenurodė kurios eilės ieškovas yra naujasis išieškotojas UAB „Komercijos vystymo kompanija -2“.

Nurodė, kad 2010-05-13 gautas išieškotojo UAB „Komercijos vystymo kompanija – 2“ atstovo advokato M. R. prašymas dėl išieškojimo nukreipimo į nekilnojamąjį turtą, kuriuo išieškotojas prašo nukreipti išieškojimą į skolininkui D. J. priklausantį turtą - 688/1376 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1376 ha, 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 53,72 kv.m, 1/2 dalį pastato - ūkinio pastato, užstatytas plotas 24,00 kv. m., 1/2 dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į išieškotojo prašymą, 2010-06-18 antstolio Artūro Bložės kontoroje buvo paskelbtos minėto turto varžytynės. Pažymėtina, kad patikrinus iš varžytynių parduodamo turto statusą, nustatyta, kad 1/2 daliai pastato - gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 53,72 kv. m. yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės pagal Šiaulių m. apylinkės teismo 2010-05-10 nutartį Nr. L2-4776-772/2010 (antstolio kontoroje vykdoma byla Nr. 41-1669/2010 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko D. J. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui, ieškovės S. D. a/k (duomenys neskelbtini) naudai pagal Šiaulių m. apylinkės teismo 2010-05-10 nutartį Nr. L2-4776-772/2010). Taip pat nustatyta, kad 688/1376 dalims žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1376 ha, nuo 2009-06-16 yra taikomos Šiaulių miesto apylinkės teismo laikinosios apsaugos priemonės.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, draudžiama realizuoti turtą, kuriam yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-372/2010)

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, bei vadovaujantis LR CPK 703 str. 1 dalimi, kilus abejonių dėl būsimų varžytynių teisėtumo, antstolis 2010-07-02 varžytynes atšaukė.

2010-07-02 gautas ieškovės S. D. atstovo vykdomojoje byloje Nr. 41-1669/2010, advokato M. R. pareiškimas dėl varžytynių vykdymo, kuriuo informuojama, kad ieškovė sutinka, jog skolininkui D. J. priklausantis turtas būtų parduodamas iš varžytynių su sąlygą, jog pardavus šį turtą antstolio kontoros sąskaitoje būtų deponuotos lėšos, būtinos galimam teismo sprendimui dėl 22 200,00 Lt įvykdymui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, antstolis teismo prašo išaiškinti ar galima skolininkui D. J. priklausantį turtą parduoti iš varžytynių pagal ieškovo prašymą, kai tam turtui yra taikomos Šiaulių miesto apylinkės teismo laikinosios apsaugos priemonės.

Sustabdytų skolininko turto varžytinių skelbti nėra teisinio pagrindo.

Pirma, reikia vadovautis antstolio prašyme minima LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2K-372/2010. Civilinė byla 2-4776-772/2010 nėra išnagrinėta.

Antra, varžytinės pažeistų parduodamo iš varžytinių namų valdos bendraturčio R. J. teisėtus interesus. Išieškotojas neprašė nustatyti namų valdos naudojimosi tvarkos. Reikėtų informuoti R. J. dėl varžytinių, kad jis galėtų kreiptis į teismą su ieškiniu.

Trečia, negalima rengti varžytinių, kol nėra išspręstas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-05-03 nutarties, kuria buvo patenkintas S. D. prašymas - pakeistas vykdomojoje byloje išieškotojas iš S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) į UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“, įmonės kodas 124686516. Toks sprendimas prieštarauja LR CK 3.192-196 straipsnių nuostatoms, kad išlaikymas mokamas nepilnamečio vaiko kasdienių poreikių tenkinimui. Teigė, kad skolininkas parašė prašymą Lietuvos Generaliniam prokurorui dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-4578-457/10 atnaujinimo. Pati motina, įgaliojusi advokatą pateikti tokį prašymą, netinkamai vykdė motinos pareigas, savo kreipimusi į teismą grubiai pažeidė nepilnamečio sūnaus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Antstolio prašymas tenkintinas.

Įstatymas numato, kad jeigu sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu arba savo iniciatyva jį išaiškinti. Teismo sprendimas (nutartis) aiškinamas tuomet kai jis nėra aiškus ir tikslus. Taip pat įstatymas reikalauja, jog aiškinant teismo sprendimą nebūtų keičiama jo esmė, o tik būtų aiškesne ir tikslesne forma jis išdėstytas. Poreikis aiškinti teismo sprendimą kyla kuomet jis yra neaiškus ir problemos atsiranda jį vykdant. Būtent antstolis kelia ne tiek sprendimo (nutarties) neaiškumo, kiek jo vykdyme kylančias problemas. Įstatymas leidžia sprendimą (nutartį) priėmusiam teismui papildomai išaiškinti tiek faktinius, tiek teisinius sprendimo (nutarties) motyvus. Teismas turi teisę aiškinti sprendimą (nutartį) tik tada, jeigu jis dar nėra įvykdytas. Kadangi sprendimas (nutartis) civilinėje byloje Nr. 2-4776-772/2010 dar nėra priimtas, o tuo pačiu ir nepradėtas vykdyti, tai teismas ją aiškina atsižvelgdamas į įstatymo nuostatas ir į šalims nesuprantamus jos įvykdymo reikalavimus. Teismas aiškindamas priimtą nutartį remiasi CK 1. 9 str. nuostatomis, jog taikant jo normas jos aiškinamos atsižvelgiant į šio kodekso sistemą ir struktūra, vartojamus žodžius bei jų junginius ir normos tikslus bei uždavinius.

Tačiau pastebėtina, kad teismas nutartyje pasisako tik dėl antstolio veiksmų apskritai atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus kuomet yra parduodamas skolininkui priklausantis turtas dėl kurio yra priimti keli procesiniai sprendimai susiję su šio turto areštu. Taip pat teismas akcentuoja tas procedūras, kurios būtinos vykdymo procese dar iki varžytinių paskelbimo, norint tinkamai realizuoti skolininko turtą, atsižvelgiant tiek į skolininko, tiek ir į kitų suinteresuotų asmenų teises bei teisėtus interesus. Tuo pačiu teismas nutartyje nepasisako dėl reikalavimo perleidimo ar išieškotojo pakeitimo byloje vykdomojoje byloje Nr. 41-1609/2007.

Dėl turto arešto sampratos, reikšmės ir teisinių pasekmių.

Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas. Šiuos apribojimus nustato turtą areštuojantis organas. Jeigu turtas areštuojamas teismo nutarties pagrindu, teismo nutartyje nurodoma, kokie apribojimai turi būti taikomi areštuotam turtui. Antstolis, areštuodamas turtą, turi pats nustatyti šiuos apribojimus ir nurodyti juos turto arešto akte. Apribojimai nustatomi priklausomai nuo konkrečių vykdomosios bylos aplinkybių: turto pobūdžio, jo savybių, ūkinės reikšmės skolininkui ir pan.

Turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.

Pirma, nustatyta, kad skolininkas D. J. privalo sumokėti išieškotojui įsiskolinimą pagal v/b Nr. 41-1609/2007. Antra, ieškovė S. D. kreipėsi į teismą dėl 22 000 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo D. J. ir tuo pačiu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (v/b Nr. 41-1669/2010). Trečia, skolininkui yra apribotos disponavimo teisės į jam nuosavybės teise priklausančią žemės dalį sklypo (v/b Nr.41-1669/2010, b.l.12-14).

Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnis nustato, kad valdymo teisės apribojimas yra teisės turėti turtą savo žinioje, leidžiančios daryti tam turtui fizinį bei ūkinį poveikį, priverstinis laikinas apribojimas.

Naudojimosi teisės apribojimas - teisės naudoti turto naudingąsias savybes, gauti iš turto pajamų bei vaisių ar kitos naudos priverstinis laikinas apribojimas.

Disponavimo teisės apribojimas - teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą-teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti - priverstinis laikinas apribojimas.

Areštuojant skolininko turtą, visais atvejais yra apribojama areštuoto turto savininko disponavimo turtu teisė. Priešingu atveju, turto areštas netenka prasmės. Skolininko teisė valdyti areštuotą turtą gali būti ribojama siekiant išsaugoti turtą, pavyzdžiui, uždraudžiant skolininkui areštuotą pastatą pertvarkyti ir pan. Gali būti apribojama skolininko teisė valdyti turtą ir tais atvejais, kai, naudojantis turtu, iš esmės mažėja jo vertė. Perduodant turtą saugoti kitiems asmenims, skolininkas visada netenka teisės naudotis areštuotu turtu.

Skolininko nuosavybės teisės į areštuotą turtą apribojamos laikinai: iki skolininkas pats geranoriškai sumokės skolą arba turtas bus realizuotas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka ir tokiu būdu bus patenkinti išieškotojo reikalavimai.

Turto areštas procesine prasme suprantamas kaip kelių procesinių veiksmų visuma: turto aprašymas; arešto akto paskelbimas skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, turto arešto akto įregistravimas turto arešto aktų registre; turto saugotojo paskyrimas. Priklausomai nuo ants­tolio nustatytų apribojimų, taip pat gali būti atliekamas savarankiškas procesinis veiksmas - skolininko turto paėmimas.

Antstolio surašytas turto arešto aktas irgi yra turto arešto aktų registro objektas (Turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnis).

Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Jis negali areštuoti skolininko turto daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudaromas, nedelsiant pateikiami turto arešto aktų registro tvarkytojui jo registravimui turto arešto aktų registre.

Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 13 straipsnį turto arešto aktas bei jo pakeitimai išregistruojami Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka, remiantis:

1) turto arešto aktą priėmusios institucijos, teismo (teisėjo) sprendimu (nutartimi) arba kitos institucijos ar pareigūno, turinčio teisę panaikinti turto arešto aktą, sprendimu;

2) turto pardavimo (perdavimo išieškotojui) aktu, jei turtas parduotas (perduotas išieškotojui) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Vykdydamas teismo (teisėjo) nutartį areštuoti turtą, antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą LR CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo. Teisines turto arešto pasekmes sukelia teismo nutartis. Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 6 punktą turto aprašas yra dokumentas (protokolas, aprašas ir kt.), kuriame aprašomas areštuojamas turtas. Turto aprašas tik parodo, koks konkretus skolininko turtas buvo areštuotas. Skolininko turtas paprastai areštuojamas dalyvaujant skolininkui. Tuo pačiu skolininkas supažindinamas su jo turto areštu. Ši aplinkybė svarbi nustatant turto arešto įsigaliojimo momentą. Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, - nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre. Turto arešto akto įregistravimas - tai turto arešto akto duomenų įrašymas į turto arešto aktų registrą.

Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Sutinkamai su Turto arešto aktų registrų įstatymo 5 straipsniu laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto aktų registre.

Kiekvieną areštuotą daiktą antstolis, jeigu yra galimybė, iš išorės pažymi areštą rodančiu ženklu. Apie tai, kad areštuotas turtas yra pažymėtas, nurodoma turto arešto akte.

Turto areštas sukelia svarbias teisines pasekmes, todėl šis procesinis veiksmas turi būti tinkamai įformintas. Turto arešto akte turi būti nurodomi išsamūs duomenys, susiję su šio priverstinio veiksmo atlikimu.

Turto arešto aktą ir turto aprašą pasirašo antstolis, turto saugotojas (administratorius), išieškotojas, skolininkas ir kiti asmenys, kurie dalyvauja aprašant turtą. Jeigu skolininkas nedalyvauja aprašant turtą arba atsisako pasirašyti turto aprašą, tai pažymima turto apraše. Ta aplinkybė, kad skolininkas atsisako pasirašyti turto arešto aktą, šio akto galiojimui jokių teisinių pasekmių nesukelia.

Turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudarytas, įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Jeigu įteikti turto arešto aktą ar turto aprašą nėra galimybės, jis siunčiamas registruotu laišku.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 314 patvirtintų Turto arešto aktų registro nuostatų 9 punktą registro duomenų bazę tvarko Teisingumo ministerijos įgaliota institucija - Centrinė hipotekos įstaiga. Registro tvarkymo įstaigos yra ir apylinkių teismų hipotekos skyriai.

Remiantis aukščiau paminėtu teismas išaiškina, kad antstolio pateiktose vykdomosiose bylose yra pakankamai duomenų apie skolininko turto areštą.

Dėl areštuoto turto vertės nustatymo.

Turto vertę tiksliai gali nustatyti tik rinka. Turto arešto metu turi būti nustatoma kuo tikslesnė jo kaina, kadangi ši kaina turi didelę reikšmę tolesniam vykdymo procesui. Pagal LR CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuo­niasdešimt procentų LR CPK 681 straipsnio nurodyta tvarka nustatytos kainos, t.y. kainos, kurią nurodo antstolis, areštuodamas turtą, arba, jei yra prieštaravimų dėl turto įkainojimo, kainos, nustatytos eksperto. Nuo šios kainos priklauso ir antrose varžytynėse parduodamo turto kaina (LR CPK 722 straipsnis) ir kt.

Nustačius per mažą areštuoto turto kainą, šią klaidą gali ištaisyti rinkos mechanizmas, pirkėjams pasiūlius aukštesnę kainą. Tačiau tokia klaida gali likti neištaisyta, jeigu turto nepavyks parduoti iš varžytynių.

Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, jis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis LR CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos.

Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.

Antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo nuorašas išsiunčiamas vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, LR CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą.

Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis savo patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę neskundžiamas.

Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų neįmoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizę sumokama iš antstolio sąskaitos. Turėtos išlaidos išieškomos iš skolininko LR CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Antstolio atsisakymas skirti ekspertizę neskundžiamas ir laikoma, kad turtas įkainotas turto arešto akte antstolio nurodyta verte.

Skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas - kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti. Antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti.

Nurodytos išlaidos, kurių mokėjimas buvo atidėtas iki turto realizavimo pabaigos, antstoliui išieškomos iš skolininko LR CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.

Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų ir skolininko teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų darytina išvada, kad pastarasis nesutinka su antstolio nustatyta parduodamo turto iš varžytinių verte, todėl gali kilti klausimas ir dėl ekspertizės paskyrimo jo vertei nustatyti.

Atskirai pastebėtina, kad areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Asmuo perduotu saugoti turtu gali naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo. Prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Šie asmenys atlieka saugotojo pareigas. Turto saugotojui antstolis įteikia turto arešto aktą. Turtą gali saugoti ir pats antstolis.

Areštavus skolininko turtą, su juo susiję ekonominiai teisiniai santykiai nenutrūksta. Turto areštas nėra pagrindas nutraukti nekilnojamojo turto nuomos (panaudos) sutartį. Tačiau antstolis gali reikalauti nutraukti nuomos (panaudos) sutartį Civiliniame kodekse numatytais pagrindais. Tokia būtinybė gali atsirasti atsižvelgiant į konkrečias vykdomosios bylos aplinkybes.

Antstolis turi teisę duoti nuomininkui patvarkymą, kad nuomotojui priklausančius nuompinigius pervestų į antstolio depozitinę sąskaitą. Tokį patvarkymą nuomininkas privalo vykdyti.

Antstolis Civilinio kodekso nustatyta tvarka turi teisę išnuomoti nenaudojamą areštuotą nekilnojamąjį turtą. Tačiau tokia nuomos sutartis galioja tik iki vykdymo proceso, per kurį buvo areštuotas turtas, pabaigos. Tai imperatyvi norma, todėl nuomos sutartyje turi būti nurodytas nuomos sutarties terminas ne ilgesnis kaip iki vykdymo proceso, per kurį buvo areštuotas turtas, pabaigos. Nesant tokios nuostatos, areštuoto turto nuomos sutartis negalioja.

Dėl turto realizavimo tvarkos.

Skolininko turtas vykdymo procese gali būti realizuojamas keliais būdais. Turto realizavimas - tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita LR CPK nustatyta tvarka (LR CPK 691 str. 1 d.). Areštuotą turtą, priklausomai nuo to turto arešto pagrindo ir jo rūšies, gali realizuoti antstolis ir kiti įstatymu įgalioti asmenys. Areštuoto turto realizavimas vykdymo procese panaikina visus to turto areštus (LR CPK 693 str.). Savo teisinėmis pasekmėmis turto realizavimas vykdymo procese prilygsta pirkimo - pardavimo sutarčiai.

Jeigu turtas gali būti realizuojamas keliais būdais, teisė pasirinkti turto realizavimo būdą priklauso išieškotojui. Antstolis privalo pranešti išieškotojui apie jo pasirinkimo teisę bei nustatyti terminą pranešti apie turto realizavimo būdo pasirinkimą. Jeigu išieškotojas per antstolio nustatytą terminą nepranešė apie savo pasirinktą turto realizavimo būdą, jį savo patvarkymu nustato antstolis (LR CPK 695 str.). Toks antstolio patvarkymas neskundžiamas. Remiantis paminėtu išaiškintina, kad skolininko turtas gali būti realizuotas viešosiose varžytinėse, tuo pačiu atkreipiant dėmesį, kad tik laikantis visų su jo realizavimu susijusių vykdymo proceso nuostatų.

Apribojimai taikomi nukreipiant išieškojimą į fizinio asmens turtą.

Ginant skolininko - fizinio asmens - teises, LR CPK nustato tam tikrus apribojimus išieškant iš fizinių asmenų turto. Jeigu išieškomos nedidelės pinigų sumos, tai išieškojimas vykdomas iš skolininko pajamų, o ne iš turto. Tokiu atveju pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu jis pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant LR CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.

Tiesiogiai iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų taip pat išieškomos periodinės išmokos, jeigu jas galima išieškoti darant LR CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas. Paprastai tokiu būdu išieškomos periodinės išmokos bylose dėl išlaikymo išieškojimo, dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojant sveikatą, taip pat atimant maitintojo gyvybę.

Siekiant skolininko ir išieškotojo interesų balanso, nustatyti apribojimai norint nukreipti išieškojimą į paskutinį skolininko būstą, kuriame jis ar jo šeimos nariai gyvena. Jeigu skolininkas ar jo šeimos nariai tokiame būste negyvena, į jį išieškojimas nukreipiamas bendra tvarka. Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 7000 litų.

Matyti, kad vykdymo procese išieškojimas yra nukreiptas į skolininko D. J. turtą, kuris jam priklauso kartu su kitais asmenimis (bendroji dalinė nuosavybė). Išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į skolininkui priklausantį turtą (LR CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju spręstinas skolininko turto dalies nustatymo klausimas.

Vykdant išieškojimą iš skolininko - fizinio asmens, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais at­vejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Turto dalies nustatymo tvarka nepriklauso nuo skolininko santykio su kitu bendraturčiu, nesvarbu, ar tai būtų sutuoktinis, ar kitas fizinis asmuo.

Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Tokia pat tvarka nustatoma skolininko juridinio asmens ar kitos organizacijos turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuo­savybė, dalis (LR CPK 671 straipsnis). Išaiškintina, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų apie aukščiau paminėtų nuostatų įgyvendinimą parduodant skolininko D. J. turtą iš varžytinių.

Atskirai pastebėtina, kad nuosavybės teisių į žemę reguliavimo ypatumai sąlygoja specialius reikalavimus nustatant skolininkui priklausantį žemės sklypą. Žemės sklypų suformavimui keliami reikalavimai kaip pirkimo - pardavimo, nuomos ar įkeitimo objektams, t.y., kad jie būtų suformuoti atskiruose planuose, atitinkamai užregistruoti kadastro įmonėje ir kita (CK 6.305 str. 3 d., 6.393 str. 1 d.). Šių nuostatų irgi turi būti laikomasi norint parduoti varžytinėse skolininko D. J. nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį.

Dėl antstolio veiksmų esant keliems turto areštams.

Kuomet dėl skolininkui priklausančio turto yra priimti keli procesiniai sprendimai pirmiausia, antstolis vykdymo procese savo veiksmais turi nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos, jog nuosavybė yra neliečiama, kadangi kiekvienas iš ieškovų (išieškotojų) turi neprarasti galimybės efektyviai apginti savo nuosavybės teises į jiems teismo sprendimu priteistą turtinę teisę. Antra, antstolis savo veiksmais turi nepažeisti CPK 13 ir 18 straipsniuose įtvirtintų dispozityvumo bei teismo sprendimo, nutarties privalomumo principų, kadangi esant jo neteisėtiems veiksmams bus apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas, kurio įvykdymas iš anksto buvo užtikrintas laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu. Trečia, antstolis savo veiksmais turi nepažeisti CPK 150 straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatų, kad sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir panaikinimo turi priimti tik teismas, bei CPK 152 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog antstolis vykdo teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ketvirta, antstolis savo veiksmais turi nepažeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punkto nuostatos, kurioje numatyta, jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Kaip matyti iš vykdomųjų bylų skolininkui D. J. nuosavybės teise priklausantį turtą areštavo keli antstoliai, tačiau duomenų apie tai ar yra tinkamai informuoti kiti išieškotojai kitose vykdomosiose bylose irgi nėra.

CPK 586 straipsnis nurodo, kad vykdymo veiksmai galimi tik esant vykdomajam dokumentui. Nors ieškovė S. D. dar neturi vykdomojo dokumento, tačiau jai irgi turi būti garantuota teisė prisijungti prie išieškojimo (CPK 759 str.). Tokia išvada seka atsižvelgiant į tai, kad S. D. yra suinteresuotas asmuo vykdymo procese (CPK 633 straipsnio 2 dalis), nes skolininko turto, kuriam jos prašymu jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, realizavimas jai sukelia teisines pasekmes. Tuo pačiu teismas atmeta išieškotojo UAB komercijos vystymo grupė - 2 siūlymą antstoliui, kad pardavus skolininkui priklausantį turtą gauta pinigų suma gali būti deponuota antstolio depozitinėje sąskaitoje. Tokia situacija galima ne tik esant visų suinteresuotų asmenų bendram sutikimui dėl skolininkui priklausančio turto realizavimo, bet ir laikantis aukščiau paminėtų nuostatų, tačiau tokių duomenų vykdomosiose byloje taip pat nėra.

Atskirai pastebėtina, kad nors CPK tiesiogiai nenumato antstolio pareigos apie vykdymo veiksmus pranešti suinteresuotiems asmenims, tačiau pripažintina, kad antstolis A. Bložė, veikdamas sąžiningai ir teisingai, turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl tolesnių vykdymo veiksmų išaiškinimo vykdomojoje byloje Nr. 41-1609/2007. Ši antstolio pareiga tiesiogiai kyla iš privatinėje teisėje galiojančio sąžiningumo principo, įpareigojančio visus teisinių santykių subjektus elgtis sąžiningai (CK 1.5 straipsnis). Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Tuo pačiu jam išlieka pareiga ir tinkamai informuoti kitus skolininko D. J. kreditorius

Pažymėtina, kad bylos atveju būtina remtis CPK 150 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, kurios reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tvarką. Aptariamu atveju antstolis, žinodamas apie Šiaulių m. apylinkės teismo galiojančią 2010-05-10 nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko D. J. turto areštą, jis pagrįstai ėmėsi veiksmų sustabdančių šio turto realizaciją. Priešingu atveju galėjo kilti neteisėti veiksmai, kuomet antstolis realizuoja turtą, tuo pačiu panaikindamas ne tik jo taikytą skolininko turto areštą (CPK 675 straipsnio 2 dalis), bet ir teismo areštą, kadangi CPK 693 straipsnio bei Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 13 straipsnio nuostatos numato, jog areštuoto turto realizavimas CPK nustatyta tvarka panaikina visus to turto areštus. Kaip jau minėta realizavus varžytinėse skolininko turtą be kitų suinteresuotų asmenų pritarimo būtų pažeistos įstatymo jiems suteiktos procesinės garantijos dėl jiems priimtų palankių teismo sprendimų realaus įvykdymo.

Tai, kad CPK 625- 627 straipsniuose kaip vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomųjų veiksmų atidėjimo pagrindas neįvardytas turto areštas CPK nustatyta tvarka, nereiškia, kad antstolis gali nesilaikyti CPK 150 straipsnyje nustatytų konkrečių nuostatų dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir panaikinimo tvarkos. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 3 dalis). Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis)

Įvertinus tai, kad vykdymo procese yra paskelbtos skolininkui D. J. priklausančio nekilnojamojo turto varžytinės ir šiuo metu jos yra sustabdytos, atsižvelgiant į aukščiau paminėtus teisinius argumentus, pripažintina, kad tolimesni antstolio veiksmai vykdymo procese galimi tik griežtai laikantis šioje nutartyje nurodytų nuostatų, susijusių su skolos iš skolininko išieškojimu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

išaiškinti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-05-10 nutarties pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-4776-772/2010 areštuotas skolininkui D. J. (a/k (duomenys neskelbtini) priklausantis nekilnojamasis daiktas 1/2 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gali būti realizuotas iš viešųjų varžytinių tik nuosekliai laikantis vykdymo proceso įstatymo nuostatų.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui atskiruoju skundu per Šiaulių miesto apylinkės teismą.